„Dono testas savaitės pradžioje buvo teigiamas, gavęs šį rezultatą jis karantinuojasi savo namelyje“, – sakė atstovas.

„Kol kas jam nepasireiškė visiškai jokie simptomai; jis laikosi visų medikų rekomenduotų gairių dėl COVID-19“, – pridūrė atstovas, kalbėdamas apie 42 metų prezidento sūnų.

Anksčiau penktadienį Baltųjų rūmų patarėjas Andrew Giuliani (Endrius Džulianis), kuris yra prezidento asmeninio advokato Rudy Giuliani (Rudžio Džulianio) sūnus, taip pat pranešė, jog jam nustatyta koronaviruso infekcija.

Kol kas jam nepasireiškė visiškai jokie simptomai.

D. Trumpo administracija buvo griežtai kritikuojama dėl savo atsako į COVID-19 pandemiją, o prezidentas ne kartą menkino viruso keliamą pavojų.

Jungtinėse Valstijose mirė jau daugiau kaip 254 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Pastarojo meto sergamumo ir mirštamumo rodikliai kelia nerimą tarnyboms, rekomendavusioms artėjant Padėkos dienai, kai daugelis amerikiečių paprastai vyksta aplankyti savo šeimų, verčiau likti namuose.

Visgi penktadienį buvo naujų vilties teikiančių ženklų – JAV biotechnologijų milžinė „Pfizer“ ir jos partnerė Vokietijoje „BioNTech“ kreipėsi į JAV federalines tarnybas, kad jų sukurta vakcina būtų kiek įmanoma greičiau sertifikuota.

JAV prezidentui raginant demaskuoti informatorių, Donaldas Trumpas jaunesnysis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė vieno daug kartų internetinėje erdvėje minėto CŽV analitiko pavardę ir susiejo jį su naujienų svetainės „Breitbart“ straipsniu, leidžiančiu suprasti, kad šis asmuo yra prieš D. Trumpą nusiteikęs demokratų šalininkas.

Naujienų agentūra AFP negalėjo patvirtinti informatoriaus tapatybės, todėl jo vardo neskelbė.

Prezidento sūnus paviešino tariamo informatoriaus pavardę Baltiesiems rūmams siekiant diskredituoti D. Trumpo apkaltos procedūrą Kongrese, esą ji yra varoma politinių motyvų.

„Nėra jokio informatoriaus. Yra kažkas, kas turi darbotvarkę, [nukreiptą] prieš Donaldą Trumpą“, – pirmadienį parašė D. Trumpas tviteryje.

Pirmadienį Kentukyje vykusiame politiniame mitinge šalia D. Trumpo stovėjęs respublikonų senatorius Randas Paulas (Rendas Polas) pagrasino demaskuoti šį asmenį ir pareikalavo, kad jis liudytų Kongrese.

„Mes taip pat žinome informatoriaus pavardę... Šiandien žiniasklaidai sakau: atlikite savo darbą ir paskelbkite jo vardą“, – sakė jis.

Pranešėjo advokatas Andrew Bakajus (Endrius Bakajus) nepatvirtino ir nepaneigė paskelbtos pavardės, bet pareiškė, kad D. Trumpas jaunesnysis ir kiti kelia pavojų šiam asmeniui bei visai informatorių apsaugos sistemai.

„Bet kokios pavardės sutapatinimas su informatoriumi paprasčiausiai sukels pavojų tam asmeniui ir jo šeimai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Tačiau tai neatleis prezidento nuo būtinybės atsakyti į šiuos rimtus įtarimus, kurių pagrįstumas buvo pakankamai įrodytas“, – kalbėjo A. Bakajus.

Demaskuotas D. Trumpo ir Ukrainos sandoris

Demokratai pradėjo apkaltos tyrimą rugsėjį, kai vienas pranešėjas pateikė žvalgybos bendruomenės generaliniam inspektoriui skundą, kad liepos 25 dienos telefoninio pokalbio metu D. Trumpas galėjo daryti spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, siekdamas jo pagalbos būsimų prezidento rinkimų kampanijoje.

Demokratai kaltina D. Trumpą viršijus įgaliojimus ir neteisėtai pasinaudojus JAV karine parama kaip svertu, siekiant sau naudingų paslaugų iš užsienio valstybės. D. Trumpas tokius mainus neigia.

Vėliau paskelbta skambučio stenograma patvirtino, kad D. Trumpas prašė V. Zelenskio „paslaugos“ ir paragino Ukrainą pradėti tyrimą dėl D. Trumpo varžovo demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) veiklos Ukrainoje ir plačiai atmestų įtarimų, esą Ukraina padėjo demokratams 2016 metų rinkimuose.

Respublikonai sako, kad minėtas informatorius, anksčiau dirbęs Baltųjų rūmų nacionalinėje saugumo taryboje, yra Demokratų partijos šalininkas, neturėjęs tiesioginės informacijos apie liepos 25-osios skambutį.

Tačiau pokalbio stenograma ir po to vykę pareigūnų liudijimai apkaltos tyrime patvirtina įtarimus, kad D. Trumpas sustabdė karinę paramą Ukrainai, siekdamas priversti V. Zelenskį gauti J. Bideną ir demokratus kompromituojančios informacijos.

Antradienį buvo paskelbtas artimo D. Trumpo sąjungininko JAV ambasadoriaus prie Europos Sąjungos Gordono Sondlando liudijimas, kuriame jis pripažino pasakęs vienam Ukrainos aukšto rango pareigūnui, kad Amerikos karinė pagalba tikriausiai nebus teikiama, kol Kijevas neįvykdys D. Trumpo reikalavimų.

Knygoje „Triggered: How the Left Thrives on Hate and Wants to Silence US“ D. Trumpo sūnus įnirtingai gina savo tėvą ir užsipuola pagrindinės srovės žiniasklaidą bei politinius oponentus, įskaitant Hillary Clinton (Hilari Klinton).

„Kairiųjų elitas nenori, kad šią knygą skaitytumėt!“ – skelbia anotacija elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ puslapyje.

D. Trumpas jaunesnysis 300 puslapių knygą dedikuoja „apgailėtiniems“ žmonėms, aiškiai įgeldamas H. Clinton, kuri taip apibūdindavo D. Trumpo šalininkus per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją.

Knyga greit iškilo į trečią vietą „Amazon“ bestselerių sąraše, kai prezidentas pirmadienį paragino 66,5 mln. savo tviterio sekėjų užsisakyti po egzempliorių.

„Puiki nauja knyga, kurią labai rekomenduoju VISIEMS paskaityti“, – rašė D. Trumpas.

41 metų D. Trumpas jaunesnysis, garsėjantis tulžingais išpuoliais prieš tradicinę žiniasklaidą, įskaitant laikraščius „The New York Times“ ir „The Washington Post“, knygoje kaltina socialinius tinklus bandymais cenzūruoti jį ir kitus konservatorius.

Nusitaikydamas į „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“ jis rašo, kad „šis „šešėlinis blokavimas“ (angl. shadow banning) prilygsta visiškam žodžio laisvės nuslopinimui“ ir kad „tam negalima leisti tęstis“.

Nors iš keturių jau suaugusių prezidento vaikų politiškiausia buvo laikoma Ivanka Trump (Ivanka Tramp), kuri yra Baltųjų rūmų patarėja, D. Trumpas jaunesnysis antradienį užsiminė, kad vieną dieną gali susigundyti dalyvauti rinkimuose.

„Nieko neatmetu. Šiuo metu man patinka agitavimo dalis. Iš tiesų mėgaujuosi kai kuriais tos kovos dalykais“, – interviu televizijai CBS sakė jis.

„Man patinka išeiti ir būti su realiais žmonėmis, matyti, kaip mano tėvas ir jo politika keičia jų gyvenimus, – sakė D. Trumpas jaunesnysis. – Šiuo metu esu suinteresuotas, kad mano tėvas laimėtų 2020 metų [rinkimus]. Visais kitais dalykais rūpinsimės vėliau.“

Naująją jo knygą išleido garsi konservatyvių knygų leidykla „Center Street“.

Autorius savo knygas vėliau antradienį pasirašinės „Barnes and Noble“ knygyne Manhatane.

Prezidentas yra išleidęs kelias knygas, kurių garsiausia yra 1987 metų „Trump. Sandorio menas“ (Trump: The Art of the Deal), tapusi vienu iš „The New York Times“ bestselerių.

V. Trump ir D. Trumpas jaunesnysis susituokė 2005 metais, turi penkis vaikus.

Pranešama, kad V. Trump sprendimą skirtis galėjo paskatinti šeimos problemos, susijusios su D. Trumpo jaunesniojo išvykomis ir triukšmą sukėlusiais įrašais socialiniame tinkle „Twitter“.

Į JAV Kapitolijų susitikti su Senato Teismų komiteto tyrėjais atvykęs D. Trumpas jaunesnysis, šiuo metu vadovaujantis savo tėvo verslo imperijai „Trump Organization“, vengė kamerų ir žurnalistų.

Prasidėjus susitikimui, kuris truko ilgiau kaip penkias valandas, jis pasakė maždaug 15 minučių trukmės įžanginę kalbą, pasakojo demokratų senatorius Dickas Durbinas (Dikas Derbinas).

„Atsakiau į visus komiteto pateiktus klausimus“, – po posėdžio socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas jaunesnysis.

39 metų verslininkas atsidūrė pareigūnų, tiriančių galimus jo tėvo rinkimų komandos ryšius su Maskva, akiratyje, kai paaiškėjo, kad 2016-ųjų birželį jis buvo susitikęs su viena Kremliui artima teisininke.

Tyrėjai apklausė D. Trumpą jaunesnįjį dėl pastarojo susitikimo.

„Viskas yra dėl to, – sakė ketvirtadienio Senato posėdyje dalyvavęs D. Durbinas. – Tai yra svarbiausias įvykis.“

2016 metų birželį D.Trumpo verslo imperijos būstinėje „Trump Tower“ Niujorke įvykusiame susitikime su rusų teisininke Natalija Veselnickaja dalyvavo ir prezidento žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) bei tuometinis rinkimų kampanijos patarėjas Paulas Manafortas (Polas Manafortas).

Šiame susitikime respublikono rinkimų komanda tikėjosi gauti demokratų kandidatę Hillary Clinton (Hilari Klinton) kompromituojančios informacijos.

D. Trumpas jaunesnysis tik šių metų liepą prisipažino dalyvavęs tame susitikime.

Leidinys „The New York Times“ pranešė gavęs D. Trumpo jaunesniojo įžanginės kalbos tekstą. Posėdžio pradžioje jis pabrėžė, jog nebuvo susimokęs su Rusija, o tik norėjęs sužinoti, ar informacija apie H. Clinton verta dėmesio.

„Kadangi jie turėjo informacijos apie kandidatės į prezidentus sugebėjimus, charakterį ir kvalifikaciją, pamaniau, kad bent jau turėčiau ją išgirsti, – teigė jis. – Įvertinęs tai, kokios informacijos jie turi, būčiau galėjęs po konsultacijų su patarėju priimti apgalvotą sprendimą, ar toliau tai svarstyti.“

„Skeptiškas požiūris“

Prezidento sūnus tvirtino atėjęs į tą susitikimą su rusų teisininke skeptiškai vertindamas tai, ką kalbėjo jį suorganizavęs asmuo.

„Kaip vėliau paaiškėjo, mano skeptiškas požiūris buvo pagrįstas“ ir tas susitikimas buvo nieko vertas, sakė jis.

D. Trumpo jaunesniojo apklausa Senato komitete buvo panaši į liepą vykusią J. Kushnerio apklausą. Tąkart prezidento žentas susitiko su Senato bei Atstovų Rūmų pareigūnais, kurie domėjosi jo galimais ryšiais su Maskva.

Per tuos susitikimus J.Kushneris neigė, jog buvo „susimokęs su Rusija“, o jo slapti susitikimai su Rusijos pareigūnai esą buvo „tinkami“.

Keli Kongreso komitetai tiria galimas Rusijos pastangas D. Trumpo naudai pakreipti pernai lapkritį vykusius prezidento rinkimus. Tyrėjai siekia išsiaiškinti, ar respublikono komanda buvo susimokiusi su Maskva.

Komitetų atstovai yra pareikalavę įvairių dokumentų iš D. Trumpo kampanijos narių ir nemažai jų jau apklausė. Įstatymų leidėjų teigimu, į viešus posėdžius liudyti gali būti pakviesta keletas asmenų iš prezidentu tapusio nekilnojamojo turto magnato artimos aplinkos.

Tiek D. Trumpas, tiek Kremlius įnirtingai neigia bendradarbiavę.

Atskirą tyrimą dėl galimų respublikono komandos ryšių su Maskva vykdo ir Teisingumo departamento paskirtas specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris).

Šis pareiškimas Baltuosius rūmus dar labiau gramzdina į skandalą, susijusį su D. Trumpo aplinkos žmonių numanomais ryšiais su Maskva.

Donaldas Trumpas jaunesnysis patvirtino pranešimus, kad jis ieškojo demokratų kandidatei, siekusiai tapti pirmąja JAV prezidento postą užėmusia moterimis, nepalankios informacijos ir 2016-ųjų birželį susitiko su teisininke Natalija Veselnickaja.

„Akivaizdu, kad esu pirmasis žmogus, kada nors per (rinkimų) kampaniją surengęs susitikimą, kad pasiklausytų informacijos apie oponentą“, – D. Trumpo sūnus rašo savo „Twitter“ žinutėje. Jis tvirtino, kad gauta informacija „niekur nevedė“, bet jis „turėjęs išklausyti“.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Kongresas vykdo tyrimus, ar D. Trumpo rinkimų štabo nariai susimokė su Rusija, kad pakreiptų 2016 metų prezidento rinkimus respublikonų kandidato naudai.

JAV žvalgybos tarnybos padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas leido vykdyti masines pastangas pakreipti Amerikos rinkimų kampaniją D. Trumpo naudai, įskaitant kibernetines atakas prieš Demokratų partijos elektroninio pašto serverius ir nutekinti pavogtą konfidencialią informaciją.

Dienraštis „The New York Times“ (NYT) rašė, kad didžiausią D. Trumpo pasitikėjimą pelnę kampanijos pareigūnai Paulas Manafortas (Polas Manafortas) ir Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) taip pat dalyvavo pernai įvykusiame susitikime su ruse advokate.

Mįslingos aplinkybės

Ko gera, dar daugiau žalos D. Trumpui jaunesniajam ir prezidento komandai gali padaryti vėliau pirmadienį „The New York Times“ paskelbta informacija, kad prezidento sūnus prieš minėtą susitikimą elektroniniu laišku buvo informuotas, jog rusės teisininkės pateikiama medžiaga yra dalis Maskvos pastangų padėti jo tėvui užimti Baltuosius rūmus ir pakenkti H. Clinton.

N. Veselnickaja nėra plačiai žinoma Rusijoje, bet ji atstovavo vieno aukšto rusų pareigūno sūnui. Jos kliento tėvas figūruoja dideliame tyrime dėl sukčiavimo, sukėlusiame tarptautinių padarinių.

D. Trumpas jaunesnysis NYT skirtame pranešime nurodė, kad ta advokatė „pareiškė turinti informacijos, jog su Rusija susiję asmenys finansavo Demokratų nacionalinį komitetą ir rėmė ponią Clinton“.

„Greitai tapo aišku, kad ji neturi jokios reikšmingos informacijos“, – rašė prezidento sūnus ir pridūrė, kad vėliau teisininkė pradėjo kalbėti apie rusų vaikų įvaikinimą amerikiečių šeimose pagal programą, kurią V. Putinas yra nurodęs įšaldyti.

Šis susitikimas įvyko itin svarbiu momentu per 2016-ųjų rinkimų kampaniją – po virtinės respublikonus apstulbinusių D. Trumpo pergalių pirminiuose rinkimuose, taip pat H. Clinton praktiškai užsitikrinus Demokratų partijos nominaciją kandidatuoti į prezidento postą.

JAV pareigūnai stengėsi pabrėžti, kad pats prezidentas su šiuo susitikimu nėra niekaip susijęs.

„Prezidentas apie šį susitikimą nežinojo ir jame nedalyvavo“, – naujienų agentūrai AFP sakė šalies vadovo asmeninio advokato atstovas Markas Corallo (Markas Koraljas).

Baltųjų rūmų atstovė Sarah Huckabee Sanders (Sara Hakabi Sanders) irgi tvirtino, kad prezidentas apie šį susitikimą sužinojo tik „prieš porą dienų“.

Donaldo Trumpo jaunesniojo susitikimas jau atkreipė Kongreso tyrėjų dėmesį.

„Mūsų Žvalgybos komitetui reikia apklausti jį ir kitus, dalyvavusius šiame susitikime“, – sakė respublikonė senatorė Susan Collins (Sjuzan Kolins).

Prezidento žento J. Kushnerio atstovas į prašymus pakomentuoti padėtį neatsakė.

Kremlius savo ruožtu pareiškė „nežinantis, kas tokia“ yra N. Veselnickaja.

„Negalime žinoti apie visus Rusijos teisininkų susitikimus užsienyje“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

D.Trumpo verslo imperijos „Trump Organization“ atstovė Amanda Miller (Amanda Miler) patvirtino AFP, kad prezidento vyriausiasis sūnus nusisamdė advokatą Alaną Futerfasą, kad šis jam atstovautų besiplečiančiame tyrime dėl numanomo Rusijos kišimosi.

„Tobulas“ pasirodymas

Pats prezidentas D. Trumpas ne kartą piktinosi dėl pranešimų apie numanomą jo kampanijos susimokymą su Maskva ir tvirtino, kad tai yra „išgalvotos naujienos“. Vis dėlto jis neišsakė aiškios pozicijos, ar Rusija mėgino kištis į rinkimus.

D. Trumpas sakė, kad per praeitą penktadienį įvykusį savo pirmąjį tiesioginį susitikimą su V. Putinu iškėlė klausimą dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

Šis susitikimas Hamburge vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Baltiesiems rūmams iškėlė naujų su Rusija susijusių problemų.

Stengdamiesi pademonstruoti, kad per ilgiau kaip dvi valandas trukusį lyderių pokalbį buvo pasiekta konkrečių laimėjimų, Baltieji rūmai gyrė susitarimus įkurti bendrą „kibernetinio saugumo grupę“ ir paskelbti paliaubas pietų Sirijoje.

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas) teigė, kad D. Trumpas per susitikimą pasirodė „tobulai“, ir sakė, kad planuojamas kibernetinio saugumo padalinys turėtų „užtikrinti, kad Rusija arba kas nors kitas nesikištų į jokius demokratinius rinkimus“.

Jokių šio plano detalių nebuvo paskelbta, bet ši idėja atrodo pasmerkta žlugti, nes pats D. Trumpas išsakė abejonių, ar ji gali būti įgyvendinta.

„Faktas, kad prezidentas Putinas ir aš tarėmės dėl kibernetinio saugumo padalinio, nereiškia, kad aš manau, jog tai gali įvykti. Tai negali (įvykti) – bet paliaubos gali ir buvo (paskelbtos)!“ – tviteryje parašė prezidentas.