Pasak jo, Lietuva ir Vokietija dėl išlaidų dar tariasi, jos bus detalizuojamos vėliau.

„Techniniuose susitarimuose viskas bus detalizuojama“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras.

„Galim pasakyti, kiek išleidžiam infrastruktūrai, Rūdninkų poligonui, tačiau visas kitas išlaidas, summa summarum, mums dar reikės skaičiuoti“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad oficialių pokalbių metu nuogąstavimų dėl brigados dislokavimo nei Užsienio reikalų ministerija, nei Krašto apsaugos ministerija neišreiškė.

„(...) Buvo pasakyta, kad nematome jokių trukdžių, viskas bus užtikrinta ir padarysime maksimaliai greitai, kad galėtų brigada įsikurti Lietuvoje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

Anot „Der Spiegel“, Vokietijos ambasados Lietuvoje diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuva yra įsitikinusi, jog jai mokėti teks tik už karinę infrastruktūrą ir tik proporcingai prisidėti prie Vokietijos kariuomenės apgyvendinimo išlaidų.

Anot diplomatų, Vilnius nesijaučia atsakingas už mokyklų ir darželių statybą karių šeimoms.

Ši informacija paskelbta Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrams pirmadienį pasirašius brigados dislokavimo planą.

Atvirai kalbame, viską darome pasitikėdami vieni kitais, ne užkulisiuose.

Jame, be kitų dalykų, pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas dislokuojant vienetą bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.

„Atvirai kalbame, viską darome pasitikėdami vieni kitais, ne užkulisiuose“, – sakė A. Anušauskas.

Kalbėdamas apie reikalingą tvarų finansavimą gynybai, vokiečių karių priėmimui, ministras siūlė kreiptis į Finansų ministeriją.

„Aš sakau, kad reikalingas tvarus finansavimas – kad nebūtinai turi būti skolintos lėšos, taip, tai yra, mokestinės lėšos, biudžetinės lėšos“, – sakė politikas.

Apie 5 tūkst. vokiečių karių į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Pagrindinis karių dislokavimas turėtų vykti 2025–2026 metais.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.

Claasas Relotiusas (Klasas Relotiusas) „išgalvojo istorijas ir prasimanė veikėjų“ rašydamas mažiausiai 14 iš 60 straipsnių, paskelbtų savaitraščio spausdintinėje ir internetinėje versijose, rašo „Der Spiegel“ ir perspėja, kad kiti leidiniai taip pat galėjo būti paveikti.

33 metų C. Relotiusas prisipažino sukčiavęs ir pasitraukė iš pareigų. Jis dirbo „Der Spiegel“ septynerius metus ir yra laimėjęs daug apdovanojimų už tiriamosios žurnalistikos pasiekimus. Be kita ko, 2014-aisiais buvo paskelbtas CNN Metų žurnalistu.

Anksčiau šį mėnesį C. Relotiusas pelnė Vokiečių metų žurnalisto titulą už straipsnį apie vieną sirų berniuką.

Jo sukčiavimas išaiškėjo, kai vienas bendradarbis, bendradarbiavęs su C. Relotiusu renkant medžiagą straipsniui prie JAV ir Meksikos sienos, prabilo apie įtarimus dėl kai kurių detalių.

Galiausiai žurnalistas surado lapkritį paskelbtame straipsnyje C. Relotiuso daug cituotus šaltinius. Abu jie sakė C. Relotiuso nepažįstantys.

C. Relotiusas taip pat melavo matęs ženklą, ant kurio buvo ranka užrašyta „Meksikiečiai neįleidžiami“, parodė tolesnis tyrimas.

Kiti melagingi straipsniai buvo apie Gvantanamo įlankos sulaikymo centre kalintą jemenietį ir apie amerikietiškojo futbolo žvaigždę Coliną Kaepernicką (Koliną Kaperniką).

Savi ilgame straipsnyje „Der Spiegel“ rašo esąs „sukrėstas“ šio atradimo ir atsiprašė savo skaitytojų, taip pat visų, kas galėjo būti paveikti „melagingų citatų, išgalvotų asmeninių detalių ir iš piršto laužtų scenų pramanytose vietose“.

Hamburge leidžiamas savaitraštis, garsėjantis savo nuodugniais tiriamosios žurnalistikos straipsniais, rašo, kad šis epizodas yra „žemiausias taškas per „Der Spiegel“ 70 metų istoriją.

Leidinio redakcija suformavo vidaus komisiją išanalizuoti visą „Der Spiegel“ paskelbtą C. Relotiuso medžiagą.

Šis žurnalistas taip pat rašė virtinei kitų gerai žinomų leidinių, įskaitant Vokietijos laikraščius „Die Tageszeitung“, „Die Welt“ ir dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ sekmadieninį leidimą.

Žurnalas skelbia, kad „BMW prisipažino automobilių licencijavimo agentūrai KBA diegusi emisijų testus apeinančią programinę įrangą į du modelius“.

Pranešama, kad programinė įranga buvo įdiegta į apie 11 tūkst. naujausių dyzelinių automobilių modelių, kurie esą atitiko 2015 m. pabaigoje Europos Sąjungos (ES) įvestus „Euro 6“ standartus.

BMW atstovas spaudai „Der Spiegel“ teigė, kad programinė įranga buvo per klaidą įdiegta į variklio kontrolės sistemas automobiliuose su šešių cilindrų varikliais, kurių išmetamųjų dujų sistema „tinkamai nefunkcionavo“.

„Mes nelaikome šios programinės įrangos „išderinimo įtaisu“, - sakė jis.

Vadinamieji „išderinimo įtaisai“ yra tyčia sukurti taip, kad automobiliai testų metu pasirodytų mažiau teršiantys aplinką, nei juos vairuojant kelyje.

Tokios programinės įrangos naudojimu 2015-aisiais prisipažino didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas „Volkswagen“. Įmonei vadinamasis emisijų skandalas iki šiol kainavo daugiau nei 20 mlrd. eurų. Skirtingai nei „Volkswagen“, BMW iki šiol emisijų klausimu išlaikė teigiamą reputaciją.

Organizacija „Žurnalistai be sienų“ (Reporters Without Borders) tokį įtariamą žurnalistų sekimą pavadino „siaubinga ataka prieš žodžio laisvę“ ir išreiškė susirūpinimą dėl žurnalistų pokalbių klausymosi. Pasak „Der Spiegel“, organizacija ketina imtis teisinių veiksmų prieš šią tarnybą.

Su amerikiečių Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) paslapčių viešintoju buvusiu kontraktininku Edwardu Snowdenu (Edvardu Snoudenu) bendradarbiavęs ir apie JAV bei Vokietijos šnipinėjimo skandalus daug rašęs savaitraštis taip pat cituoja tam tikrus dokumentus.

Tarp jų yra BND sąrašas, kuriame minima mažiausiai 50 žurnalistų ir redakcijų telefonų, faksų numerių ir elektroninio pašto adresų, kurie tarnybos buvo stebimi nuo 1999 metų, nurodė „Der Spiegel“.

Sąraše yra daugiau dvidešimties numerių britų nacionalinio transliuotojo BBC būstinių Londone ir Afganistane, taip pat BBC „World Service“ radijo tarnyboje.

Jame yra vienas ir „The New York Times“ telefono numeris, taip pat naujienų agentūros „Reuters“ mobiliųjų ir palydovinių telefonų numeriai Afganistane, Pakistane ir Nigerijoje.

Visą straipsnį apie BND vykdytą žurnalistų sekimą „Dier Spiegel“ žada išspausdinti savaitgalio numeryje, kuris išeis šeštadienį.

„Mus nuliūdino šie pranešimai, – sakė BBC atstovė. – BBC misija yra suteikti tikslią informaciją ir naujienas žmonėms visame pasaulyje, todėl mūsų žurnalistams reikia leisti veikti laisvai ir saugiai, (leisti) saugoti jų informacijos šaltinius“.

„Mes raginame visas vyriausybes gerbti laisvos spaudos darbą“, – pridūrė ji.

Savo paskutinio numerio viršeliui žurnalas pasirinko iš Kubos kilusio amerikiečio Edelio Rodrigezo karikatūrą, kurioje vaizduojamas Amerikos prezidentas, nukirtęs Laisvės simboliui galvą, ir užrašas – Amerika svarbiausia. Bulvarinis „Bild“ įžvelgė paralelę – taip džihadistai elgiasi su savo belaisviais, bet žurnalo leidėjai ginasi – nieko nenorėję provokuoti.

„Norėjome parodyti, kad mums rūpi demokratija, laisvė, spaudos laisvė, teisėsaugos laisvė, kuriai iškilęs pavojus. Mes giname demokratiją, giname tarptautines organizacijas. Ar šie laikai tokie sudėtingi? Taip“, – sakė žurnalo „Der Spiegel“ vyr. redaktorius Klausas Brinkbaeumeris.

Tiesa, kai kurie Vokietijos politikai mano, kad karikatūra blogo skonio, kolegų – laikraščio „FA“ – nuomone, nevertėtų demonizuoti D. Trumpo, nes jam tai tik į naudą. Laikraštis „Die Welt“, kurio savininkai tie patys kaip ir „Bild“, tvirtina, kad toks viršelis kompromituoja žurnalistiką.

„Reakcija iš tiesų labai stebina – kad demonstrantai šį žurnalo numerį kelia kaip plakatus, kad jį perspausdino nemažai Amerikos žiniasklaidos, kad platinamas tinkluose. Kad jis atkreips dėmesį, tikėjomės, bet ne tokios reakcijos“, – pasakojo K. Brinkbaeumeris.

Leidėjai sako, viršelis neturi nieko bendra su D. Trumpo išpuoliais prieš Berlyno politiką. Tai, kad Vokietija atvėrė duris migrantams, D. Trumpas pavadino katastrofiška klaida, o neseniai vienas jo komandos narys apkaltino Vokietija, kad ji naudojasi neva nuvertintu euru, kad įgytų pranašumo prieš Jungtines Valstijas ir Europos partneres.

Savaitraštis savo viršelyje išspausdino JAV gyvenančio kubiečio menininko ir politinio pabėgėlio Edelio Rodriguezo (Edelio Rodrigeso) darbą, o šalia buvo užrašytas D.Trumpo šūkis „Amerika pirmiausia“.

„Ant mūsų viršelio Amerikos prezidentas nupjauna galvą simboliui, kuris su demokratija ir laisve sveikino migrantus ir pabėgėlius Jungtinėse Valstijose nuo 1886 metų“, – Vokietijos naujienų agentūrai DPA sakė žurnalo „Der Spiegel“ vyriausiasis redaktorius Klausas Brinkbaeumeris (Klausas Brinkboimeris).

Paveikslėlis, kuriame pavaizduotas oranžinis veidas be jokių veido bruožų, išskyrus plačiai atvertą burną, sukėlė daugybę diskusijų kituose žiniasklaidos leidiniuose Vokietijoje ir užsienyje.

Dienraštis „Bild“ pastebėjo tiesioginę paralelę su Mohammedu Emwazi (Mohamedu Emvaziu), Didžiosios Britanijos pilietybę turėjusiu garsiu „Islamo valstybės“ grupuotės veikėju. Šis asmuo, žinomas kaip Jihadi Johnas (Džihadi Džonas), buvo rodytas virtinėje vaizdo įrašų su įkaitų egzekucijomis, kol buvo nukautas iš bepilotės skraidyklės pernai Sirijoje.

Europos parlamento vicepirmininkas, Vokietijos laisvosios demokratų partijos narys Alexanderis Lambsdorffas (Aleksanderis Lambsdorfas) „Bild“ sakė, kad minėtas paveikslėlis yra „blogo skonio“ ir „žaidžiantis teroro aukų gyvenimais labai negražiu būdu“.

Savo ruožtu, liberalių konservatyvių pažiūrų dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ įspėjo, kad jei žiniasklaida demonizuos D.Trumpą, tuo galėtų pasinaudoti pats JAV lyderis.

„Der Spiegel“ viršelis yra kaip tik tai, ko reikia D.Trumpui – iškreipto jo vaizdo, kurį jis gali ir toliau naudoti iškreipdamas žiniasklaidos vaizdą“, – sakoma leidinyje.

Laikraštyje taip pat rašoma, kad tokie paveikslėliai gali užtvirtinti D.Trumpo šalininkų tikėjimą, neva žiniasklaida yra prieš jį nusistačiusi ir „priklauso isteblišmentui, prieš kurį jis yra nusiteikęs“.

Konservatyvusis dienraštis „Die Welt“, kuris, kaip ir „Bild“ priklauso leidybos grupei „Axel Springer“, kritikavo „Der Spiegel“ viršelį, kuris, pasak jo, „menkina žurnalistiką“.

Minėtu paveikslėliu daugybę kartų buvo pasidalinta socialiniuose tinkluose, be to, jis atsidūrė ir ant šeštadienį Berlyne prieš D.Trumpo draudimą į jo šalį atvykti septynių musulmoniškų šalių piliečiams protestavusių žmonių plakatų.

„Demokratijos nukirsdinimas“

Lapkritį, po D.Trumpo pergalės prezidento rinkimuose, žurnalas „Der Spiegel“ pavaizdavo jį kaip kometą, besirėžiančią į Žemę.

Šio šeštadienio leidinio viršelis primena panašų, tik kiek mažiau kruviną, paveikslėlį, kurį 2015-ųjų gruodį panaudojo Niujorko laikraštis „Daily News“.

Jis pasirodė tuomet, kai D.Trumpas pirmą kartą prakalbo apie savo norą uždrausti į JAV atvykti musulmonams ir pastatyti sieną pasienyje su Meksika.

„The Washington Post“ savo ruožtu citavo E.Rodriguezą, kuris paaiškino, kas slypi už jo sukurto piešinio.

„Tai demokratijos nukirsdinimas, švento simbolio nukirsdinimas“, – sakė jis.

Menininkas sakė norėjęs parodyti paralelę su islamistų ekstremistų idėjomis ir radikalia D.Trumpo politika.

„Abi pusės yra ekstremistai, taigi aš tiesiog jas palyginau“, – sakė jis.