Pasaulinė operos diena švenčiama spalio 25-ąją. Šiais metais, kai pasaulinė pandemija paveikė visų gyvenimus, gydomoji muzikos ir meno jėga reikalinga labiau nei bet kada. Tarptautinė asociacija „Opera Europa“ siekia lygiaverčio globalios ir vietinės kultūrų pripažinimo ir aiškiai deklaruoja, kad operos menas turi tapti prieinamu visiems ir vienyti skirtingas bendruomenes. Opera – tai tarptautinė kalba, atspindinti laisvės ir tolerancijos vertybės.

Opera yra pati europietiškiausia muzikos ir teatro forma, įkūnijanti europinės kultūros tapatybę, kurios stiprinimas šiandien tampa ypač aktualus. Operos menas neturi sienų: italų, vokiečių, prancūzų, rusų, čekų, austrų, estų, latvių, britų, suomių ir kitų kraštų autorių operos skamba pasaulio šalių scenose ir tampa savo kūrėjų tautų kultūros ambasadoriais. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras didžiuojasi būdamas tarptautinės asociacijos „Opera Europa“ narys ir pasaulinei operos dienai paminėti spalio 24 d. Žvejų rūmuose dedikuoja W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“.

M. Rojus ir R. Ulteravičiūtė – opera „Don Žuanas“. / O. Kasabovos nuotr.

Operą Klaipėdoje statė dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė. Statyti „Don Žuaną“ ir dainuoti jame – tikras iššūkis. Neišvengiamai būsi lyginamas su žymiausiais pasaulio pastatymais ir legendiniais dainininkais. Tačiau kiekvieno muzikinio teatro garbės reikalas turėti šią operą savo repertuare.

„Šios operos pastatymo Klaipėdoje sėkmė – ne atsitiktinumas: ją lėmė puikios atlikėjų komandos susiklausymas ir įveikta gan aukštai pakelta meninio profesionalumo kartelė. W. A. Mozarto muzika užbūrė visus“, – konstatavo muzikologė prof. Daiva Kšanienė po „Don Žuano“ premjeros

Pagrindinė Don Žuano partija Pasaulinei operos dienai skirtame spektaklyje atiteks Mindaugui Rojui, jo tarno Leporelo – Igoriui Bakanui. Žavingąja Dona Ana, neskubančia tikėti Don Žuano meiliais žodeliais, scenoje taps Rita Petrauskaitė, jos sužadėtiniu Don Otavijumi – Aurimas Raulinavičius, meilikautojo paliktos Donos Elviros partija teks Beatai Ignatavičiūtei. Į nuotakos apgaudinėjamą valstietį Mazetą persikūnys Modestas Narmontas, jo naiviąją sutuoktinę Cerliną vaidins Rasa Ulteravičiūtė. Na, o tašką visoje Don Žuano istorijoje padėsiančio Komandoro, arba Akmeninio svečio, partija atiteks Valdui Kazlauskui. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadvaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. 

R. Ulteravičiūtė ir B. Ignatavičiūtė. „Don Žuanas“. /  O. Kasabovos nuotr.

Prieš spektaklį žiūrovų lauks maloni staigmena – edukacinė diskusija „Reikia pasikalbėti!“ su muzikologe Natalija Pletkuviene, kurios metu išgirsite daug įdomių faktų apie kompozitorių, keletą amžių kūrėjus įkvepiantį personažą – Don Žuaną.

Johanno Sebastiano Bacho kamerinė opera „Kavos kantata“, kurioje M. Rojus atlieka Šlendriano partiją, rugpjūčio 8 d. 19.30 val. skambės Palangos kurhauze.  Rugpjūčio 11 d. 18.30 val. Birutės parko rotondoje publiką jis pasitiks kaip Wolfgango A. Mozarto operos „Don Žuanas“ pagrindinis herojus, o rugpjūčio 14 d. 19.30 val. Palangos koncertų salėje kartu su soliste Ieva Juozapaityte dalyvaus garsaus tenoro Kristiano Benedikto gala koncerte.

Amžina tėvų ir vaikų santykių tema

M. Rojus prisipažįsta, kad J. S. Bacho kūrinius jam tenka atlikti retai. „Barokinė muzika skamba rečiau, nors ji man labai graži. Tai kaip Kserkso arija iš to paties pavadinimo Georgo Friedricho Händelio operos, kurią man teko dainuoti anksčiau: senovinė, su dainuojamaisiais rečitatyvais. „Kavos kantata“ – išskirtinė proga sugrįžti prie baroko tiek man, tiek šios muzikos gerbėjams. Tačiau Šlendriano partija man nebebus debiutas: Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jau teko ją atlikti, vadovaujant profesoriui Eduardui Kaniavai. Tuomet „Kavos kantatoje“ dainavome kartu su Laima Česlauskaite. Tačiau klavyrą paėmęs po daugelio metų, pasijunti tarsi naujai jį studijuojantis: mokiniesi, stengiesi prisiminti visas šešioliktines natas. Nėra taip, kad atsiverti ir sakai: „Oi, viską žinau ir moku“. Buvo tokių kūrinio vietų, kur teko pasėdėti, paderinti, pagalvoti, kaip tai geriau atlikus“, – pripažįsta scenos profesionalas.

Žinomas solistas juokiasi, kad jo personažas „Kavos kantatoje“ – tipiškas moralizuojantis, bambantis, tačiau mylimo vaiko užgaidai pasiduodantis tėvas. „Šlendrianas moralizuoja ir neleidžia dukrai gerti kavos, kuri anuomet laikyta blogiu. Viskas kaip realiame gyvenime: man tėvas kažko neleisdavo, aš savo dukrai kažko neleidžiu. Keičiasi tik žmonės ir situacijos, bet tėvų ir vaikų santykiai visais laikais išlieka panašūs. Vaikai visada neklauso tėvų, kaip ir aš pats neklausiau jaunystėje... „Kavos kantatoje“ aš irgi moralizuoju, pykstu, bet galiausiai pasiduodu dukrai sakydamas: „Gerk tą kavą, jei labai nori...“, – linksmai pasakoja M. Rojus.

Vyrai negali nematyti moterų

Don Žuano partiją M. Rojus taipogi atliks ne pirmą kartą, tačiau šį kartą tai vyks ne scenoje, o Palangos  Birutės parko rotondoje. „Romantiška istorinė vieta ir jokios galimybės pasislėpti nuo žiūrovų užkulisiuose... Teks viso pasirodymu metu išlikti Don Žuanu“, – juokiasi solistas.

Balsingasis žemaitis ne vieną valandą praleido klausydamasis garsiosios W. A. Mozarto operos įrašų: „Mačiau daug įvairių pastatymų, išgirdau daug jaunesnių ir vyresnių Don Žuanų. Vienas labiau žaismingas, kitas labiau balsingas... Manau, kiekvienas vyras akies krašteliu apžiūrinėja moteris. Ir mintyse pagalvoja: „Kokia gražuolė praėjo“. Visi vyrai turi kažką „donžuaniško“. Prigimties nepakeisi. Tik italas moters, tikėtina, nepaleis iškart, o kitas reaguos santūriau. Man įsikūnyti į Don Žuaną padeda italų kalba. Na, lipšnus tas Don Žuanas prie moterų... Šioje operoje vaikštau kaip povas arba įprastesnis Žemaitijai paukštis – gaidys. Ne veltui S. Straukaitė Don Žuano išskirtinumui pabrėžti sukūrė gaidį primenantį kostiumą. Bet gyvenime,o kartais ir scenoje, man to lipšnumo moterims pritrūksta... Televizijos projekte Zita Kelmickaitė yra sakiusi, kad man scenoje reikia būti drąsesniam. Aišku, kai pilnėja sceninis „bagažas“, ir drąsos, pasitikėjimo savimi atsiranda daugiau. Ir atsipalaidavimo, ir sceninio flirto. Ir akių žibėjimo... Toks darbas. Negali žiūrovams parodyti, kad tau sunku ar neįdomu. Turi juos sudominti ir priversti pajausti, jog veiksmas scenoje yra tikras ir vyksta dabar“, – reziumuoja Muzikinio teatro solistas.

Lauks žiūrovų reakcijų

M. Rojus vertina savo vaidmenis spektakliuose, o koncertus vadina galimybe pažinti savo klausytojus, jų reakcijas į atliekamą muziką. „Kai esi vaidmenyje – neturi laiko stebėti publikos, o koncertuose matai, kaip ji žiovauja, braukia ašarą ar dar kažkaip reaguoja. Matai, kaip muzika paliečia žmogaus sielą, ir tai būna didžiulė laimė, pasitenkinimas savo veikla. Štai neseniai koncertavau Salantų bažnyčioje, ir dainuojant „Skriski Lietuvėlėn“ ne vienas žmogus braukė ašarą. Tada matai ir supranti, kad daina žmonėms artima, paliečia gilius jausmus. To tikiuosi ir iš pasirodymo Kristiano Benedikto gala koncerte“, – neslepia publikos numylėtinis. 

Šiame koncerte M. Rojus atliks Herkaus Manto ariją iš Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“ ir Figaro kavatiną iš Gioacchino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“, o kartu su Kristianu Benediktu pirmą kartą dainuos Nadiro ir Zurgos duetą iš Georges Bizet operos „Perlų žvejai“. „Yra ką veikti šiame kūrinyje: toks įdomus ritminis piešinukas“, – vertina M. Rojus. 

Visi trys koncerto solistai – I. Juozapaitytė, M. Rojus ir Kristian Benedikt publikai dovanos „Valso aidą“ iš Franzo Leháro operetės „Linksmoji našlė“. 

Dainininkas akcentuoja, kad pavasarį ištikusi pandemija jam, kaip menininkui, leido suprasti, jog dar labiau būtina vertinti kiekvieną gyvo susitikimo su klausytojais šansą. „To paties linkiu ir klausytojams. Aš, kaip ir mano kolegos, labai lauksiu jūsų visuose tarptautinio festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginiuose. Būtinai susitikime Palangoje!“ – kviečia M. Rojus.

Garsių kūrėjų komanda

„Don Žuano“ pastatymo Klaipėdoje ėmėsi garsių kūrėjų komanda: dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.

Pastatymo muzikos vadovas J.Wallnigas – garsus austrų dirigentas bei W.A.Mozarto muzikos žinovas. 1980 m. jis tapo „Mozarteum“ universiteto profesoriumi, o 2006 m. Zalcburge įkūrė Mozarto operų institutą (MOI), kuris iškovojo autoritetą tarp pasaulio muzikų. Profesorius J.Wallnigas laikomas Austrijos, Zalcburgo ir W.A.Mozarto muzikos ambasadoriumi: keliaudamas po pasaulį, jis veda W.A.Mozarto muzikos interpretacijos meistriškumo kursus.

„Nėra idealaus Don Žuano, tinkančio visoms be išimties. Negalėtų būti ir idealios Don Žuanės, kuri taptų priimtina visiems. Bet kuriuo atveju donžuanizmas yra tiek vyriškas, tiek moteriškas reiškinys, slypintis kiekviename iš mūsų“, – įsitikinęs naujojo pastatymo režisierius J.Vaitkus.

Trys solistų sudėtys

„Don Žuaną“ repetuoja gausus jaunų ir pripažintų operos solistų būrys. Šiam pastatymui ruošiamos net trys pagrindinių partijų atlikėjų sudėtys. Pagrindinė Don Žuano partija patikėta Žygimantui Galiniui, Mindaugui Rojui ir Steponui Zoniui, jo tarno Leporelo – Igoriui Bakanui, Egidijui Dauskurdžiui ir Artūrui Kozlovskiui. Žavingąja Dona Ana, neskubančia tikėti Don Žuano meiliais žodeliais, scenoje taps Rita Petrauskaitė ir Agnė Stančikaitė, o jos sužadėtiniu Don Otavijumi – Edgaras Davidovičius, Tadas Jakas ir Aurimas Raulinavičius, Meilikautojo paliktosios Donos Elviros partija teko Beatai Ignatavičiūtei, Gabrielei Kuzmickaitei ir Dovilei Kazonaitei. Į nuotakos apgaudinėjamą valstietį Mazetą persikūnys Kšištofas Bondarenka ir Modestas Narmontas, jo naiviąją sutuoktinę Cerliną vaidins Monika Pleškytė, Rasa Ulteravičiūtė ir Rosana Štemanetian, Na, o tašką visoje Don Žuano istorijoje padėsiančio Komandoro, arba Akmeninio svečio, partija atiteko Valdui Kazlauskui ir Viliui Trakiui.

LNOBT „Metų operos vilties“ apdovanojimą bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Publikos simpatijos“ nominaciją šiemet pelnęs solistas S.Zonys apie darbą su režisieriumi J.Vaitkumi kol kas daugžodžiauti nelinkęs: „Labai mėgstu šią operą, ypač Don Žuano partiją. Tiesa, šis pastatymas nebus tradicinis, nes režisierius „Don Žuano“ siužetą interpretuoja ir kaip draminį veikalą, ne tik kaip operą... Nepaisant to, medžiaga įdomi, repetuoja puikūs dainininkai, su dauguma dirbu nebe pirmą kartą. Visa kita – tik po premjeros.“

Don Žuano partiją ruošia ir M.Rojus. Anot jo, „dirbti tenka daug, bet to reikalauja kiekviena nauja partija. Tenka ir paskaityti, ir paklausyti kitų solistų įrašų... Vis dėlto vien klausydamasis neišmoksi, reikia bandyti atlikti pačiam“.

Aistringai dramatiška

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro primadona R.Petrauskaitė, rengdama Donos Anos partiją, bando sau išsiaiškinti šio personažo istoriją „Opera „Don Žuanas“ prasideda žmogžudyste: gindamas dukters garbę, žūsta Donos Anos tėvas Komandoras. Ana prisiekia atkeršyti už tėvą. Operos metu mano herojė išlieka tvirta, jausmingai dramatiška, ištikima, drąsi. Ana įkūnija tokias svarbias žmogiškas vertybes kaip moralė, meilė ir ištikimybė duotai priesaikai“, – vardijo R.Petrauskaitė, pritarianti režisieriui J.Vaitkui, Aną vadinančiam šios operos „moraliniu stuburu“.

Pasak solistės, Anos muzikinė partija „aistringai ir jautriai dramatiška“. „Dainuoti W.A.Mozarto muziką yra ir didelė atsakomybė, ir didelis malonumas: dinaminė žaismė, meistriški rečitatyvai, virtuoziški pasažai. Anos vaidmuo reikalauja dviejų sunkiai suderinamų dalykų – lengvo balso valdymo ir kartu dramatinio „moralinio stuburo“. Džiaugiuosi suteikta galimybe dainuoti šioje operoje ir išbandyti save ieškant naujų balso spalvų“, – teigė R.Petrauskaitė.

„Operų opera“

„Don Žuanas“ – nepranoktas W.A.Mozarto muzikos šedevras. Net jei genialusis kompozitorius nieko daugiau nebūtų sukūręs, vien dėl šios operos jis būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Anot žymaus vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmano, W.A.Mozarto „Don Žuanas“ yra „operų opera“.

Legendinį Don Žuano personažą į literatūrą pirmasis 1630 m. atvedė ispanų baroko dramaturgas Tirso de Molina (po šiuo pseudonimu slėpėsi vienuolis Gabrieli Tellezo). Jo pjesė „Viliotojas iš Sevilijos, arba Akmeninis svečias“ tapo pagrindu begalei kitų panašių kūrinių. Tačiau tik W.A.Mozarto operoje „Don Žuanas“, kurios pasaulinė premjera įvyko Prahoje 1787 m., aistringas meilės guolio riteris ir nepailstantis moterų suvedžiotojas pirmąkart buvo apdovanotas nepasotinamu kiekvienos gyvenimo akimirkos alkiu ir panieka mirties šmėklai.

Stiprus, bet nelaimingas

Operos Don Žuanas – tai beprotiškos narsos, kunkuliuojančios energijos, nenugalimo optimizmo ir meilės gyvenimui įsikūnijimas. Tačiau jo egoizmas, panieka garbės ir moralės įstatymams tampa nelaimių šaltiniu visiems, ką besutiktų savo gyvenimo kelyje. Tai stipri asmenybė, pripažįstanti tik savo pasirinktas taisykles.

„Ar ir operos herojus Don Žuanas buvo priklausomas nuo nevykusių santykių su moterimis? Taip. Ir jis tai suvokė. Bet tai laimės jam nesuteikė. Don Žuanas neturėjo svarbaus dalyko – sielos ramybės. Jo gyvenimo variklis buvo nuolatinis adrenalinas ir pavojingos situacijos. Ir Don Žuanui blogai baigėsi, kaip buvo galima tikėtis“, – aiškino psichologė, žmogiškųjų santykių ekspertė Viktorija Gončiarova.

W.A.Mozarto biografai „Don Žuane“ įžvelgia dramatiškų tėvo ir sūnaus santykių atspindžių. Vis dėlto pats kompozitorius savo operą pavadino „linksma drama“ (drama giocoso), o toks apibūdinimas būdingas opera buffa žanrui. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad W.A.Mozarto muzika lengvai atliekama. Priešingai – ji kupina sudėtingojo – atlikėjų sunkiai pasiekiamo, bet žiūrovų itin geidžiamo – paprastumo.

Operos muzika taikliai perteikia ir kitų personažų charakterius: niekuo gyvenime nebesistebinčio Leporelo, dorovingosios aristokratės Anos, kerštingos paliktos meilužės Elvyros, komiškos valstiečių porelės – Cerlinos ir Mazeto. Nerimstantis Don Žuano personažas visus veikėjus įsuka į meilės aistrų kupiną siužetą.

Balandžio 4-ąją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salė skendėjo nuo jaunų žmonių šurmulio: trys šimtai jaunuolių iš Žemynos, Vėtrungės ir Ąžuolyno gimnazijų  noriai domėjosi Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Don Žuanas“ kilmės istorija bei atsakinėjo į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacijos koordinatorės Daivos Diržienės pateiktus klausimus. Salėje kylančios rankos įrodė, kad šią operą yra girdėję ne visi, tačiau Don Žuaną, kaip legendinį personažą, žino daugelis. Jaunimas nuščiuvęs klausėsi ir operos siužeto.

Renginio metu scenoje vyko improvizuota operos veikėjų puota. Kadangi kokia iš tiesų bus J. Vaitkaus „Don Žuano“ versija – kol kas paslaptis, pastatymo scenarijų rašė moksleiviams pasakotoju tapęs Domininkas Malajavas bei tarno vaidmenį prisiėmusi Milginta Palubinskaitė. Akla muzikante tapusiai koncertmeisterei Narine Stepanyan salę užtvindžius muzika, scenoje vyko tikra drama: nieko nebijantis Don Žuanas (Steponas Zonys) stebint pasipiktinusioms damoms suviliojo vargšę kaimietę Cerliną (Rasą Ulteravičiūtę). Tačiau netrukus Don Žuanas sugrįžo, dairydamasis naujo meilės objekto. Potencialiomis kandidatėmis galėjo tapti nuo jo jau nukentėjusios damos: Dona Ana (Rita Petrauskaitė) ir Dona Elvyra (Beata Ignatavičiūtė). Jas nuo pragaištingos meilės kerų bandė gelbėti Donos Anos sužadėtinis Don Otavijus (Tadas Jakas). Bet ką čia beišgelbėsi... Moterys pabėgo, išvydusios kažką baisaus ir netikėto ant stalo stovėjusiame didžiuliame torte...

Susidomėjote? Ir mums įdomu, kas vyko toliau. Renginiui pasibaigus, Gabija iš Ąžuolyno gimnazijos sakė, kad būtinai norės išvysti operos „Don Žuanas“ premjerą: „Laukiu spektaklio. Esu dėkinga atlikėjams už mums skirtą laiką ir įspūdingą operos atlikimą. Aš ir mano bendraamžiai retai ryžtamės klausytis operų, tad šiandien buvo puiki proga pažinti šį scenos meną“, – teigė gimnazistė.

Moksleiviams dainavo 2018-ųjų „Operos viltis“ bei šiemet „Publikos simpatijos“ nominaciją jau pelnęs operos solistas Steponas Zonys, šių metų „Padėkos kaukei“ nominuota Rita Petrauskaitė, „Metų artistės“ nominaciją pelniusi Beata Ignatavičiūtė.

Trijų „Auksinių scenos kryžių“ bei kitų apdovanojimų laureatas režisierius J. Vaitkus Klaipėdoje savo originalų požiūrį į Don Žuano personažą pristatys jau netrukus: W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ premjera Žvejų rūmuose numatoma gegužės 17 ir 18 dienomis. Gegužės 22 d. šį intriguojantį pastatymą galės išvysti ir vilniečiai: „Don Žuanas“ bus rodomas Lietuvos rusų dramos teatre.

„Rengiamos iškart dvi operos „Don Žuanas“ versijos: be įprastinio formato spektaklio, atsiras ir trumpesnė „Don Žuano legenda“, skirta įvairioms netradicinėms bei edukacinėms  erdvėms. Ji bus pristatoma mokyklose, kolegijose, regiono miestelių bendruomenėse, taip pat netikėtose uostamiesčio vietose – geležinkelio ir autobusų stotyse, kavinėse ir t.t. Tad laukite ir atidžiai stebėkite aplinką“, – intrigavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Su režisieriumi J. Vaitkumi kalbamės apie būsimąjį operos pastatymą, kuriame netikėtų donžuanizmo apraiškų žadantis ieškoti režisierius nesibodės įvesti ir naujų veikėjų.

– Ar statyti „Don Žuaną“ buvo Jūsų sena svajonė?

– Tiesą pasakius, savo svajonę iš dalies jau įgyvendinau statydamas filmą „Don Žuanas“ (1988 m.) pagal W. A. Mozarto muziką ir ganėtinai primityvų, tiesmukišką Lorenzo da Ponte parašytą operos libretą. Muzika savo demonišku sugestyvumu geniali, tačiau operos personažų dialogai neretai primena vodevilį. Būtent dėl šios priežasties „Don Žuaną“ geriau atlikti originalo kalba. Taip mūsų publika savo dėmesį labiau sutelks į muziką, o ne į tekstą.

Bet kuriuo atveju pagrindinė operos idėja, manyčiau, išlieka nepakitusi:  donžuanizmas yra tiek vyriškas, tiek ir moteriškas reiškinys, slypintis kiekviename iš mūsų.

– Kaip apibrėžtumėte donžuanizmą?

– Nėra idealaus Don Žuano, tinkančio visoms be išimties. Negalėtų būti ir idealios Don Žuanės, kuri taptų priimtina visiems.

Kino versijoje buvo svarbus pats operos teatro, kaip pastato su senų rūbų ir rekvizito sandėliais,  grimerinėmis, gyvais darbuotojais ir slankiojančiais jau mirusių fantomais, demonizmas. Kuo ne Don Žuanas yra kur nors  prie veidrodžio plinkančius plaukelius besišukuojantis budintysis? Arba - viską valdantis dirigentas? Arba mimansas, frakuoti orkestrantai, šiaip kaukėtos figūros ir jų šešėliai?..

– Ko reikia kokybiškam operos pastatymui sukurti?

– Visų pirma reikia, kad garsiausių pasaulio operų libretai būtų  kokybiškai išversti į lietuvių kalbą. Tuomet teatrai naudotųsi galimybe rinktis: kas turės įvaldžiusių originalų tekstą solistų - dainuos itališkai, kas neturės – verčiau nejuokins žiūrovų ir dainuos gimtąja kalba. Turime puikių vertėjų, kurie gavę libretų vertimo užsakymą jį atliktų su išmanymu ir kūrybine jautra.

– „Don Žuanas“ – viena iš dažniausiai teatruose statomų W. A. Mozarto operų. Ar sieksite kuo nors išsiskirti?

– Taip, pastatymas bus ypatingas, nes operos veikėjų ratas palaipsniui pasipildys keistomis būtybėmis, kurios bandys prisitaikyti, dalyvauti ir netgi įtakoti personažų gyvenimą. Taip pat šiame pastatyme bus Cerlinos ir Leporelo scena, kurią pats kompozitorius operon įterpė jau išvydęs pirmąją „Don Žuano“ premjerą. Joje iš naivios, nuoširdžios kaimietukės Cerlinos galiausiai „išsirita“ isteriškai klykaujanti bobšė mušeika!

– Ko tikitės iš kitų būsimojo spektaklio komandos narių?

– Scenografija bus palanki greitai scenos transformacijai, o tai puikiai išmano Gintaras Makarevičius. Rūbai bus ypatingi, nes juos kurs Sandra Straukaitė. O iš solistų tikiuosi organikos, nuoširdumo ir tikėjimo, perteikiant  savo įkūnijamų personažų emocijas bei siekius.

– Pateisinti ar nuteisti Don Žuaną? Kaip jūs atsakytumėte į tokį klausimą?

– Jo negalima nei nuteisti, nei išteisinti. Jis yra ir liks gyvybiškai svarbi pilnakraujo gyvenimo spalva.