Pasak uosto direkcijos, Klaipėda tapo trečiuoju Baltijos jūroje uostu, kuriame gali švartuotis tokie laivai, – iki šiol jie plaukdavo tik į Lenkijos Gdansko arba Danijos Orhuso konteinerių terminalus.

Konteinerius gabenantis su Liberijos vėliava plaukiojantis 2016 metų statybos "MSC Ingy" atplaukė į Klaipėdą iš Gdansko.

"Jis plaukė iš Gdansko, išsikraus, pasikraus ir toliau tęs kelionę. (...) Čia yra pats didžiausias laivas, kuris gali plaukti Baltijos jūra", - BNS sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Dovilė Ringis.

Beveik 19,5 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) talpos laivas švartavosi prie laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" krantinės.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Šis laivas įdarbintas vadinamajame "Šilko" (Silk) maršrute, kuriuo konteineriai gabenami iš Kinijos, Pietų Korėjos bei Malaizijos uostų į Vakarų Europos uostus bei iš Vakarų Europos į Tolimuosius Rytus. Klaipėdoje bus iškrauta ir pakrauta apie 1,1 tūkst. TEU su Lietuvos ir Baltarusijos eksporto bei importo kroviniais, skirtais dešimtims siuntėjų ir gavėjų", - komentare BNS rašo "Klaipėdos Smeltė".

"MSC Ingy" yra didesnis nei liepą į Klaipėdos uostą užsukęs 366 metrų ilgio "MSC Topaz" ir birželio pabaigoje į uostą atplaukęs 363 metrų "MSC Francesca".

D. Ringis teigimu, pastaruoju metu Klaipėdos uostas sulaukia vis didesnių laivų ir dėl jiems gerėjančios infrastruktūros bei mokesčių tvarkos.

"Uostas yra nuolat gilinamas, rekonstruojamos krantinės, buvo priimtas sprendimas tiems didiesiems konteineriniams laivams taikyti nuolaidas rinkliavoms. Kadangi konkurencingesnės sąlygos, pavyksta pritraukti laivų. Ir bent jau partneriai iš užsienio akcentuoja ir uosto skaidrumą", - sakė uosto direkcijos atstovė D. Ringis.

Vyriausybė lapkritį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui mažinti rinkliavas dideliems konteinerius gabenantiems laivams.

Jis švartuosis prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių – čia praėjusį mėnesį visu pajėgumu pradėjo funkcionuoti konteinerių paskirstymo centras (angl. „Container Hub“), aptarnaujantis okeaninius laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske.

„Tokių laivų atėjimas dar kartą patvirtina pasaulinę tendenciją – laivų parametrai sparčiai didėja, tad uostas turi būti pasirengęs priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam uostas ir rengiasi – baigiamas uosto bendrasis planas, numatantis ateityje uostą plėsti, taip sukuriant pridėtinę vertę visam regionui ir šaliai“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Kaip rodo statistika, į Klaipėdos uostą atplaukia mažiau laivų, bet jie yra didesni ir atgabena daugiau krovinių. Pastaraisiais metais fiksuojamos rekordinės krovinių apyvartos. Nuo 1998 m., kai uostas krovė 15 mln. t, krova išaugo beveik 3 kartus – 2017 m. krovinių apyvarta pasiekė 43,17 mln. t. O laivų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo nuo 8 155 iki 6 568. 

„Tokia yra uosto statistika ir ši tendencija tęsiasi jau ne vienerius metus. Didesniems laivams reikia didesnio teritorijos ploto kroviniams sandėliuoti. Laivas negali stovėti prie krantinės ir laukti krovinio, nes laivo prastovos labai brangiai kainuoja. Tam, kad uostas išlaikytų augimo tempą, privalome vystyti infrastruktūrą ir būti pasirengę dar didesniam krovinių srautui, taip pat turime ambicijų ateityje priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Esant tokiam krovinių kiekio augimui, koks yra fiksuojamas pastaraisiais metais, skaičiuojama, kad apie 2025 m. uosto galimybės bus išnaudotos“, – teigia A. Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. 

Didėjant laivams, auga poreikis tobulinti uosto infrastruktūrą ir ją plėsti. Pastarojo dešimtmečio Europos ir pasaulio jūrų uostų pavyzdžiai rodo, kad uostai plėsdamiesi žengia į išorę. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, esantis vienas iš reikšmingiausių valstybės ekonomikos variklių bei užimantis lyderio pozicijas Baltijos jūros regione, neišvengiamai turės planuoti plėtrą jūroje. Dauguma Europos uostų susiduria su ta pačia problema: esamuose uostuose trūksta laisvų plotų, nes jie ribojasi su miesto teritorijomis, kliuviniu tampa nepakankamas gylis, taip pat svarbus gamtosauginis aspektas. Šiandieną jūroje supiltose teritorijose veiklą vykdo didžiausias Europos Roterdamo uostas (Nyderlandai), kaimynystėje esantis Gdanskas (Lenkija), Zebriugė (Belgija), Havras (Prancūzija) ir daugybė kitų.

Šiomis dienomis uostamiestyje viešėjo rekordinio dydžio konteinervežis. Anksčiau, nei planuota, į uostą įplaukęs laivas yra dar didesnis nei prieš porą mėnesių Klaipėdoje lankęsis milžinas.

Prisišvartavo anksčiau

Laukiant laivo buvo planuota, kad 336,68 m ilgio ir 45,60 m pločio „MSC ASYA“ į uostamiestį atplauks ankstų pirmadienio rytą. Tačiau jis pro uosto vartus įplaukė sekmadienį prieš pat 21 val.

Minėtas konteinervežis pagerino prieš kurį laiką uoste pasiektą rekordą, kai birželį Klaipėdoje svečiavosi 324,8 m ilgio konteinervežis „MSC Charleston“.

Laivas atplaukė prie naujai įrengto ir ką tik oficialiai atidaryto laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centro (HUB'o) krantinių.

Klaipėdoje neužsibuvo

Išskirtinio laivo, pagerinusio didžiausio iki šiol apsilankiusiojo rekordą, viešnagė buvo sėkminga.

„Viskas vyko sklandžiai. Laivas atvyko 20.40 val. Į jį įlipo locmanai. Oras buvo palankus, pasitvirtino ir aptartas laivo įvedimo planas. „MSC ASYA“ buvo saugiai įvestas į uostą, prišvartuotas ir pastatytas prie krantinės“, – pasakojo Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.

Svečias didžiūnas uostamiestyje neišbuvo nė paros. Pasibaigus krovos darbams, apie 11.30 val., konteinervežis buvo saugiai išlydėtas iš uosto.

Įrodė galimybes

Rekordiškai didelio šių metų laivo priėmimas uostui itin didelių rūpesčių nesukėlė. Pasitikti gigantą specialistai buvo parengti iš anksto.

Išskirtinio dydžio laivo įplaukimo procesas bei reikalingos saugumo priemonės jau buvo išbandytos specialiu treniruokliu.

„Žinoma, kiekvieno laivo įplaukimas yra iššūkis. Kaip ir su automobiliu, gali važiuoti tuo pačiu keliu 100 kartų, o 101-ąjį gali ir neįvažiuoti. Panaši situacija yra ir su laivais, kiekvienas įplaukimas yra susijęs su rizika“, – pastebėjo A.Alekna.

Anot jo, atliktos operacijos parodė, kad Klaipėdos uostas yra pajėgus saugiai įvesti, priimti ir išvesti tokio dydžio laivus.

„MSC ASYA“ lydėjo du vilkikai. Įvedant laivą dirbo ir du Klaipėdos uosto locmanai. Taip pat buvo kontroliuojama, kad plaukiant konteinervežiui kanale nebūtų nė vienos plaukiojančios transporto priemonės, galinčios trukdyti laivui saugiai judėti.

Daugėja didelių laivų

Iki šiol tokie laivai dažniausiai atplaukdavo ir jų atgabenti konteineriai į kitus laivus buvo paskirstomi kituose didesniuose Vakarų Europos uostuose.

Pastebima, kad Klaipėdos uoste didelių laivų sulaukiama vis daugiau. Neseniai atliktas auditas parodė, kad bendrasis laivų tonažas pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 5 proc.

O apžvelgus pastarųjų metų tendencijas ir sugretinus skaičius su laikotarpiu prieš penkerius metus, pernai laivų, ilgesnių nei 200 m, sulaukta beveik dvigubai daugiau.