Sulaukė 20-ies kandidačių

Pirmą dieną, spalio 12-ąją, buvo pasiūlytos šešios eglutės, o pasibaigus siūlymų terminui, spalio 25-ąją, iš viso jau buvo net 20 kandidačių.

Viešoji įstaiga "Klaipėdos šventės" informavo, kad tarp gautų pasiūlymų – eglutės ne tik iš Klaipėdos, bet ir Marijampolės, Radviliškio, Gargždų, Kretingos, Palangos.

Kitą savaitę vyks eglučių vertinimas, tuomet bus nuspręsta, kuri žaliaskarė šiemet papuoš Teatro aikštę.

Komisija ne tik vizualiai įvertins kiekvieną medelį, bet ir šalia esančią infrastruktūrą, galimybę privažiuoti ir parvežti dovanojamą eglę.

Pasak įstaigos atstovės Živilės Putnienės, netinkamos eglutės atmetamos dar pirmajame etape – peržiūrint atsiųstas nuotraukas. Medeliai gali būti netinkami dėl retų šakų, nepakankamo aukščio ir kitų priežasčių.

"Veikiausiai atkris eglutės iš Marijampolės ir kitų tolimų Lietuvos miestų, nes būtų per didelė prabanga jas gabenti. Nors pasiūlyta eglutė iš Marijampolės – viena gražiausių, kokią gavome", – prasitarė pašnekovė.

Nuotraukose atrodo labai gražūs medeliai, vis dėlto reikia viską įvertinti, nuvažiuoti pasižiūrėti.

Šiemet – aukštesnė

Ž.Putnienės teigimu, dažniausiai žmonės atsiunčia nuotrauką nufotografavę eglę iš gražesnės pusės, tačiau pasižiūrėjus iš kitos, vaizdas skiriasi.

"Nuotraukose atrodo labai gražūs medeliai, vis dėlto reikia viską įvertinti, nuvažiuoti pasižiūrėti. Kartais eglutė gali nusileisti grožiu, bet jeigu jos transportavimas, paėmimas, pjovimas – daug paprastesni ir ne tokie rizikingi, gali būti, kad nulems šie dalykai. Bet, žinoma, grožis irgi svarbus", – pabrėžė Ž.Putnienė.

Jau kitą savaitę, susidėlioję maršrutą, "Klaipėdos šventės" atstovai kartu su ekspertu aplankys eglučių savininkus.

"Yra pasiūlymų iš Kretingos, Gargždų. Šie miesteliai yra "ant klaustuko". Galbūt gali nutikti, kad jeigu Klaipėdoje nerasime tinkamiausios ir gražiausios, eglutė atkeliaus iš ten. Bet prioritetas – atstumui. Yra dvi eglutės pretendentės iš ankstesnių metų. Jos labai gražios", – užsiminė Ž.Putnienė.

Gyvos Kalėdų eglutės tradicija tęsiama jau septintus metus.

Pernai irgi buvo pasirinktas natūralus medelis, bet sprendimas buvo neįprastas – Teatro aikštėje padabinta miniatiūrinė, vos daugiau nei pusės metro aukščio eglutė.

Žadama, kad šiemet eglė bus ne žemesnė nei 10 metrų, nes taip yra nustatyta sąlygose.

Živilė Putnienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Taupys pinigus

Anot šventės rengėjų, Klaipėda šiemet stengsis taupyti pinigus, kurie skiriami eglės įžiebimo šventei, aikštės papuošimui, tarpušvenčio renginiams, Naujųjų metų sutiktuvėms.

"Nors, tiesą sakant, Kalėdų šventei skiriami pinigai uostamiestyje nesikeičia jau pastaruosius šešerius metus. Įvertinus infliaciją, Klaipėda šventėms puošiasi taupiai ir kompaktiškai. Pati eglė ir jos papuošimas beveik nieko nekainuoja. Didžioji pinigų dalis tenka traukos objekto sukūrimui ir renginiams", – kalbėjo Ž.Putnienė.

Esą pačios eglutės apšvietimas nėra labai brangus, paskaičiuota, kad per mėnesį šviečiančios taupiosios girliandos ankstesniais metais išeikvodavo elektros už maždaug 100 eurų.

Šiemet svarstyta kabinti mažiau girliandų, bet kažin ar taip kiek nors būtų sutaupyta, nes tos sąnaudos esą ir taip minimalios.

Taupant kitus energetinius išteklius, pagrindinis žiemos švenčių simbolis Teatro aikštėje šįkart bus įžiebtas savaite vėliau, nei planuota, – gruodžio 10-osios vakarą.

Šią savaitę vyksiančiame uostamiesčio tarybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas, ar miestas perims beveik 54 tūkst. eurų vertės bronzinę Vydūno skulptūrą, kuri sutvarkytame Klaipėdos skvere Puodžių ir Bokštų gatvių sankirtoje atidengta prieš pustrečių metų.

Grakštus akmens kūrinys iškilo atkaklių ir iniciatyvių miestiečių iniciatyva, tam aukojusių ne tik savo darbą, laiką, bet ir asmenines lėšas.

Kad ši kilni idėja virstų kūnu, prie to prisidėjo verslininkas, mecenatas Rimantas Cibauskas, viešoji įstaiga "Mažosios Lietuvos kultūra", Vydūno draugija.

Per septynerius metus atlikti pagrindiniai dokumentų įforminimo darbai, parinkta vieta skulptūrai, o 2019 m. rugsėjo 1-ąją skulptūra atidengta.

Tačiau iki šiol ji taip ir liko viešosios įstaigos "Mažosios Lietuvos kultūra" nuosavybe, kurią pastaroji pareiškė norą dovanoti.

"Mes esame pateikę raštą savivaldybei, kad ketiname tai padaryti. Kiek žinau, Švietimo, mokslo ir sporto komitetas tam siūlymui pritarė. Ta skulptūra reikalauja priežiūros, reikia tvarkyti fontaną, želdinius, visas tas kompleksas turi būti tvarkomas. Mes esame visuomeninė įstaiga ir nelabai turime tokių galimybių. O formaliai miestas negali to daryti, nes tai ne jų turtas, todėl tas perdavimas yra prasmingas", – paaiškino įstaigos "Mažosios Lietuvos kultūra" vadovas Arvydas Girdzijauskas, kuris dar praeitą vasarą kreipėsi į savivaldybę su prašymu neatlygintinai perimti skulptūrą miesto nuosavybėn.

Jei šią savaitę tam pritars miesto politikai, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui teliks pasirašyti turto dovanojimo sutartį.

Autobusas papuoštas Namų idėjų centro „NIC“ inicijuoto projekto „Garsiname Utenos miesto vardą“ metu. Per savaitę laiko 4 mokyklų auklėtiniai sukūrė naują autobuso dizainą nupiešdami net 173 piešinius, kurie ir papuošė šią transporto priemonę.

Prie žaismingo autobuso dizaino kūrimo prisidėjo Utenos meno mokykla, Utenos Dauniškio gimnazija, Utenos Vyturių progimnazija, Utenos Aukštakalnio progimnazija. Šių mokyklų auklėtiniai autobusą papuošė piešiniais, stilizuodami savo gimtojo miesto pavadinimą.

Vienas moksleivis kiekvienai raidei priskyrė po miesto mikrorajoną ir ieškojo atpažįstamų vaizdinių, kuriuos galėtų nupiešti.

Namų idėjų centro „NIC“ atstovas Nerijus Urbonavičius pasakojo, kad visi vaikų piešiniai buvo skaitmenizuoti ir perkelti ant specialios plėvelės, kuri ir buvo užklijuota ant šio autobuso. „Gegužės 12 dieną drauge su piešinių autoriais – vaikais – išlydėjome autobusą į Utenos miesto gatves. Planuojame, kad šį išskirtinį autobusą miesto gatvėse bus galima pastebėti visą vasarą“, – džiaugėsi N. Urbonavičius.

Utenos Dauniškio gimnazijos mokytoja Jurgita Žvinklytė pasidžiaugė, jog mokiniai į šį projektą pažiūrėjo labai atsakingai ir kūrybiškai.

„Vaikai piešė su įkvėpimu. Jaunųjų dailininkų požiūrį į šį darbą parodė netikėtos iniciatyvos darbus pabaigti namuose, nepaliekant piešinio tokio, kokį pavyko nupiešti klasėje. Labai nustebino vieno mokinio pastangos – šis moksleivis kiekvienai raidei priskyrė po miesto mikrorajoną ir ieškojo atpažįstamų vaizdinių, kuriuos galėtų nupiešti“, – pasakojo mokytoja Jurgita Žvinklytė ir džiaugėsi, jog autobusą papuošė nemažai puikių darbų, kurių autoriai paprastai neskiria daug dėmesio dailės pamokoms.

Namų idėjų centro nuotr.

Utenos Meno mokyklos dailės mokytojas Darnius Galiauskas teigė, jog šis projektas – vienas gražiausių pavyzdžių ugdant vaikus, auginant juose patriotiškumą, meilę savo gimtam kraštui. „Juk sunku būtų patikėti, kad tas vaikas, kuris savo rankytėmis puošia ir gražina gimtąjį miestą, po to imtų jį niokoti ar menkinti kitų akyse. Mūsų mokiniai labai noriai ėmėsi šios užduoties, nes rašyti ir puošti savo miesto vardą pasirodė labai smagu, o sužinoję, kad jų sukurti piešiniai papuoš vieną Utenoje važinėjantį autobusą, tai daryti pasidarė ne tik smagu, bet ir labai prasminga“, – pasakojo D. Galiauskas.

Į miesto gatves išlydėję savo piešiniais papuoštą autobusą, moksleiviai toliau dalyvavo paskaitoje „Dizaineris – profesija ar pašaukimas?“, kurią skaitė architektė bei interjero dizainerė Ligita Ažukaitė Lileikė. Paskaitos metu architektė supažindino šiuo metu aktualiomis dizaino šakomis, vaikai aktyviai įsitraukė į diskusijas. „Su Utenos meno mokyklos mokiniais kalbėjome, kokios meno šakos jiems artimos, kaip sekasi realizuoti savo kūrybinį potencialą. Skulptūra, kompozicija, piešimas –  tai tik keletas iš daugelio kūrybinės raiškos krypčių, kurios vaikams labai patinka“, – pasakojo Ligita ir pasidžiaugė, jog pavyko sutarti, kad vaikai savo mintis ir kūrybos idėjas realizuos popieriuje. „Vaikai noriai dalyvavo iniciatyvoje ir diskusijose. Tai tik dar kartą įrodo, jog ateities kartos aktyviai domisi ir kuria aplinką, kurioje gera ir gražu gyventi“, – pasidžiaugė N. Urbonavičius.

Jau ne vienerius metus „NIC“ skatina vaikų menines iniciatyvas, o praėjusiais metais Šiauliuose įsikūrusiame centre vaikai pasiekė rekordą. Šiaulių miesto šeimų šventės išvakarėse ir paties renginio metu 4211 Šiaulių ugdymo įstaigas lankančių vaikų drauge nupiešė ilgiausią Lietuvoje piešinį, kurio ilgis – 1623,5 m, plotis – 45 cm, bendras plotas – 730,575 m². Prie rekordo prisidėjo 43 Šiaulių miesto vaikų ugdymo įstaigos. Šiauliuose sukurtą piešinį Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ pripažino ilgiausiu.

Po rugpjūčio pradžioje uostamiestyje vykusio kalvystės plenero greta savivaldybės atsiradusi skulptūra šiomis dienomis papuošta maždaug 100 gėlių sodinukų. Tiesa, Klaipėdos savivaldybė dar nenusprendė, ar netikėtai po kalvystės plenero Liepų g. atsiradusi skulptūra čia liks visam laikui.

Rugpjūčio 8-ąją uostamiestyje jau devintą kartą vyko kalvystės pleneras „Keturi vėjai“. Dvi dienas Kruizinių laivų terminale svilinant karščiui plušėję kalviai sukūrė medį-sodą.

„Klaipėda“ jau rašė, kad dar prieš prasidedant plenerui jo organizatoriai buvo nusprendę, kad renginio metu gimusi kompozicija bus padovanota miestui, tačiau nežinojo, kur tiksliai ji bus pastatyta.

Sekmadienį pasibaigus pleneriui kalviai nusprendė, kad geriausia vieta medžiui-sodui – Liepų g., greta uostamiesčio savivaldybės.

Tuomet menininkai neslėpė, kad kūrinys čia įkurdintas to nesuderinus su vietos valdžia.

Nors po savaitgalį vykusio plenero pirmadienį į darbą susirinkę savivaldybės darbuotojai ir nustebo netikėta dovana, tačiau iki šiol kompozicija iš vietos nepajudinta.

O šią savaitę savivaldybės prieigose įkurdintas medis-sodas buvo papuoštas gėlėmis.

Klaipėdos savivaldybės miesto tvarkymo vyriausiosios specialistės Jolantos Rimkienės teigimu, kompoziją papuošė apie 100 pelargonijų ir kitų gėlių sodinukų.

Dėl jau kurį laiką nusistojusių orų, planuojama, šios gėlės kompoziciją puoš iki pat rudens.

Tiesa, ar medis-sodas minėtoje vietoje išliks visams laikui savivaldybės atstovai negalėjo atsakyti, mat tikslaus sprendimo dar nėra priimta.

„Dar spręsime. Patys pleneriečiai čia ją pastatė, tačiau galvojame, kad kompozicijai rasime kitą vietą“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus pavaduotoja Irena Nachčiunova.

Pašnekovės teigimu, kol kas dar nėra svarstomos vietos, kur galėtų būti perkelta skulptūra, laukiama kol atsakingi savivaldybės darbuotojai grįš iš vasaros atostogų.

„Dabar tai – svarstytinas klausimas, kas žino, galbūt šis kūrinys ir liks čia“, – pastebėjo I.Nachčiunova.