Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį siekė 383,5 euro ir per ketvirtį padidėjo 17,7 euro.

Anot agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojos Ingos Masiulaitytės-Šukevič, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje daugiausia gyventojų, jaunų žmonių, todėl bendrovės tikisi didesnio tinkamų darbuotojų pasirinkimo.

„Daugiausia dirba darbuotojų pagrindiniuose tuose miestuose – Vilniaus mieste, Kaune ir Klaipėdoje – apie 70 proc. visų darbuotojų yra tose apskrityse. Tai ir susidaro daugiausia tų įmonių, kur ir sektoriuje kuria didžiausias pajamas, todėl visas likęs regionas, (...) tas atotrūkis didesnis, nes Vilniaus mieste yra didžiausią darbo užmokestį mokančios įmonės“, – pirmadienį BNS teigė I. Masiulaitytė-Šukevič, pristačiusi pagrindinius darbo užmokesčio rodiklius.

Anot agentūros duomenų, vidutinis mėnesio darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) paskutinį praėjusių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2319,5 euro (iki mokesčių) ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, jis padidėjo 4,6 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1936 eurus – 4,5 proc. daugiau.

I. Masiulaitytės-Šukevič teigimu, matoma tendencija, kai jaunimas iš mažesnių miestų kraustosi į didžiuosius, todėl tikėtina, kad atlyginimų atotrūkis ateityje liks.

„Matome, kad dabar tai jis vis tiek didėja – darbo užmokesčio atotrūkis. (...) Sensta visos savivaldybės, tos jaunesnės savivaldybės yra vis tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, Panevėžys. (...) Darbo užmokesčio atotrūkis, tikėtina, toliau liks, tačiau sunku pasakyti, kaip žmonės spręs, gal rinksis gyventi kitose savivaldybėse“, – sakė ji.

Didžiausią atlyginimą – 2396,9 euro (iki mokesčių) – gavo Vilniaus miesto įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai – jis  286,6 euro viršijo šalies vidurkį. Mažiausiai – 1385,4 euro – uždirbo Zarasų rajono darbuotojai – 1011,5 euro mažiau nei Vilniuje.

Kaip šiame kontekste atrodo Kauno regiono savivaldybės? Žinoma, pirmauja Kauno miestas (1 591,2 euro), apskritai nusileisdamas tik sostinei (1 727 eurai) ir lenkdamas (1 587 eurai) Klaipėdos miesto savivaldybę. Puikiai tiek Lietuvos, tiek Kauno regiono mastu pernai ketvirtąjį ketvirtį atrodė Jonavos rajonas: 1 501,5 euro vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal dydį buvo ketvirtas šalyje ir antras Kauno apskrityje.

Penktoje vietoje – 1 463,6 euro atlyginimas – yra Trakų rajonas. Į šalies savivaldybių, kuriose mokamas didžiausias vidutinis atlyginimas, dešimtuką patenka dar dvi Kauno regiono savivaldybės: šeštoje vietoje – Kėdainių rajonas (1 462 eurai), septintoje – Kauno rajonas (1 455,6 euro), aštuntoje – Panevėžys (1 399,3 euro), devintoje – Elektrėnai (1 389 eurai) ir dešimtuką užbaigia Mažeikių rajonas – 1 378,3 euro.

Lemia rinkos pulsas

Sostinė, Kaunas ir Klaipėda, pasak bendrovės "INVL Asset Management" vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, yra pagrindiniai mūsų ekonomikos židiniai, kuriuose darbo rinkos pulsas aukštas, o pasiūlymai pritraukia kvalifikuotus darbuotojus iš visos Lietuvos ir užsienio. Be to, tai ir pagrindiniai mūsų švietimo bei aukštojo mokslo centrai, į kuriuos suvažiavę studentai neretai užmezga darbo santykius ir pasilieka.

Sostinė, Kaunas ir Klaipėda yra pagrindiniai mūsų ekonomikos židiniai, kuriuose darbo rinkos pulsas aukštas, o pasiūlymai pritraukia kvalifikuotus darbuotojus iš visos Lietuvos ir užsienio.

"Lietuvos konkurencingumui svarbu tai, kad visi šie trys mūsų ūkio lokomotyvai yra gerai susispecializavę: sostinė tapo progresyviu paslaugų centru, sutraukusi daug aukštą ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių informacinių technologijų ir finansų tiesioginių užsienio investicijų. Be to, sukurta palanki terpė fintech bendrovėms ir startuoliams, tad jų gretos tankėja. Kaunas ir Klaipėda – labiau pramoniniai miestai ir logistikos centrai, pasižymintys patogios lokacijos ir transporto mazgų išskirtinumais. Šie išvystyti konkurenciniai pranašumai taip pat pritraukė užsienio investuotojų ir skatino vietinio verslo plėtrą. Nenuostabu, kad šios tendencijos didina darbo rinkos pulsą, o kova dėl talentų verčia darbdavius kelti atlyginimus", – teigė Indrė Genytė-Pikčienė.

O štai Jonavos rajono darbo rinkai, pasak ekspertės, didelės įtakos turi Lietuvos chemijos ir trąšų pramonės gigantė ir atlyginimų didinimas viešajame sektoriuje. „Šios įmonės indėlis labai veikia atlyginimų vidurkį. Taip pat algų pokytį Jonavoje, tikėtina, veikė objektyvios tendencijos – pavyzdžiui, algų augimas viešojo sektoriaus darbuotojams“, – mano „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. 

Be AB „Achema“, Jonavoje veikia ir kitos „Achemos grupės“ įmonės: „Renerga“, „Agrochema“, „Gaschema“, „Iremas“, „Transachema“, kuriose mokamų atlyginimų vidurkis, didesnis ar netoli didmiesčio lygio ir tai greičiausiai ir sudaro galimybę aplenkti Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę bei Mažeikius.  

Atsidūrė užburtame rate

Mažiausiai praėjusių metų paskutinį ketvirtį uždirbo Zarasų rajono (1 055,5 euro), Varėnos rajono (1 069,8 euro) ir Druskininkų (1 104 eurai) dirbantieji.

"Šiuose rajonuose, išskyrus Druskininkų, ekonominis pulsas lėtėja. Neslopstant emigracijai, mažėja pirkėjų ratas ir galimybės verslams augti. Negalėdami augti patys, smulkieji ir vidutiniai regionų verslai neturi galimybių kelti atlyginimų, taip dar labiau įsukdami mažėjančios perkamosios galios spiralę. O didesnių verslų savivaldybėms pritraukti nesiseka. Druskininkai, kaip ir Neringa bei Palanga, – pagrindiniai Lietuvos poilsio, turizmo ir rekreacijos taškai, atsidūrę karantino ir turizmo ir keliavimo ribojimų smaigalyje. Taigi, daugelis šiuose rajonuose veikiančių su turizmu, sveikatingumo paslaugomis susijusių įmonių atlyginimų kelti neišgali. Jos šiuo metu sprendžia išlikimo ir specialistų išsaugojimo klausimus", – aiškino I.Genytė-Pikčienė.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pritarė: atlyginimų atotrūkį lemia ekonominė situacija teritorijose, regione vykdomos ūkio veiklos, darbo ieškančių asmenų kompetencija ir kvalifikacija bei kiti veiksniai.

"Pavyzdžiui, Vilniuje užregistruojama vidutiniškai 24 proc. visų laisvų darbo vietų ir čia, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, mokami vieni didžiausių atlyginimų. Pandemijos laikotarpiu kai kurie sektoriai augo sparčiai, o kiti – merdėjo", – teigė M.Jankauskienė.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Palangos miesto, Visagino ir Pasvalio rajono savivaldybes. Šalies vidurkis yra 4,8 proc., Kauno ir Klaipėdos apskrities – 4,6 proc., o Vilniaus apskrities – 4,4 proc.

Atlyginimai 2020 m. ūgtelėjo dešimtadaliu

Daugiausia – 11,4 proc. – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo Neringoje, 10,6 proc. – Jonavos rajone ir 8,9 proc. – Vilkaviškio rajone.

"Apskritai Lietuvoje pernai labai sparčiai kilo atlyginimai. Be įtampos darbo rinkoje, kurios nenumalšino nė pandemijos keliami ekonominiai iššūkiai, impulsą kilti algoms suteikia kasmet keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas sukelia spaudimą ir paveikia visą likusią atlyginimų vertikalę. Be to, svarbus veiksnys algoms kilti – pernai itin sparčiai kilę viešojo sektoriaus atlyginimai. Jie jau trečius metus iš eilės kyla gerokai sparčiau nei darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Algų šuolis viešajame sektoriuje buvo itin ryškus praėjusių metų antroje pusėje, pakėlus algas mokytojams ir išmokėjus priedus sveikatos sistemoje dirbantiems darbuotojams", – tendencijas vardijo I.Genytė-Pikčienė.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Rukšėnienė. Jos žodžiais, darbo užmokesčio padidėjimui 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams ir dėstytojams, mokslo darbuotojams taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Tokius duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savivaldybių administracijos.

„Bendra tendencija savivaldybėse yra teigiama, tačiau socialinių darbuotojų darbo užmokestis dar atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris šių metų pirmą ketvirtį siekė 879 eurus „į rankas“.

Norėtume paraginti savivaldybes būtinai nukreipti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kaip kad nustatoma įstatymu, taip pat, jei yra galimybių, panaudoti savivaldybių lėšas. Nors socialinis darbas yra ilgai trunkanti, tačiau labai tvari investicija, nes tai padeda pakilti iš bėdų šeimoms, žmonėms, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, prisideda prie negalią turinčių gyventojų integracijos visuomenėje, senjorų savarankiškumo stiprinimo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Didžiausi atlyginimai socialiniams darbuotojams iš biudžetinių įstaigų ir seniūnijų mokami Vilniuje (1046 eurai „į rankas“), Panevėžio mieste (928 eurai), Vilniaus rajone (918 eurų), Marijampolėje (880 eurų), Šiaulių rajone (859 eurai), Kaune (856 eurai), Klaipėdoje (851 euras), Rokiškio bei Kretingos rajonuose (836 eurai).

Mažiausias darbo užmokestis mokamas Kazlų Rūdoje (638 eurai „į rankas“), Šalčininkų rajone (701 euras), Molėtų rajone (702 eurai), Alytaus rajone (706 eurai), Prienų rajone (707 eurai), Raseinių rajone (708 eurai), Lazdijų rajone (710 eurų), Zarasų rajone (712 eurų), Širvintų rajone (715 eurų) ir Ignalinos rajone (718 eurų).

Vienas įspūdingiausių šuolių buvo Panevėžio mieste, kur vidutinis darbo užmokestis „į rankas” kilo nuo 772 eurų pernai metų pabaigoje iki 928 eurų šių metų pradžioje, Pakruojo rajone –  nuo 651 iki 795 eurų „į rankas“, Zarasų rajone – nuo 571 iki 712 eurų „į rankas“, Elektrėnuose – nuo 688 iki 826 eurų „į rankas“.

Kai kur vidutinis darbo užmokestis mažėjo – pavyzdžiui, Kauno mieste – nuo 863 iki 856 eurų, Kauno rajone – nuo 948 iki 840 eurų, Kazlų Rūdoje – nuo 731 iki 638 eurų. Kauno mieste ir Kauno rajone taip galėjo nutikti dėl metų pabaigoje išmokamų priemokų, Kazlų Rūdos atveju mažėjo pareiginė alga su kintamąja dalimi.

Socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose, darbo užmokestis yra mokamas iš savivaldybių biudžetų pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, kuris nustato minimaliąsias koeficientų ribas. Šioje srityje įstatymų reguliavimas nesikeitė.

Socialinių darbuotojų darbo užmokestis taip pat priklauso nuo bazinės pareiginės algos dydžio, kuris nuo pernai didėjo nuo 173 iki 176 eurų.

Teigiamos įtakos darbo užmokesčio didėjimui turėjo ir mažesni mokesčiai: bazinis neapmokestinamųjų pajamų dydis augo nuo 300 eurų pernai iki 350 eurų šiais metais. Tai suma, kuria darbo užmokestis nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Neapmokestinamasis pajamų dydis kiekvienam asmeniui priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio (kuo mažesnis darbo užmokestis, tuo neapmokestinamasis pajamų dydis didesnis) ir asmens darbingumo lygio, jeigu toks nustatytas.

Nuo 2019 metų taip pat galioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostata, kuria reikalaujama ne mažiau nei 20 proc. nuo piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų skirti socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui.

2019 metais šio reikalavimo laikėsi vos trečdalis savivaldybių – kaip jo laikomasi 2020 metais, paaiškės surinkus visą informaciją apie piniginei socialinei paramai tiesiogiai nepanaudotas savivaldybių lėšas ir tolesnį jų paskirstymą.

Norėdama paspartinti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ministerija kasmet skiria lėšų su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų savivaldybėse darbo užmokesčio didinimui. 2020 metais šiam tikslui iš valstybės biudžeto skirta 23,7 mln. eurų. Tai skatina savivaldybes didinti darbo užmokestį ir kitų sričių socialiniams darbuotojams.

2020 metais Vyriausybė taip pat paskirstė 2,9 mln. eurų savivaldybių pavaldumo socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų premijoms už ypač svarbių užduočių vykdymą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu. Tai apima ir socialinius darbuotojus. Tačiau premijos į vidutinių atlyginimų statistiką už pirmą ketvirtį nepatenka.

Lietuvoje įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 4 tūkst. socialinių darbuotojų.

Primename, kad socialiniai darbuotojai nėra tapatu individualiosios priežiūros personalui, tai skirtingos pareigybės.