Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabriko“ mokslininkai ir studentai pasitelkė naujausias technologijas tam, kad tikintieji galėtų naujai pamatyti stebuklu laikomą paveikslą. Specialistai virtualioje realybėje atkūrė Dievo Gailestingumo šventovę ir suteikė galimybę joje pamatyti 3D technologijomis atkurtą Dievo Gailestingumo paveikslą.

Neatrastas Vilniaus lobis

„Dievo Gailestingumo paveikslo kopiją yra matęs tikriausiai kiekvienas milijardinės katalikų bendruomenės narys, tačiau tai, kad originalas yra čia, Vilniuje, žino retas. Į virtualią realybę perkelta šventovė ir paveikslas XXI-ojo amžiaus metodais paskleis po pasaulį žinią apie ypatingą Vilniaus lobį“, – tvirtina Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Šiuo projektu Vilnius žengia drąsų žingsnį, parodydamas, kaip technologijos gali dar labiau aktualizuoti sakralų paveldą.

Technologiniai realybės iššūkiai

Siekiant perkelti Dievo Gailestingumo šventovę į virtualią realybę panaudoti lazerinio skenavimo, fotogrametrijos ir 3D modeliavimo metodai. Mišrių technologijų taikymas leido maksimaliai priartinti skaitmeninį modelį prie tikrovės. Dar sudėtingesnė užduotis buvo tinkamai 3D aplinkoje perteikti pagal vienuolės šv. Faustinos regėjimus nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą.

„Kiekvienas amžius turi savo vaizdavimo būdą. 1934-aisiais Vilniuje pagal vienuolės pasakojimą Jėzaus atvaizdas buvo nutapytas ant drobės. Mūsų laikai suteikia naujas technologines galimybes – virtualią realybę, 3D skenavimą ir modeliavimą. Nors skaitmeninės technologijos šiuo metu dar neleidžia pilnai pakeisti tikrovės, virtuali realybė yra pažangiausia technologija, skirta pojūčiams atkurti nuotoliniu būdu“, – teigia VGTU „LinkMenų fabriko“ kūrybinių projektų vadovė Eglė Girdzijauskaitė

Legendinis Vilniaus paveikslas 3D formatu nuo šiol atviras visiems pasaulio tikintiesiems specialioje svetainėje www.divinemercy3d.com. Milijonai tikinčiųjų galės ne tik pamatyti Dievo Gailestingumo paveikslą, bet ir virtualiai „pasivaikščioti“ po šventovę Vilniuje, kurioje jis saugomas. Tikimasi, kad ši patirtis daugelį paskatins aplankyti Lietuvos sostinę ir savo akimis išvysti paveikslo originalą bei pajusti miesto, kuriame jis gimė, aurą.

Vilnius – Gailestingumo miestas

Sukurti virtualią Dievo Gailestingumo šventovės ir Dievo Gailestingumo paveikslo kopiją buvo nutarta neatsitiktinai. Tai – ypatingas Vilniaus sakralaus paveldo lobis. Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Lietuvoje 1934 m. pagal šv. Faustinos regėjimus, šiandien yra vienas žinomiausių paveikslų visoje Katalikų bažnyčioje. Paveikslo kopijos kartu su žinia apie Dievo Gailestingumą greitai pasklido po pasaulį, o su juo susijęs Gailestingumo pamaldumas buvo išpopuliarintas popiežiaus šv. Jono Pauliaus II.

Apie tai, kad paveikslas gimė Vilniuje ir yra čia gerbiamas, iki šiol pasaulyje žino nedaug kas. Sovietmečiu kūrinys buvo ilgą laiką slepiamas. Nuo 2005 m. paveikslas, dėl kurio piligrimai įveikia tūkstančius kilometrų, pakabintas Dievo Gailestingumo šventovėje, Dominikonų gatvėje, Vilniuje.

Neeilinio įvykio – popiežiaus vizito – proga Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ nutarė nutraukti nežinios šydą nuo paveikslo gimtinės ir paskelbti pasauliui, kad jo namai – Vilniuje. Inovatyvaus projekto įgyvendinimo ėmėsi kūrybiškiausius miesto inžinierius vienijantis VGTU „LinkMenų fabrikas“ ir 3D turinio kūrėjai „Drone Team“. Projektą įgyvendinti padėjo Vilniaus piligrimų centras.

Paveikslo ir šventovės atkūrimo virtualioje realybėje procesą galima pamatyti čia:

Daugiau informacijos apie Vilniaus sakralinį paveldą galima rasti naujame leidinyje „Patirk savąją piligrimystės istoriją“.

Daugiau informacijos apie Dievo Gailestingumo paveikslo istoriją galima rasti www.vilniuspiligrimams.lt.

Šiemet pasaulio dėmesys krypsta į Vilnių. Ir tik nedaugelis, turbūt, atsakytų kodėl būtent dabar. Lankytojai iš viso pasaulio atvyksta pasižiūrėti to, apie ką amerikiečių režisierius sukūrė naujausią savo filmą „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas. Nežinomo šedevro negirdėta istorija“. Jo pasaulinė premjera „Forum Cinemas Vingis” įvyks jau vasario 21 dieną.

Turbūt nedaugelis žino ir tai, kad pažiūrėti šedevru katalikiško meno pasaulyje laikomo ir tikėjimo praktikoje lygių neturinčio meno palikimo mes galime vienoje Vilniaus senamiesčio gatvelių, kad ir akimirksniui užmetus akį vidun, pro nuolat atvertas duris. Kiekvieną dieną eidami pro šalį, galime išvysti tai, dėl ko žmonės visus metus keliaus iš tolimiausių kraštų. Tai iš vizijų nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, įkurdintas ir Dievo Gailestingumo šventovėje po ilgų dingimo metų.

Ši istorija prasideda nuo mažo namuko Antakalnio rajone, į kurį 1933-aisiais keletui metų atsikraustė Faustina Kowalska – jauna vienuolė iš Lenkijos. Savo paprastumu ir net „prastumu”, nemokėjusi taisyklingai rašyti ar gražiai reikšti minčių, ji nustebino aplinkinius pasakojimais apie mistines vizijas, virtusias paveikslu. Šiandien ses. Faustina laikoma viena žymiausių praėjusio amžiaus lenkų kilmės mistikių, kurios „Dienoraščio” užrašai tapo ir svarbiu katalikų tikėjimo praktikos dokumentu.

Apie apsireiškusio Jėzaus paveikslą pasauliui papasakoti nusprendė ne patys lietuviai, o amerikiečių režisierius Daniel diSilva. Dokumentiniame filme išvysite kelionę pirmojo paveikslo paieškos link. Režisierius klausia: kaip vieno paveikslo istorija, nežinomas gailestingumo įvaizdis galėjo taip plačiai pasklisti po pasaulį? Ilgai slėptas, o vėliau ir pradangintas kūrinys, tarsi prisikelia iš naujo, juo perduodama gailestingumo žinia įgyja tokią reikšmę,kad net popiežius garsiai paskelbia: tebūnie šie metai skirti Gailestingumui.

Savo mintimis apie atvaizdo reikšmę pasauliui filme dalinsis ne tik teologijos mokslų atstovai, kunigai, vyskupai, bet ir tokios amerikiečių žvaigždės kaip aktorius, muzikantas, filmuose kartu su Morganu Freemanu, Renée Zellweger vaidinęs ir pagrindinius vaidmenis atlikęs Harry’is Connickis Jaunesnysis arba kitas Amerikoje žinomos TV laidos, „stand up” komedijos meistras Jimas Gaffiganas.

Šių žmonių patirtys ir mintys padės suprasti, kokią reikšmingą vietą pasaulyje užima paveikslas su Jėzaus atvaizdu, kuriame balkšvos ir rausvos šviesos spinduliai, sklindantys iš Jo širdies, daugumai jau žinomi kaip žmonijai iš naujo padovanotas Gailestingumo simbolis.

Šiandien Daniel diSilva ekranizuotame pasakojime-pokalbyje mums rodo kaip šiais laikais atrodo paveikslo kelionė po pasaulį, po populiarias vietas, pas žymius ir paprastus žmones, po jų mintis ir širdis. Ir atrodytų tikrai ne be reikalo popiežius Pranciškus šiuos metus paskelbė Gailestingumo. Paveikslas puikiai įsikomponuoja į šiuolaikinio Niujorko ar Europos miesto gatvių šurmulį. Matant šį atvaizdą tarp paprastų miesto žmonių, girdint gyvenimiškas istorijas, atrodo, jog dabar yra metas mums vėl iš naujo atrasti juo perduodamą žinia. Todėl galima tik pasidžiaugti ir palaikyti režisieriaus norą pasidalinti šia mistine istorija su plačia auditorija.

Buvo visko –  ir dingimų, paveikslo slapstymų, klastojimų, draudimų ir kovų, ir protestų. Apie tai ir savo mintimis bei patirtimi dalinsis daugelis žmonių iš viso pasaulio, prisilietusių prie šios paveikslo istorijos. Jau greitai „Forum Cinemas Vingis”, premjera vasario 21 dieną.

Lietuvoje, mažytėje šventovėje Vilniaus senamiesčio viduryje, kabo paveikslas, kuris keičia viso pasaulio istoriją, nors apie jo egzistavimą bei atsiradimą iki šiol buvo žinoma labai nedaug. Kuo šis paveikslas ypatingas? Kaip jis susijęs su Lietuvos istorija? Kodėl beveik visose pasaulio bažnyčiose ir milijonų tikinčiųjų namuose kabo vienokia ar kitokia šio paveikslo kopija?

Vilniaus arkivyskupija bei kūrėjų grupė, vadovaujama scenarijaus autoriaus, režisieriaus bei prodiuserio Daniel diSilva (JAV) pristato dokumentinį filmą, atskleidžiantį dar negirdėtą istoriją apie mažai žinomą pirmąjį Dievo gailestingumo paveikslą. „Neįtikėtina, kaip šio unikalaus meno kūrinio gyvenimas atkartoja mūsų šalies istoriją, o jo paprastumas kviečia sustoti ir susitikti neregimą, bet gailestingą Dievą. Šio paveikslo grožis ir vertė slypi ne teptuko potėpiuose, bet jo paties ir žmonių, kurių gyvenimą pakeitė gailestingumo žinia, istorijoje", -  sako Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

1934 metais, pačiam Jėzui paprašius, šventoji Faustina ir jos nuodėmklausys, palaimintasis tėvas MichaB Sopoko, padedant mažai žinomam dailininkui, ėmėsi darbo ant drobės pavaizduoti šv. Faustinos mistinius Gailestingojo Jėzaus regėjimus. Tačiau neilgai trukus, saugantis agresyviai antikatalikiškos sovietinės okupacijos Lietuvoje, šį paveikslą reikėjo paslėpti. Galiausiai dvi nuolankios vienuolės įvykdė „neįmanomą misiją" ir rizikuodamos pargabeno paveikslą iš Baltarusijos atgal į Vilnių. Po 75 klajonės metų, 2005 m. paveikslas pagaliau rado namus gražioje Vilniaus šventovėje, kaip ir norėjo šv. Faustina bei pal. MichaB Sopoko.

Pačiu laiku pasirodžiusiame dokumentiniame filme apie pirmąjį Dievo gailestingumo paveikslą liudininkai ir tyrėjai pasakoja paslaptingą jo išlikimo istoriją. Apie paveikslą ir dvasingumo, grožio bei meno santykį taip pat kalba kardinolas Christoph Sch￶nborn (Austrija), kardinolas StanisBaw Dziwisz (Lenkija), kardinolas Audrys Juozas Bačkis (Lietuva), arkivyskupas Gintaras Grušas (Lietuva), taip pat vyskupas Robert Barron (JAV), Jono Pauliaus II biografas George Weigel (JAV), komikas Jim Gaffigan (JAV, „The Jim Gaffigan Show"), Ruandos genocidą išgyvenusi bei atsiminimų knygą parašiusi Immacul￩e Ilibagiza, Grammy apdovanojimus pelnęs aktorius bei džiazo muzikantas Harry Connig, Jr ir kiti.