Irakiečiams leista gyventi savo pasirinktoje vietoje Lietuvoje, bet jie privalėjo registruotis. Tai viena iš vadinamųjų alternatyvių sulaikymo priemonių. Tačiau abu irakiečiai pradingo.

„Pradžioje jie atsižymėdavo, bet per dvi savaites tas ryšys nutrūko. Kolegos paprašėme patikrinti jų deklaruotą gyvenamąją vietą, tai jų jau ten nebebuvo“, – teigė Užsieniečių registracijos centro viršininkas Aleksandras Kislovas.

Laukti sprendimo dėl prieglobsčio laisvėje teismas leido ir vienai irakietei iš Medininkų. Ji taip pat buvo įpareigota nuolat registruotis. Ji tą padarė vieną kartą, po to – irgi dingo.

Užsieniečių registracijos centras teismo sprendimus apskundė, bet, ko gero, veltui. „Tiesiog nėra užsieniečių, tai ir negalėtų būti išnagrinėtas skundas“, – situaciją komentavo A. Kislovas.

Irakiečiai teismus įtikina, kad sąlygos Užsieniečių registracijos centre, esą nėra tinkamos – mažai vietos, sunku miegoti. O viešbutyje esą bus patogiau ir oriau.

Padedami advokatų jie nurodo tikslią vietą, kur Lietuvoje apsigyvens. Viena tokių – hostelis Vilniuje netoli stoties. Įstaigos direktorius Rolandas Kasparaitis sako, kad pas jį atvažiavęs irakietis ilgai neužsibuvo, jam buvo pasiūlyta apsigyventi kitur. „Jis neturėjo pinigų, jis turėjo 50, ar kiek tai eurų, ir aš sakau: jeigu tau neišeina susimokėti už mėnesį, kadangi pas mus mėnesinė sutartis, ir neturėjo, tai sakau yra kur hostelyje laikinai apsigyventi galima, kol atsiras pinigai“, – kalbėjo R. Kasparaitis.

Vis dėlto direktoriaus tai neatgrasė nuo sutarčių ir su kitais teismuose besibylinėjančiais migrantais. „Žinoma, mes sutinkame. Čia gal toks vienetinis atvejis. Žinote, kaip pirmą kartą gal. Kiek bylų, aš nepasakysiu, bet mes ten davėme gal trim-keturiem sutikimą. Tiktai tiek“, – situaciją komentavo direktorius.

Irakiečius iš Pabradės išlaisvinęs advokatas Paulius Vinkleris sako, kad dabar apie juos nieko nežino. „Jie pasišalino ar ne... Kaip sakiau, aš čia... Dėl vieno tik girdėjau, dėl kito aš nežinau. Aš po to su jais neturiu tolimesnio kontakto ir nėra dėl ko man su jais toliau komunikuoti“, – tikino advokatas.

Kita advokatė Asta Astrauskienė sako, kad tokių atvejų būdavo visada. „Ar čia buvo šita banga ar prieglobsčio prašytojai anksčiau atvykdavo. Sistema yra tokia, kokia ji yra. Jeigu vėliau jie pasiprašo prieglobsčio kitoje Europos Sąjungos valstybėje, juos pagal Dublino reglamentą grąžindavo“, – teigė A. Astrauskienė.

Advokatė pabrėžė, kad jai už tai valstybė nemoka – migrantai susimoka patys. Pareigūnai pastebi, kad dalis migrantų turi daugiau, nei sako. „Jie deklaruoja, kad nieko neturi valstybei, o patys jei iš tikrųjų turi tuos pinigus ir leidžia savo nuožiūra. Tai aš vertinčiau tokią veiką kaip nebendradarbiavimą. Nes iš tikrųjų valstybei yra pateikiami melagingi duomenys“, – kalbėjo Užsieniečių registracijos centro viršininkas A. Kislovas.

Matyti tendencija, kad kelių per teismus į Vokietiją greitai gali būti daugiau. „Mes praėjusį penktadienį gavome tokius penkis pranešimus iš teismo“, – pridūrė viršininkas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praneša, kad kasdien gauna apie dvidešimt migrantų skundų – iš viso jų jau apie 300. Byla turi būti išnagrinėta per du mėnesius. Tuo tarpu kitų bylų nemažėja. Todėl teismas praneša, jog užgriuvus migrantų skundams, kuriuos reikia nagrinėti skubos tvarka, kitų bylų nagrinėjimas galimai pailgės.

Pasak generolo Ayoubo Kacemo (Ajubo Kasemo), 41 gelbėjimosi liemenes dėvėję migrantai buvo išgelbėti. Anot išgyvenusiųjų, netoli Garabulio miesto, esančio į rytus nuo Tripolio, nuskendusioje valtyje buvo 104 žmonės.

Vienas Libijos pakrančių apsaugos laivas pirmadienį pargabeno į sostinę minėtus 41 žmogų ir dar 235 migrantus, išgelbėtus per kitas dvi operacijas toje pačioje teritorijoje. Tarp jų buvo 54 kūdikiai ir 29 moterys.

Dėl techninio gedimo laivas grįžo į uostą para vėliau nei planuota, nurodė A. Kacemas.

Nuo pirmadienio iki sekmadienio viduržemio jūroje dingo 170 migrantų, įskaitant buvusius vėliausiai nuskendusioje pripučiamoje valtyje.

Per dar vieną penktadienį Viduržemio jūroje įvykusią nelaimę prie Libijos krantų žuvo trys kūdikiai, dar 100 žmonių dingo.

Tik 16 jaunų vyrų buvo išgelbėti, o tarp dingusiųjų yra du kūdikiai ir trys vaikai, jaunesni nei 12 metų.

Libija yra svarbus tranzito punktas tūkstančiams migrantų, mėginančių iš Afrikos pasiekti Europos krantus.

Per pavojingas keliones į Italiją Viduržemio jūroje kasmet žūsta šimtai žmonių. Dauguma jų dabar migruoja per Libiją, krečiamą politinio nestabilumo.

Pripučiama valtimi prieš jai apvirstant plaukė daugiau nei 100 žmonių, sakė jūrų laivyno atstovas Ayoubas Kacemas (Ajubas Kasemas). Pasak jo, gelbėtojams pavyko rasti tik 17 žmonių, tarp jų kelias moteris.

Išgyvenusieji kelias valandas įsikibę į valtį laukė pagalbos.

Valtis nuskendo netoli Chumso miesto, esančio apie 100 km į rytus nuo Libijos sostinės, sakė A. Kacemas.

Libijos jūrų pajėgos dar pranešė, kad per atskirą incidentą netoli Zavijos miesto, į vakarus nuo Tripolio, išgelbėjo 267 migrantus, įvairių Afrikos valstybių piliečius.

Tarp išgelbėtų buvo moterų ir 17 vaikų, sakė A. Kacemas ir pridūrė, kad gelbėjimo operacijai trukdė prastos oro sąlygos.

Praeitą savaitgalį prie Libijos krantų žuvo 10 migrantų. Dar dešimtys, tarp jų vaikų, dingo, praneša pagalbos organizacijos.

Nuo 2011 metų, kai buvo nuverstas ir nužudytas ilgai valdęs Libijos diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis), ši šalis tapo viena svarbiausių vietų, iš kur migrantai mėgina pasiekti Europą. Jie į tokias keliones dažnai leidžiasi jūra plaukioti netinkamais laivais.

Vien pernai žuvo 3 116 žmonės, mėginę persikelti į Europą, tarp jų – 2 833 Libijos piliečiai, skelbia Tarptautinė migracijos organizacija (IOM).

Vis dėlto, Italijai ėmusis priemonių atgrasyti migrantus nuo šios kelionės, nuo praeitos vasaros Europą mėginančių pasiekti žmonių skaičius smarkiai sumažėjo.

Pasak išsigelbėjusiųjų, tarp dingusių žmonių yra 15 moterų ir penki vaikai, sakė generolas Ayoubas Kacemas (Ajubas Kacemas) naujienų agentūrai AFP.

Pasak jo, Libijos pakrančių apsaugos pareigūnams už 10 kilometrų nuo Tripolio pakrantės pavyko išgelbėti 23 migrantus iš įvairių Afrikos šalių.

Laivo korpusas buvo visiškai suiręs, o išsigelbėjusieji – visi vyrai, laikėsi už plūdurų, sakė jis.

Manoma, kad dingusieji nuskendo, tačiau blogos oro sąlygos kol kas neleidžia pradėti jų paieškos, pridūrė A.Kacemas.

Praėjus šešeriems metams po Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) nuvertimo, Libija yra vienas pagrindinių taškų, iš kurių savo gyvybėmis rizikuojantys migrantai bando pasiekti Europą per Viduržemio jūrą.

Dauguma šių migrantų atvyksta iš Užsachario Afrikos šalių ir naudojasi į Italijai priklausančią Lampedūzos salą žmones gabenančių kontrabandininkų paslaugomis.

Nuo metų pradžios prie Libijos krantų nuskendo arba dingo be žinios mažiausiai 590 migrantų, pranešė Tarptautinė migracijos organizacija kovo pabaigoje.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius iš Libijos į Italiją atvyko daugiau nei 24 tūkst. migrantų ir tai yra 6 tūkst. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, skelbia JT pabėgėlių agentūra.