„Sunku ir įsivaizduoti, kokį nerimą, neviltį ir skausmą išgyvena artimieji. Tokios situacijos nelengvos ir ugniagesiams gelbėtojams, nekalbant jau apie tai, kad tenka atlikti sudėtingus ir ilgai trunkančius darbus vandenyje“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Atrodytų, atšalus orams ugniagesiams gelbėtojams irgi turėtų sumažėti gelbėjimo darbų vandenyje, bet azartiški žvejai tikrina jų budrumą ir neleidžia ilsėtis.

„Vieni skuba į žvejybą, nes dabar prasidėjo plėšriųjų žuvų kibimas, kiti per pandemiją ieško nusiraminimo žvejodami. Posakis, kad žvejys gerų vietų neišduoda, dažnai pakiša koją jiems patiems, nes įvykus nelaimei artimieji nežino, prie kokio vandens telkinio ir kaip apsirengęs žmogus išvyko, todėl gelbėtojams jį sunku surasti. Apmaudu, bet vien šiemet Vilniaus apskrityje nuskendo aštuoniolika žmonių, pernai per visus metus ugniagesiai ištraukė 22 skenduolius,“ – sako valdybos viršininkas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ žinią paskalbę Ugniagesiai primena žvejams, kad jie, leisdamiesi į žvejybą, pasiimtų mobilųjį telefoną, turintį specialų neperšlampamą dėklą, dėvėtų gelbėjimo liemenę ir atkreiptų dėmesį į tam tikrus orientyrus – šalia vandens telkinio esantį kelią, matomą bokštą ar kita, kad įvykus nelaimei gelbėtojai galėtų juos kuo greičiau išgelbėti.

Žvejojant būtina įvertinti ir vėjo kryptį ir pasirūpinti, kad valtis neapvirstų. Neretai žvejai neįvertina grėsmės, kai jų meškerių valai įsipainioja netoli nuo kranto, įkrenta į vandenį, o jiems išsigelbėti trukdo ir stori, šilti drabužiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalies ugniagesiams gelbėtojams 326 kartus teko dirbti vandenyje. Jie ištraukė 109 skenduolius: iš jų tris vaikus, bei išgelbėjo šešiolika gyventojų. Vien rugsėjo ir spalio mėnesiais jie atliko 40 tokių gelbėjimo darbų, kai ištraukė dvylika skenduolių, išgelbėjo vieną žmogų.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai tris dienas iš eilės nardė prie Nidos prieplaukos ieškodami šioje vietoje nuskendusio vyro. Jie išžvalgė kelis šimtus metrų marių dugno, tačiau žmogaus palaikų neaptiko.

Vėliau gelbėtojai žvalgėsi kūno iš guminės valties, plačiai apiplaukė marių pakrantę, žvalgėsi ir arčiau farvaterio. Žmogaus ieškota ir sonarais apžiūrint marių dugną. Nuo šeštadienio trukusios paieškos buvo bevaisės.

Esama patikimų žinių, kad 58 metų vietos gyventojas penktadienį vakare nuo krantinės žvejojo stintas.

Šioje vietoje yra įrengtos vaizdo kameros, kurios užfiksavo, kai vyras nukrito nuo krantinės į ledinį vandenį. Buvo jau tamsus metas.

Kitą dieną ant krantinės buvo rasti šio vyro daiktai.

Po intensyvių tris dienas vykdytų paieškų toliau skenduolio nebeieškoma.

Specialistai teigia, kad šaltame vandenyje kūnas gali išbūti apie tris ar keturias savaites, tik po to tikėtina, kad palaikai išplauks į vandens paviršių.

Uostamiesčio policijos pareigūnai vis dar aiškinasi Dangės krantinėje praėjusią savaitę rastos dar neatpažintos moters asmenybę ir mirties aplinkybes.

Velionė galėjo būti apie 60 metų, ji aptikta sėdinti ant krantinės laiptelių, iki kelių kojas įleidusi į šaltą upės vandenį.

Smurto žymių ant šios tvarkingai apsirengusios moters kūno neaptikta.

Esama spėjimų, kad ji galėjo būti rusakalbė, galbūt ne klaipėdietė, o atvykėlė.

Moteris vilkėjo žieminį paltą su dirbtiniu kailiu, segėjo kuklius auksinius auskarus, ant grandinėlės nešiojo sidabro kryželį su rusiškais įrašais.

Nors pareigūnai jau turi žinių apie velionės asmenybę, tačiau oficialaus atpažinimo procedūra vis dar neatlikta.

Tiriama ir šios moters mirties priežastis, laukiama atsakymo iš chemikų.