Pasak jos, ir dvigubai didinant akcizų alkoholiui ir tabakui tarifus, surinktų pajamų neužtektų šalies gynybos poreikiams.   

„Bet kokiu atveju tai yra ne ta suma, kuri reikalinga gynybai. Net ir padvigubinus dabar siūlomus  akcizų tarifus, nustačius dar juos aukštesnius“, – penktadienį LRT radijui teigė viceministrė.  

Padidinus akcizą rūkalams į biudžetą kitais metais būtų daugiau surenkama apie 25 mln. mln. eurų, o alkoholį – apie 16 mln. eurų. 

Skaičiuojama, jog padidinus akcizus biudžeto pajamos per trejus metus išaugų 126,7 mln. eurų – kasmet maždaug iki 45 mln. eurų.

Ministerija trečiadienį pateikė Akcizų įstatyme siūlomą įtvirtinti trejų metų akcizų didinimo planą. Jį tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad akcizus siūloma didinti siekiant, kad nedidėtų šių prekių įperkamumas bei vartojimas, taip pat nemažėtų akcizų dalis augančiose jų kainose. Be to, pasak jos, planas suderintas su kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – akcizų politika, todėl ji teigė mananti, kad iki šiol pirkti pigesnių produktų į šias šalis važiavę žmonės ir toliau tai darys – esminių pasikeitimų neturėtų būti.

„Augant atlyginimams ir augant kainoms, matyt, akcizo dalis kainoje tampa santykinai mažesnė. Todėl norint užtikrinti, kad santykinė akcizų pajamų dalis valstybės biudžeto pajamų struktūroje nemažėtų, reikalingas kasmetinis jų didinimo planas. Taip užtikrinama, kad įperkamumas stipriai neaugtų ir vartojimas taip pat būtų linkęs mažėti arba išliktų stabilus“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Prisidedama ir prie sveikatos tikslų įgyvendinimo. Tai reiškia, kad įperkamumui augant mažiau, vartojimas taip pat būtų šiek tiek apribotas“, – pridūrė ji.

G. Skaistės teigimu, pastaraisiais metais augant vidutiniam darbo užmokesčiui gyventojai gali įsigyti daugiau alkoholio ir tabako gaminių. Anot ministrės, alkoholio vartojimas pastaraisiais metais mažėjo nežymiai, o tabako – tiek cigarečių, tiek kaitinamojo tabako – augo.   

Taip užtikrinama, kad įperkamumas stipriai neaugtų ir vartojimas taip pat būtų linkęs mažėti arba išliktų stabilus.

 

Skaičiuojama, jog padidinus akcizus biudžeto pajamos per trejus metus išaugų 126,7 mln. eurų: 2025 metais – 39,4 mln. eurų, 2026 metais – 42,1 mln. eurų, 2027 metais –  45,2 mln. eurų.

G. Skaistė teigė, jog iš šių pajamų nebus siūloma panaudoti konkrečiam tikslui.

„Bendroje valstybės pajamų struktūroje (didesni akcizai – BNS) neužtikrins didesnės procentinės dalies, tačiau palaikys tą patį dydį. Jeigu tokio sprendimo nebūtų, 2025 metais, matyt, būtų surinkta apie 50 mln. eurų mažiau“, – teigė ministrė.

„Šios lėšos bus naudojamos bendroms valstybėms biudžeto reikmėms, valstybės paslaugoms finansuoti ir kitiems dalykams“, – pridūrė ji.

Anot G. Skaistės, siūlomas akcizų didinimo planas derintas su kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – akcizų politika.

„Visos kaimyninės šalys – tiek Estija, tiek Latvija, tiek Lenkija – planuoja akcizų didinimą, išlaikomas panašus augimo tempas, kaip ir Lietuvoje, todėl, matyt, struktūrinių pokyčių, kurių nebuvo iki šiol, neturėtų nutikti“, – teigė ministrė.

„Turbūt tie žmonės, kurie iki šiol važiuodavo (į kaimynines šalis pirkti – BNS) matydami ekonominę prasmę, matyt, ir toliau važiuos. Tačiau vertinant pokyčius, ką darome mes ir ką daro lenkai, neturėtų iššaukti esminių pasikeitimų žmonių sprendimų priėmimo logikoje“, – kalbėjo G. Skaistė. 

Stiprieji gėrimai kitąmet brangų 26 centais, alus – 3 centais, tabakas – 21 centu

Etilo alkoholiui akcizas 2025 metais didėtų 5 proc. iki 2590 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą, 2026 metais – iki 2720 eurų, o 2027 metais – iki 2856 eurų. Dabar jis yra 2467 eurai.

Vynui, kitiems fermentuotiems iki 8,5 proc. stiprumo gėrimams akcizas artimiausius trejus metus augtų 9,8–10,1 proc. Panašiai – 10–10,2 proc. – didėtų ir vyno bei kitų fermentuotų virš 8,5 proc. stiprumo gėrimų akcizai.

Alaus akcizas nuo kitų metų didėtų 10 proc. iki 10,41 euro už produkto hektolitrą, 2026 metais – iki 11,45 euro, o 2027 metais – iki 12,6 euro (šiuo metu – 9,46 euro). Dėl to 0,5 litras alaus kitais metais pabrangtų vidutiniškai 3 centais.

Tuo metu cigarečių akcizas nuo 2025 metų būtų ne mažesnis kaip 147,7 euro už 1000 cigarečių (šiuo metu – 138 eurai), nuo 2026-ųjų – 158 eurai, o nuo 2027-ųjų – 169,1 euro.

Dėl to 20 cigarečių pakelis kitąmet brangtų 0,21 euro.

Akcizai kaitinamajam tabakui ir alternatyviems gaminiams augtų 10,9–11 proc., po 7,8 proc. didėtų akcizų tarifai rūkomajam ir neapdorotam tabakui. Elektroninių cigarečių skysčio akcizai per artimiausius trejus metus augtų po 30,2–32 proc.

Seimui pritarus pakeitimams, jie įsigaliotų nuo 2025 metų sausio 1 dienos.

Beveik prieš ketverius metus Europos Sąjunga (ES) pristatė ambicingą Žaliąjį kursą, kuriuo siekiama iki 2050 m. ES paversti klimatui neutraliu žemynu. Siekiant šio tikslo, Lietuva jau nuo kitų metų palaipsniui didina akcizą kurui. Nuo 2025 metų įvedama CO₂ dedamoji. O dar po dvejų metų, 2027-aisiais, nustatoma papildoma prievolė transporte išskiriamą CO₂ kiekį padengti aukcione įsigytais apyvartiniais taršos leidimais.

Argumentai skiriasi

Iš vienos pusės, tikimasi, kad šios priemonės leis pagerinti aplinkos taršos situaciją šalyje bei taps paskata verslui ir žmonėms vartoti mažiau taršų kurą. Prognozuojama, kad padidinus kuro akcizus, valstybė kasmet gaus apie 80 mln. eurų papildomų pajamų, o atsiradus CO₂ dedamajai, įplaukos į biudžetą esą dar padvigubėtų.

Tačiau akcizų kėlimo priešininkai argumentuoja, kad akcizų didinimas turės neigiamų pasekmių. Kadangi kaimynės Latvija ir Lenkija akcizų kelti nesiruošia, tai krovininis transportas pravažiuos pro Lietuvą neįsipylęs nė lašo degalų. Faktiniai oro teršalai ir dėl apkrovų toliau prastėjantys keliai liks Lietuvoje, o pajamos už degalus keliaus ne į mūsų šalies biudžetą, o į kaimynines valstybes.

Linas Karlavičius, „Viada LT“ generalinis direktorius. „Viada LT“ nuotr.

Taip pat neatmestina, kad dėl didėsiančių mokesčių brangstantį kurą vietos verslas įtrauks į savo išaugsiančias sąnaudas. Pastarosios greičiausiai bus perkeltos į galutinę prekių ir paslaugų kainą bei tokiu būdu vėl iš naujo bus užkurtas po truputį gęstantis infliacijos lauželis.

Abiejų pusių argumentai skamba įtikinamai. Tai kaip pasiekti, kad avis liktų sveika, o vilkas sotus?

Tartis su kaimynais

Kalbant apie aplinkosauginių mokesčių didinimą, problema dar labiau aktualizavosi, kai Lenkijoje prieš Seimo rinkimus buvo pradėtos dempinguoti degalų kainos – litras degalų ten atsieina net iki 50 centų pigiau nei Lietuvoje. Pasienio zona plati, tad į užsienyje degalus pilasi ne vien pervežimo įmonės, bet ir gyventojai. Pastaruoju metu „Viada LT“ pasienio degalinėse apyvarta smuko drastiškai – net iki 80 proc. Tačiau CO₂ rodikliai Lietuvoje tikrai tiek nesumažėjo.

Jei neįgyvendinsime žaliosios transformacijos transporte, CO₂ emisijos pačios nesumažės, o akcizas taps tik bausmės mokesčiu.

 

Išspręsti degalų akcizo mokesčių rebusą sunku, bet įmanoma – tam reikėtų aktyvesnio Vyriausybės vaidmens, siekiant susitarti su gretimų valstybių vadovais dėl mokesčių didinimo kartu, koordinuojant veiksmus. Dviračio išradinėti nereikėtų, nes panašus principas šalių jau veikia apmokestinant kitas akcizines prekes.

Siekiant suvaldyti infliaciją, siūlyčiau įvertinti galimybę šiuo metu tų mokesčių nedidinti, o tai daryti vėliau –  prieš tai suderinus mokesčių politiką su kaimyninėmis valstybėmis. 

Be to, apie būsimą mokesčių didinimą svarbu iš anksto informuoti visuomenę, tuomet gyventojai ir verslas iš anksto prisitaikytų prie besikeičiančių mokesčių bei atitinkamai pakoreguotų savo planus. Pavyzdžiui, įsigytų mažiau degalų vartojančius automobilius ar pradėtų mažinti transporto poreikius.  

Prioritetas – mažinti naftos vartojimą

Svarbu suprasti, kad akcizas ir jo didinimas savaime nėra tikslas. Pagrindinis – siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų, mažinti naftos naudojimą Lietuvos transporte. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra viena iš labiausiai nuo iškastinio kuro transporte priklausomų ES valstybių, kai atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudaro kiek daugiau nei 5 proc.

Siekiant dekarbonizuoti transportą, valstybė turėtų imtis kompleksinių veiksmų – nuo elektromobilių, biometano, pažangiųjų biodegalų skatinimo iki darnaus judumo politikos įgyvendinimo ir transporto poreikių mažinimo. Didinant aplinkosauginius mokesčius, bent dalis jų būtų panaudojama transporto taršai mažinti, pavyzdžiui, kofinansuojant elektros tinklų infrastruktūros plėtros projektus. Pateiksiu konkretų pavyzdį – „Viada“ planuoja įrengti greito pakrovimo stotis elektromobiliams visose savo degalinėse, esančiose prie pagrindinių magistralinių kelių Lietuvoje. Deja, realybė yra tokia, kad ne visur ESO turi galimybę užtikrinti tokių krovimo stočių prijungimą prie elektros tinklų.

Apibendrinant, mokesčių didinimas turi prasmę tik tuomet, jei dėl jų sutariame su kaimyninėmis valstybėmis – turime neskubėti ir aktyviau ieškoti galimybių susitarti. Visgi, jei neįgyvendinsime žaliosios transformacijos transporte, CO₂ emisijos pačios nesumažės, o akcizas taps tik bausmės mokesčiu.

Kad taip neatsitiktų, politikai, valdžios institucijos, verslas turi suremti pečius dėl bendro tikslo. Piliečių vaidmuo keičiant savo keliavimo įpročius taip pat turi didelę reikšmę. Todėl tikiu, kad bendrų pastangų dėka Lietuvai gali pavykti.