Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, sausio 25 d. viešėjęs ir Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariams pristatęs Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus ir perspektyvas, negailėjo komplimentų vietos valdžiai, kuri deda daug pastangų ir skiria daug dėmesio šiai sričiai. „Baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija – sveikintina iniciatyva, šį pavyzdį teiksime kitoms savivaldybėms ir skatinsime juo sekti, strategiją adaptuoti ir kitose šalies savivaldybėse“, – pabrėžė D. Dudutis.

Žiūri globaliau

„Matome žemėlapį, esamą būklę, turime gaires, preliminariai žinome, kokios pinigų sumos reikia. Sutvarkyti 24 kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose kainuotų apie 38,5 mln. eurų, tačiau, kylant kainoms, ši suma taip pat gali gerokai padidėti“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas, vykdantis administracijos direktoriaus pavaduotojo funkcijas, Tomas Didžiulis.

Sutvarkyti 24 kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose kainuotų apie 38,5 mln. eurų.

 

Tomas Didžiulis. Organizatorių nuotr. 

Lėšų tikimasi iš ES struktūrinių fondų, šalies biudžeto, pačių ūkininkų indėlio, prisidėti ketina ir savivaldybė. „Tokį ambicingą planą galima įgyvendinti tik surėmus pečius, požiūris turi būti bendras“, – įsitikinęs T. Didžiulis.

Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Žemės ūkio naudmenos sudaro pusę Kauno rajono savivaldybės teritorijos. Tai žemdirbių kraštas su giliomis tradicijomis ir kartu – sparčiai urbanizuojama vietovė. Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbūs ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo ir kanalizavimo.

Melioracijos grioviai prižiūrimi ir valomi, per metus savivaldybė su Žemės ūkio ministerijos skiriamu finansavimu sutvarko iki 20 km. Faktas, kad to per mažai, reikėtų ieškoti papildomų lėšų, žiūrėti globaliau. Prieš 50–60 metų įrengtų melioracijos inžinerinių statinių būklė, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kritinė, nusidėvėjimas 74,4 proc. ir kasmet didėja. Dėl to, pakaunės žemdirbiai gauna 15–30 proc. mažesnį derlių, o kai kurių vietovių gyventojai patiria problemų dėl potvynių ir užmirkusių teritorijų.

Tiksliai ir šiuolaikiškai

Rengiant melioracijos gaivinimo planą pakaunėje, panaudojant droną, patikrinta beveik 43 km griovių, 20 sudėtingiausių, neaiškios būklės vietų, 57 pralaidos ir tiltai, 474 žiočių grioviuose būklė, parengta griovių ir pralaidų deformacijų santrauka ir pateikta elektroninė forma DWG formatu.

Remiantis sudaryta duomenų baze, rajono teritorijoje iš 71 884,5 ha sausinamo (drenuojamo) ploto apie 5 930 ha yra blogos būklės. Tai sudaro 8,25 proc. viso drenuojamo ploto, arba apie 4 proc. bendro rajono ploto. Šalyje blogos būklės sausinamo ploto yra mažiau – 6,56 proc.

Blogiausia – 37 proc. – sausinamų plotų būklė fiksuota Karmėlavos (37 proc.), Rokų (24,8 proc.), Užliedžių (20,4 proc.), Noreikiškių (17 proc.), Domeikavos (13,6 proc.) ir Pajiesio (12,1 proc.) kadastrinėse vietovėse.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra sausinamas (drenuojamas) 71 884,54 ha plotas (arba apie 48 proc. Kauno rajono savivaldybės teritorijos ploto).

Šešerių metų planas

Kadangi 2021–2027 m. ES finansavimo periodo lėšų įsisavinimas galimas iki 2029 m. rugsėjo 30 d., Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas išdėstytas 2023–2029 m. laikotarpiui. Per jį Kauno rajono savivaldybėje būtų sutvarkyti melioracijos statiniai 16-oje kadastro vietovių iš vertintų 24-erių.

Preliminariais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2023–2024 m. Kauno rajono savivaldybei planuojama skirti 600 tūkst. eurų.

2023–2027 m. laikotarpiu bus galimybė pretenduoti į finansavimą iš ES fondų, nes prognozuojama, kad Lietuvai bus skirta 40 mln. eurų esamoms melioracijos sistemoms rekonstruoti, sudarant galimybes ūkiams didinti žemės ūkio veiklos produktyvumą ir kartu užtikrinti tvarią gamtos išteklių (vandens) apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo, diegiant reguliuojamąjį drenažą.

Be to, Žemės ūkio ministerija išskiria į Nemuno mažųjų intakų pabaseinio kadastro vietoves patenkančias teritorijas. Jose blogos būklės melioracijos statinių rekonstrukcijos darbams būtų skiriamas 100 proc. valstybės biudžeto finansavimas – beveik 11,2 mln. eurų  2025–2029 m. Ši suma bus padalyta kelioms savivaldybėms, tačiau Kauno rajonui teks palyginti nedidelė dalis.

Šiuo laikotarpiu Kauno rajone ketinama rekonstruoti melioracijos statinius 2 476 ha blogos būklės drenuojame plote (beveik 82 proc. viso rajone esančio blogos būklės sausinamo ploto), 265,4 km, arba beveik 81 proc., blogos būklės griovių, 247,7 km rinktuvų, 1 281,8 km sausintuvų ir 214 pralaidų.

„Esant galimybių arba vėlesniu periodu (nuo 2030 m.) būtų tvarkomi melioracijos statiniai likusiose aštuoniose kadastro vietovėse: 559,4 ha melioracijos statinių blogos būklės drenuojamame plote, rekonstruota 64,1 km griovių, 60,7 km rinktuvų, 287 km sausintuvų ir 51 pralaida.

Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės vicemeras. Organizatorių nuotr. 

Melioracijos statinių atnaujinimo planas – unikalus strateginis, su perspektyva į ateitį dokumentas. Neabejoju, kad esame lyderiai, pirmieji parengę tokį projektą. Jis pagal numatytus etapus leis spręsti pakaunėje susidariusią problemą. Kauno rajono savivaldybė kasmet iš biudžeto ketina prisidėti prie projektų kofinansavimo. Galėsime panaudoti valstybės skiriamas, konsoliduoti asocijuotų struktūrų lėšas ir ieškoti kitų finansinių šaltinių. Teikiant paraiškas, parengtas dokumentas bus svariu argumentu gauti lėšų. Pirmiausia ketiname melioracijos statinius atnaujinti žemės ūkio paskirties dirbamoje žemėje. Kauno rajonas – žemdirbių kraštas, pas mus ūkis konkurencingas, konsoliduotas, žemės patenka tarp našiausių Lietuvoje. Nemelioruoti ar užpelkėję plotai duoda didžiulių nuostolių. Planas leis efektyviai investuoti tose vietose, kuriose prognozuojama didžiausia ir greičiausia grąža. Taip pat reikės rasti būdą, kaip išspręsti priemiestinių teritorijų lietaus kanalizacijos problemas, nes sparti ir didelė urbanizacija gerokai suniokojo melioracijos statinius.

Miškotyros magistro laipsnį turintis D. Dudutis pastaruosius metus dirbo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje miškų ūkio politikos ir valdymo ekspertu. 2016–2019 metais Aplinkos ministerijoje jis vadovavo Miškų departamentui, buvo Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vadovas.

Prieš tai viceministras penkerius metus vadovavo privačiai įmonei, taip pat yra dirbęs verslo konsultantu. 2001–2010 metais D. Dudutis dirbo Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėju, iki tol buvo Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus viršininkas.

Karjerą valstybės tarnyboje D. Dudutis pradėjo 1997 metais Žemės ir miškų ūkio ministerijos Miškų ūkio departamento Miškų strategijos skyriuje.

„Taip, departamento direktorius turi mano pasitikėjimą dirbti“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė aplinkos ministras.

Pasak jo, „tos aplinkybės, kurios lėmė VTEK neigiamą išvadą, yra daugiau formalios“.

VTEK konstatavo, jog pernai spalį konkursą į departamento vadovus laimėjęs D.Dudutis pažeidė įstatymus, laiku nedeklaruodamas, jog yra medžiotojų klubo „Girios“ narys bei ministerijos kanclerio Roberto Klovo medžioklės draugas. Pastarasis pirmininkavo konkurso atrankos komisijai.

VTEK pripažino, jog kancleris taip pat supainiojo interesus, nes nenusišalino nuo sprendimų dėl bičiulio bei taip pat nedeklaravo savo narystės medžiotojų būrelyje. Komisija nurodė, kad 2016-2017 metais R. Klovas ir D. Dudutis kartu medžiojo penkis kartus, vienoje jų vyrai dalyvavo jau tuomet, kai vyko konkursas į departamento vadovus. R.Klovas iš pareigų pasitraukė prieš dvi savaites.

D.Dudutis į pareigas paskirtas po konkurso pernai spalį  - aplinkos ministro atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas sako, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija siūlė ministerijai tik „svarstyti galimybę anuliuoti konkurso rezultatus“.

„Buvo ministro noras pasikonsultuoti su teisininkais, teisininkų išvada buvo tokia, kad D.Dudutis supainiojo interesus, bet šis nusižengimas nebuvo traktuotinas kaip šiurkštus nusižengimas, dėl kurio būtų juridinis pagrindas atleisti jį iš pareigų. Dėl to D.Dudutis toliau vadovauja departamentui“, - BNS sakė M.Bajarūnas.

Klausimas dėl pernai spalį konkursą į departamento vadovus laimėjusio D.Dudučio kilo, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, jog jis pažeidė įstatymus laiku nedeklaruodamas, jog yra medžiotojų klubo „Girios“ narys bei ministerijos kanclerio Roberto Klovo medžioklės draugas. R.Klovas pirmininkavo konkurso atrankos komisijai.

VTEK pripažino, jog kancleris šioje situacijoje taip pat supainiojo interesus, nes nenusišalino nuo sprendimų dėl bičiulio bei taip pat nedeklaravo savo narystės medžiotojų būrelyje. Komisija nurodė, kad 2016-2017 metais R. Klovas ir D.Dudutis  kartu medžiojo penkis kartus, vienoje jų vyrai dalyvavo jau tuomet, kai vyko konkursas į departamento vadovus. R.Klovas iš pareigų pasitraukė prieš dvi savaites.