Apiberia klausimais

Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojos dermatologės Ritos Buivydaitės-Dailidėnės, mažus vaikus auginančius tėvus labiausiai neramina mažylių bėrimai.

Tėvai dažnai skundžiasi, kad dėl ilgų eilių neįmanoma pakliūti pas dermatologą, tad su prašymais užplūsta gydytojos sukurtą socialinę paskyrą "SkinTalks". Per savaitę gydytoja sulaukia net po keliolika užklausų apie bėrimus, kūdikių odos priežiūrą.

"Įsivaizduokite, pirmagimį per naktį išbėrė nuo galvos iki kojų. Mama nerimauja, ar toks bėrimas pavojingas, ar būtina kreiptis į gydymo įstaigą, – dermatologė supranta tėvų rūpestį. – Pas specialistą patekti būna sudėtinga, bet ne visada būtina. Kartais pakanka pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pasitarti su vaistininku. Ne visiems vaistams būtinas receptas."

Pasak R.Buivydaitės-Dailidėnės, nedelsiant į ligoninę būtina kreiptis žaibinio meningokoko atveju, visais kitais atvejais nieko nenutiks, jei dėl bėrimo pas gydytoją pakliūsite ir po 3–5 dienų.

Dauguma – praeina savaime

Ligoninėje gydytoja dažnai konsultuoja Nėštumo patologijos, Naujagimių ar Pogimdyminio skyriuose, kur taip pat dažnai sutinka panikuojančių tėvų. Jiems nerimą kelia naujagimių odos ligos, bėrimai, apgamai.

Dažna mama bet kokį bėrimą linkusi priskirti alergijai. Pasak gydytojos, kalti dažniausiai būna visai kiti dalykai, kuriuos nesunku pašalinti.

Dermatologė paaiškino, kad dauguma naujagimių odos ligų yra tranzitinės – praeina savaime ir nieko nereikia daryti.

Kreiptis į gydytoją patariama, jei bėrimas nepraeina per 7–10 dienų, bėrimai plinta, šlapiuojama, atsiranda žaizdelių, vaikas karščiuoja.

Gąsdina apgamai

Tėvus taip pat labai gąsdina mažylių apgamai, ypač kai jų esama daug. Ar apgamas nėra "piktas", nepadidės, ar tai nėra melanoma – tokiais klausimais tėvai apiberia konsultuojančią gydytoją.

Įgimti apgamai vaikui gali atsirasti iki pirmojo gimtadienio. Jei apgamų labai daug ir jie dideli, reikėtų pasirodyti gydytojui.

"Tai, ką vaikutis atsineša, 90 procentų yra normalu ir įprasta", – ramino specialistė.

Kai priežiūra netinkama

Vos gimusių mažylių oda skiriasi nuo suaugusiųjų: pastarųjų odos pH yra rūgštinis, o naujagimių – šarminis.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad netinkamų priemonių naudojimas kūdikio priežiūrai taip pat gali išprovokuoti bėrimus.

Rekomenduojama vengti provokuojančių cheminių medžiagų, maudynėms pasirinkti tinkamą vandens temperatūrą ir pasirūpinti elementaria odos priežiūra žiemą, kai patalpų oras išsausėja, o lauke gnaibo šaltukas.

"Naujagimio maudynėms vanduo turi būti ne karštas, o šiek tiek vėsesnis, iki 38 laipsnių. Po maudynių rekomenduojama kūdikio netrinti rankšluosčiu, o švelniai nutapšnoti. Kol odelė drėgna, per 3–5 minutes ištepti emolientu, išsaugančiu odos drėgmę. Pagal vaiko odos tipą reikėtų pasirinkti emoliento formą: tepalą, kremą ar aliejų", – patarė gydytoja.

Kaltos sauskelnės?

Pasak R.Buivydaitės-Dailidėnės, pirmagimio susilaukusias mamas dažnai gąsdina likusi virkštelės dalis. Bijoma ją liesti, dažnai teiraujamasi, kada virkštelė nukris, ar normalu, kad po to lieka žaizdelė.

Tėveliams labai aktualus dermatitas: dažnai išbandomos net kelios rūšys įvairių sauskelnių, tačiau nė vienos netinka – odelė vis tiek būna paraudusi, išberta.

Gydytoja paaiškino, kad sauskelnių gamintojai čia beveik niekuo dėti – kūdikio odą išberia dėl per reto sauskelnių keitimo, apsauginių, barjerinių priemonių nenaudojimo.

Sauskelnes reikėtų keisti kas 2–3 valandas. Dieną leisti odai kuo ilgiau pakvėpuoti ir pabūti be sauskelnių, vengti trinti, visada gerai nusausinti.

Tiesa, renkantis sauskelnes reikėtų atkreipti dėmesį į kokybę – jos turėtų gerai sugerti drėgmę.

Pasitaiko, kai vaikui nustatomas pagal filmuko veikėjo vardą pavadintas sauskelnių sukeltas dermatitas "Lucky Luck", kurį sukelia sauskelnių gumose ar klijuose esantys alergenai.

Tuomet mažyliui išberia klubus ir išorinius sėdmenų klubus. Išgydyti padeda emolientai, "Bepanthen" kremas, kuriuos rekomenduojama naudoti iki 3–5 dienų.

Geriau nekrapštyti

Kai kuriems naujagimiams pasireiškia seborėjinis dermatitas. Mamos kartais net bando nukrapštyti ant galvos odos esančias gelsvas, riebias sulipusias pleiskanas. Jos būdingesnės berniukams.

Gydytoja tikino, kad jų krapštyti tikrai nereikėtų – taip galima prisikviesti daugiau bėdos, nes kūdikių seborėjinis dermatitas linkęs plisti.

Dažniausiai išberiamos tos vietos, kur gausu riebalinių liaukų: plaukuotoje galvos dalyje, kaktoje, prie antakių, palei nosį.

Atsikratyti šių pleiskanų padeda emulsijos ir šampūnai seborėjiniam dermatitui, dažnesnis galvos plovimas, šilti kompresai ant galvos. Jei išbertas kūdikio veidukas, reikėtų tepti emolientais, t. y. drėkinti.

Į gydytoją patariama kreiptis, jei nepadeda medicininės priemonės arba bėrimas išplitęs.

Naujagimių odos priežiūra

pakankama patalpų drėgmė,

odos drėkinimas ir priežiūra emolientais,

maudynės trunka apie 5–7 minutes,

nenaudoti muilo,

maudynėms specialūs rūgštinio pH prausikliai, aliejiniai prausikliai,

galvos plovimas šampūnu retesnis nei pačios maudynės,

naujagimių drabužių skalbimui nenaudoti minkštiklių, gaiviklių, kvapnių skalavimo skysčių,

naudoti kuo neutralesnius skalbiklius,

vengti purškiamų oro gaiviklių namuose,

nerengti sintetinio pluošto drabužiais,

vengti perkaitimo, suprakaitavimo,

iki 6 mėnesių vengti tiesioginės saulės,

žiemą naudoti kremus nuo šalčio.

Šiuo metu pas gydytojus dermatologus labiausiai plūsta sodininkai. Jiems dažniausiai nustatomas kontaktinis dermatitas, kurį saulei šviečiant sukelia odos kontaktas su žolėmis, daržovėmis.

Kartais apsilankymo pas gydytoją prireikia ir dėl pernelyg nuo saulės nudegusios odos.

"Jau sulaukėme keleto pacientų su vadinamuoju kaimišku nudegimu, kai stipriai nudega rankos, kaklas, veidas, nosis, iškirptės vieta – visos atviros bei neuždengtos kūno vietos", – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja Aldona Kajutytė.

Gydytoja dermatologė pripažįsta, kad gegužės saulė išties daug piktesnė nei vasarą. Tad labai smarkiai nudegti saulėje neuždengtas kūno vietas galima net einant miesto gatve. Kartais esą pakanka net mažiau nei pusvalandį pabūti atviroje vietoje, kad oda stipriai nukentėtų nuo saulės spindulių.

Pasak A.Kajutytės, nusprendusieji pasideginti žmonės neturėtų savęs raminti, kad pavasarį saulė nėra tokia aktyvi kaip vasarą.

Nudegti galima net pavėsyje.

"Atvirkščiai, saulė gegužę itin aktyvi, tad nudegti galima net pavėsyje. Jau būtina naudoti apsauginį saulės kremą net išėjus į miestą. Saulė ypač pavojinga mažiems vaikams", – įspėjo gydytoja dermatologė.

Atidariusiesiems maudynių sezoną, gydytoja priminė, kad apsauginiu kremu nuo saulės būtina pasitepti iš naujo kaskart išlipus į krantą, net jei ant pakuotės parašyta "atsparus vandeniui".

A.Kajutytė paaiškino, kad nors pats kremas gal ir išlieka, tačiau nuo saulės apsaugančios medžiagos nusiplauna. Tad po maudynių oda lieka be apsaugos.

Nerimą sukėlė dėmė

Pirmąjį kartą, prieš gerą dešimtmetį, moteris susirūpino dėl apgamo ant nugaros: pasikeitė jo spalva bei forma, jis nuolat šlapiavo. Patikrinusi gydytoja konstatavo: "odos vėžys". Apgamas buvo išoperuotas, patikinus, kad liga neturėtų atsinaujinti.

Tačiau po penkerių metų situacija pasikartojo. Tik šįkart nerimą sukėlė raudona dėmė ant veido ir nuolat ašarojančios akys. Tiesa, iš pradžių Lidija pamanė, kad nemalonius pojūčius sukėlė regėjimo problemos, tad nuėjo pas akių gydytoją. Tačiau ši po apžiūros pasiūlė kreiptis į kitą specialistą, onkologą.

"Kai du kartus išgirsti tą pačią diagnozę, nėra ramu", – prisipažįsta moteris.

Onkologinė liga Lidiją užklupdavo kas penkeri metai. Ji spėja, kad odos vėžį galėjo sukelti pomėgis kaitintis saulėje. Darbuodamasi darže moteris taip pat neieškodavo pavėsio ir mėgaudavosi saulės spinduliais.

Suviliojo patogumas

Lidija ir kiti kalbinti klaipėdiečiai pasidžiaugė, kad kasmet organizuojama akcija pasitikrinti dėl melanomos – agresyviausios odos vėžio formos. Kai kurie jų šioje, Klaipėdos universitetinės ligoninės organizuojamoje patikros akcijoje dalyvauja ne pirmą kartą.

Viena jų 78 metų klaipėdietė Aldona šįkart atsivedė sutuoktinį ir jo seserį. Prieš metus, atėjusi dėl nerimą sukėlusio apgamo, moteris išgirdo, kad jis nepavojingas.

Tačiau moteris atsargumo nepamiršta, nes pastebi, kad ilgiau pabuvus saulėje apgamai pasikeičia. Apie tai, kaip svarbu nuolat stebėti savo kūną, ji perskaito ir spaudoje.

"Reikia prisižiūrėti, norisi dar pagyventi", – šypsosi pašnekovė.

Paauglį sūnų dėl nerimą sukėlusių dėmių pas gydytoją atvedusi Ina sakė, kad tokios akcijos padeda sutaupyti laiko: nereikia ilgai laukti eilėje, nereikia šeimos gydytojo siuntimo, pakanka tik užsiregistruoti telefonu ir nurodytu laiku atvažiuoti į ligoninę.

O taip ir neprisiruoštum apsilankyti pas gydytoją, o neprisiruošęs gali ir pavėluoti.

"O taip ir neprisiruoštum apsilankyti pas gydytoją, o neprisiruošęs gali ir pavėluoti", – akcijos naudą įžvelgia moteris.

Patikra pasiteisino

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Euromelanomos dienai paminėti skirta patikros akcija suorganizuota 11 kartą. Šiemet buvo patikrinta 40 žmonių, iš jų 8 vyrai. Jauniausiam pacientui buvo 10 metų, o vyriausiam – 84.

Pacientus kartu su kolege gydytoja dermatologe Ieva Turske tikrinusi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatologė Jolanta Česienė pasidžiaugė, kad akcija buvo naudinga: aptikti keli odos vėžio atvejai, užkirstas kelias piktybinei ligai įsibėgėti.

J.Česienė viliasi, kad gal ateis tokia akcijos diena, kai gydytojos neaptiks nė vieno odos vėžio atvejo.

Pasigenda vyrų

Iš patikrintų pacientų vienam buvo nustatyta melanoma, kitiems – kitokios odos vėžio formos. Vienai jaunai merginai dėl atopinio apgamo, keliančio didžiausią riziką susirgti melanoma, pasiūlyta operacija.

Gydytoja apgailestavo, kad pasitikrinti dėl odos vėžio ateina mažai vyrų. Nors statistika byloja, kad melanomos atvejų daugėja būtent tarp stipriosios lyties atstovų.

J.Česienė pastebi, kad kasmet organizuojamoje akcijoje aptinkamų melanomų skaičius išlieka gana stabilus – randama nuo vieno iki trijų ligos atvejų. Pernai jų būta daugiau.

Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma, kurią anksti aptikus galima išgydyti 97 proc. pacientų. Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų.

Neramina tai, ko nemato

Daugelis šnekintų klaipėdiečių pasakojo, kad nori pasitikrinti dėl sunkiai prieinamose vietose, ant nugaros ar galvos esančių apgamų, labiausiai keliančių nerimą.

Gydytojos tokie būgštavimai nestebina, nes ne visi patys gali apsižiūrėti ar turi galinčius pagelbėti artimuosius.

Nors pastebima, kad ligos pažeisti apgamai dažniau aptinkami matomose vietose.

Faktai apie melanomą

Sergančiųjų melanoma amžius jaunėja: dažniau serga 50–55 metų žmonės.

Moterims didesnė tikimybė melanomą aptikti ant kojų, vyrams – ant rankų, liemens, galvos.

JAV tyrimai rodo, kad kasmet daugiau kaip 419 tūkst. susirgimų odos vėžiu išprovokuoja soliariumai.

Tikimybė susirgti melanoma padidėja 15 proc., jei kuris iš artimųjų sirgo šia liga.

Nustatyta, kad JAV kas valandą nuo melanomos miršta vienas žmogus.

Atėjus rudeniui daugelis mūsų grįžo į įprastą, dažnai net per greitą gyvenimo ritmą. Darbų sąraše sugulė nauji darbai, planai ir asmeninės užduotys. Tačiau kiek mūsų į darbų sąrašą įtraukėme profilaktinius vizitus pas gydytojus? „Kodėl mes labiau gerbiame mašinas, jas prižiūrime, griežtai kas dvejus metus atliekame jų techninę apžiūrą, bet kodėl vis dar tiek mažai dėmesio skiriame savo sveikatai?", – retoriškai klausia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Pasibaigus atostogoms - vizitas pas dermatologą

Profesorė atkreipia dėmesį, kad ruduo - tinkamas metas ne tik atlikti įprastus profilaktinius tyrimus, bet ir apsilankyti pas gydytoją dermatologą: „Kiekvienas mūsų turime odos dėmių ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau kartais pigmentinės dėmės gali įspėti apie pavojingą odos susirgimą, kurio ilgai negydant gali išsivystyti net odos vėžys. Todėl praėjus mėnesiui po vasaros arba šaltuoju metų laikotarpiu vyresni nei trisdešimties penkerių metų amžiaus žmonės, o ypač mėgstantys pasilepinti saulės voniomis ar soliariumais, kas dvejus metus turėtų profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją dermatologą."

Potencialiai pavojingų odos darinių tikrinimas yra greitas, lengvas, o svarbiausia – gali išgelbėti gyvybę. „Šiai dienai didžioji gydytojų dalis turi reikiamus įrankius, padedančius atpažinti odos susirgimus. Jeigu pažiūrėtume retrospektyviai – prieš dešimtmetį tik vienas kitas gydytojas turėjo tokį diagnostinį įrankį kaip dermatoskopas. Šiandien situacija pasikeitusi į gerąją pusę. Tad savo sveikata besirūpinantys žmonės gali būti ramūs, nes gydytojai ne tik laiku pastebi ligą, bet ir turi galimybes teisingai pasiūlyti pakankamai platų spektrą gydymo būdų", – kalba Dermatovenerologijos centro vadovė.

Nors diagnostika gerėja, sergamumas auga

Tačiau kodėl, nors ir diagnostikos, ir gydymo galimybės yra pažengusios, odos vėžio ir klastingiausios jo formos – melanomos – ligos atvejų daugėja ir liga net jaunėja? Gydytoja dermatovenerologė atkreipia dėmesį, kad nėra vieno faktoriaus, nes ligą dažniausiai lemia keletas priežasčių. Pašnekovė išskiria svarbiausias jų.

Pirmiausia prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė atkreipia dėmesį, kad ultravioletiniai spinduliai ir genetinė predispozicija yra svarbiausi rizikos faktoriai, lemiantys odos vėžio ir melanomos atsiradimą. Tad netgi gerėjanti gyvenimo kokybė, suteikianti galimybes dažniau keliauti į saulėtus kraštus ar slidinėti, užsiimti tokiais pomėgiais kaip, pavyzdžiui, vandens sportas, prisideda prie ligos paplitimo, nes žmonės dažniau būna saulėje. „Privalu žinoti, kad neteisinga elgsena saulėje, nesaikingas mėgavimasis ir piktnaudžiavimas jos spinduliais tiek tropikuose, tiek kalnuose ar būnant vandenyje padidina ligos riziką, nes oda nieko nepamiršta. Taigi ilgų ir neatsakingų pasibūvimų saulėje pasekmės išryškėja gerokai vėliau", – pabrėžia pašnekovė.

Kita profesorės įvardinta priežastis – vis dar vyraujanti nuomonė, kad kažkas kitas, bet ne pats žmogus turi pasirūpinti savo sveikata, todėl pas gydytojus apsilankoma dažniausiai per vėlai: „Jau aštuonerius metus aktyviai užsiimame švietėjiška veikla, tačiau net ir to neužtenka. Oda yra labai dėkingas organas, nes yra gerai matomas, tad galime pastebėti įtartinus jos darinius ir reaguoti. Taip, po truputį daugėja žmonių, kurie suvokia odos vėžio riziką ir užsiima savistaba. Tačiau, deja, didžioji dalis vis dar mano, kad kiti turi rūpintis jų sveikata."

Dermatovenerologijos centro vadovė teigia, kad ir stresas, įtemptas bei greitas gyvenimo tempas taip pat prisideda prie odos vėžio jaunėjimo ir sergamumo augimo.

Gydytojai nepasiruošę pasiduoti

„Tikime, kad žmonių sąmoningumas, nors ir pamažu, bet kasmet didės. Kitaip ir negali būti. Tik svarbu, kad visuomenė žinotų, jog šiandien Lietuvos gydytojų dermatovenerologų žinios, jų pasirengimas, jų galimybės atitinka europinius reikalavimus ir standartus. Turime labai aukšto lygio specialistų, kurie nesustoja vietoje ir nuolat gilina žinias šioje srityje", – kalba profesorė.

Anot jos, dermatoonkologijos srityje Lietuva yra viena stipriausių vertinant iš Baltijos valstybių perspektyvos, tačiau Europos mastu dar reikia pasistengti: „Lietuvos specialistai ne prastesni nei Europos, tik mūsų apimtys mažesnės, nes ir šalis mažesnė. Žinoma, kaip ir kitose šalyse, kartais esame ribojami finansinių galimybių, todėl negalime pačių inovatyviausių gydymo būdų taikyti visiems pacientams. Visgi vertinant pastaruosius metus, gydymo prieinamumas gerėja. Todėl mūsų, kaip specialistų, užduotimis išlieka gilinti žinias stažuojantis Europos ir pasaulio geriausiose klinikose, kongresuose ir seminaruose, esant galimybėms, diegti naujus diagnostikos ir gydymo būdus čia, Lietuvoje."

„Reikia suvokti, kad mes senstame. Kovoti su tuo būtų tas pats, kas paguldyti ką tik gimusį kūdikį į popierinę dėžę ir neleisti jam augti. Senatvė turi būti graži, o ne kelti šypseną ar juoką“, - šį savaitgalį parodų ir kongresų centre LITEXPO vykstančioje grožio industrijos parodoje „Pelenė“ sakė viena iš didžiausių parodos žvaigždžių, Londone gyvenanti ir dirbanti gydytoja dermatologė Tiina-Orasmae-Meder.

Ji įsitikinusi, kad juokingai sensta moterys, kurios netausoja savo veido odos ir pernelyg žavisi jauninančiomis procedūromis.  

Į dermatologės seminarą apie sausą odą ir jos drėkinimo būdus kosmetologijos specialistės sunkiai tilpo. „Kosmetologai privalo prisiimti atsakomybę ir sekti savo kliento odos būklę. Sausa oda yra šių dienų rykštė - daugiau nei 40 procentų europiečių susiduria su sausos odos problemomis, - sakė gydytoja. – Dirbame ir gyvename patalpose, kurias šildo ir vėsina kondicionieriai, paskui įsijungiame kondicionierių automobilyje, po tokios dienos mūsų oda jaučiasi taip, tarsi būtume vaikščioję dykumoje. O dykumai mūsų oda nėra pasirengusi. Taip pat ir pusfabrikačiams, kuriuos valgome, konservantams, dažikliams, kurių pilna mūsų maiste. Stresinės situacijos odai irgi kenkia, kuo daugiau streso, tuo sausesnė oda.“

Gydytoja dermatologė neabejoja, kad pirmoji pagalba sausai odai – vanduo: „Vienas prancūzų gydytojas yra gražiai pasakęs: transportas mūsų kūne yra ne traukiniai, o garlaiviai. Jiems plaukioti reikalingos upės. Kad būtume sveiki, privalome išgerti 8 dideles stiklines vandens per dieną. Kad būtume gražūs, turėtume pridėti dar dvi.“

Ar tik vandens užtenka, jei tikrai norime išlaikyti gražią, spindinčią odą. „Turiu prancūzę klientę, - pasakoja T.Orasmae-Meder. – Jai – 67-eri, o atrodo puikiai. Klausiu jos: ką darote, kad jūsų oda tokia puiki. „Valgau šviežius produktus, pati juos gaminu, per parą miegu po 12 valandų, kasdien važinėju dviračiu, plaukioju, turiu nuostabias drauges, džiaugiuosi gyvenimu. O dar išsirinkau labai gerus tėvus“. Viską supratau, kai pamačiau jos mama. Devyniasdešimties ji atrodė tarsi septyniasdešimtmetė. Iki 30 metų mūsų odos būklę lemia genetika, po trisdešimties – ypatingai stiprus aplinkos poveikis. Meskite rūkyti, išsimiegokite, nesėdėkite iki antros nakties prie kompiuterio, valgykite kokybiškus maisto produktus, nevenkite aliejaus, sviesto, būkite fiziškai aktyvūs, įsiklausykite, ką jums sako kosmetologas, rinkitės kokybišką kosmetiką ir visada prisiminkite, kad veido oda nemėgsta adatų, lazerių ir chemijos.“

Paroda „Pelenė“ vyksta balandžio 10-12 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.  Parodoje dalyvauja per 250 grožio industrijos kompanijų iš Lietuvos ir užsienio šalių, kasdien čia vyksta renginiai specialistams.