Sveikos gyvensenos specialistai sako, jog į vaistinę skubėti neverta, mat stiprinti imunitetą galima pirmiausiai atsigręžiant į supermaistą. Vienas tokių produktų – dažnai pakankamai neįvertinami daigai, pasižymintys itin didele vitaminų, mikroelementų ir fermentų gausa. Sudaigintos sėklos puikiai papildo įvairius patiekalus, o kartą jų paragavus, iš valgiaraščio net nesinori išbraukti.

Kaip pasakoja mitybos specialistė ir homeopatė Deimantė Rapalytė, daigai ne veltui priskiriami prie vienų vertingiausių maisto produktų. „Daiguose randama labai daug maistinių medžiagų: juose gausu baltymų, folio rūgšties, magnio, fosforo bei vitaminų C ir K. Be to, daigai yra amino rūgščių ir įvairių fermentų lobis. Sveikatai jie palankūs tuo, kad gali prisidėti prie cukraus kiekio kraujyje reguliavimo, dėl didelio skaidulų kiekio gerina virškinimo veiklą, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei mažina blogojo cholesterolio kiekį. Taip pat jie gerina medžiagų apykaitą, todėl gali padėti žmonėms, turintiems antsvorį“, – aiškina specialistė.

Specialistės teigimu, daigus galima valgyti kiekvieną dieną. „Jie puikiai dera įvairiose salotose, mėgėjai neįsivaizduoja žaliųjų kokteilių be daigų, taip pat jais galima skaninti sriubas ar dėti ant sumuštinių, suktinukų. Karštam patiekalui daigai bus it paskutinis štrichas, kuris papuoš ir praturtins jo skonį. Tiesa, dėl galimo toksinio poveikio neapdorotų daigų dera vengti vaikams, besilaukiančioms moterimis bei imuninėmis ligomis sergantiems žmonėms“, – teigia D. Rapalytė.

Pasak prekybos tinko IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, prekybos vietoje įsigyti jau sudaigintų sveikųjų sėklų galima nuolatos. Jų yra įvairių rūšių: saulėgrąžų, garstyčių, ridikėlių, žirnių ir liucernos daigų. 

Sveika gyvensena ir mitybos įpročiais besidominti D. Rapalytė priduria, jog daigų skonis skiriasi, tačiau jų gausybė leidžia nesunkiai atrasti labiausiai patinkančius. „Daigų pasirinkimas parduotuvėse išties labai platus, vis tik kaip maistingiausius išskirčiau liucernos, brokolių, spindulinių pupuolių bei saulėgrąžų sėklų daigus“, – komentuoja D. Rapalytė.

Nieko nuostabaus, šie pažadai reikalauja ne tik valios pastangų, bet ir laiko – pakeisti nusistovėjusį režimą nėra paprasta, o per naktį „prisijaukinti“ sveiką gyvenseną pavyksta retam. Tačiau tikrai viskas įmanoma.

Pasak gydomosios mitybos specialistės Deimantės Rapalytės, viskam reikia skirti laiko ir meilė sveikam gyvenimo būdui išugdoma palaipsniui. Pranešime žiniasklaidai ji išskiria 5 sveikos mitybos principus, kurie užsibrėžtus naujametinius tikslus padės pasiekti lengviau.

„Žmogus sveiką mitybą atranda ir sportą pamilsta pamažu. Greitas startas priveda prie greitos pabaigos, todėl visada pabrėžiu – nedarykite drastiškų pokyčių, jie toli nenuveda. Keistis reikia pamažu. Kartais reikia pusryčius ar vakarienę pakeisti sveikesniu variantu, o kartais užtenka tiesiog gerti daugiau vandens ir žmogus jau jaučiasi geriau. Taip nauji, sveikesni produktai atranda vietą kasdieniame racione ir jame pasilieka“, – teigia D. Rapalytė.

Pasak mitybos specialistės, norint išsiugdyti ilgalaikius sveikos mitybos įpročius pirmiausia reikia pradėti nuo 5 paprastų principų:

1. Tik atsikėlę – išgerkite stiklinę vandens. Daugelis žmonių ryte puola gerti kavos prieš tai tinkamai neparuošę skrandžio. Specialistė teigia, kad vanduo rytą padeda pažadinti žarnyną, tonizuoja skrandį ir nuplauna virškinamąjį traktą. Tam puikiai tinka ir natūralus mineralinis vanduo, prisotintas elektrolitų – jis reguliuoja rūgščių bei šarmų pusiausvyrą organizme, „pamaitina“ ląsteles, neleidžia joms dehidratuoti, todėl bent viena stiklinė vandens padeda tinkamai pabudinti organizmą ir paruošia vidaus organus tolesniam dienos maistui.

D. Rapalytė pastebi, kad mineralinis vanduo naudingas visos dienos metu, nes padeda atkurti elektrolitų trūkumą organizme: „Pradėję sveikai gyventi daugelis susimąsto apie trūkstamų vitaminų kiekį maisto racione, tačiau mineralų trūksta lygiai toks pat dažnai kaip ir vitaminų. Dažniausiai žmonėms trūksta magnio, kalcio, kalio ar geležies. Paprasčiausias būdas atkurti reikiamą pusiausvyrą – nuo pat ryto nedideliais gurkšneliais gurkšnoti elektrolitų prisotintą mineralinį vandenį. Ypač jo reikia sportuojantiems, dietų besilaikantiems ir po ligų sveikstantiems žmonėms“, – teigia D. Rapalytė.

Joanna Kosinska/Unsplash nuotr.

2. Nepradėkite dienos be pusryčių. D. Rapalytė rekomenduoja niekada neatsisakyti pusryčių, nes dažnai tai tampa vėlesnio persivalgymo priežastimi. Pusryčių nevalgymas išbalansuoja cukraus kiekį kraujyje ir žmogus suvalgo daugiau maisto antroje dienos pusėje, o turėtų būti atvirkščiai. Įvairios košės, pagardintos vaisiais, uogomis ar galbūt daržovėmis, – idealiausias variantas pusryčiams.

3. Suvalgykite bent vieną porciją žalių daržovių. „Termiškai neapdorotos daržovės turi daug ląstelienos, fermentų, kurie labai naudingi žarnynui ir sveikam svoriui palaikyti. Norint sveikai maitintis svarbu suprasti, jog mityboje turi dominuoti kuo mažiau apdorotas, šviežias ir žalias maistas. Mityba, kurioje daug konservuoto, perdirbto maisto, dažniausiai nepapildo žmogui reikalingo elektrolitų kiekio. Daugiausia mineralų gausu daržovėse, vaisiuose, uogose ir mineraliniame vandenyje“, – paaiškina D. Rapalytė.

4. Pienišką šokoladą keiskite juoduoju. Specialistė atskleidžia, kad nebūtina visiškai atsisakyti deserto ar mažo šokolado gabaliuko. Tačiau reikia atsiminti, kad, pavyzdžiui, pieniškame šokolade dominuoja perteklinis cukraus kiekis. Tuo tarpu juodajame šokolade cukraus kiekis yra kur kas mažesnis, jame randama daug medžiagų, gerinančių medžiagų apykaitą bei stabdančių senėjimą.

5. Įtraukite daugiau prieskoninių žolelių į savo mitybą. „Prieskoninės žolelės gali ne tik pakeisti parduotuvėje parduodamus sultinio kubelius ar universalius prieskonių mišinius, kuriuose yra natrio gliutamato ir kitų konservantų, kartu jos padeda kontroliuoti ir sureguliuoti vartojamos druskos kiekį. Patiekalui gardinti sąmoningai parenkant atskirus prieskonius automatiškai subalansuojamas neigiamą poveikį turinčių prieskonių kiekis. Taip pat prieskoninėse žolelėse gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų“, – teigia D. Rapalytė.

Pritaikyti paprasti sveikos mitybos principai padeda žengti žingsnį link didesnių ir drastiškesnių pokyčių. Pasak D. Rapalytės, tik pajutus pirmąją sveikos mitybos naudą atrandama prasmė, kuri leidžia sveikai gyventi „iš širdies“, o ne todėl, kad atėjo nauji metai ar kažkas pasakė „reikia“.