-
Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai įvertins, kaip veikia rusų neįleidimo tvarka 3
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai posėdžiaus nuotoliniu būdu, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Taip pat bus kalbama apie tebesitęsiančius neteisėtos migracijos iššūkius pasienyje su Baltarusija.
„Su partneriais nuolat koordinuojame veiksmus, dalijamės informacija ir taip siekiame užtikrinti, kad šis principinis regioninis sprendimas būtų sklandžiai ir efektyviai įgyvendintas“, – sakė Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pirmadienį įsigaliojo regioninis susitarimas, kad per išorinę ES sieną į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją įleidžiami tik tam tikrus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai: diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Rusijos piliečių patekimas į Baltijos šalis ir Lenkiją apribotas dėl nacionalinio saugumo, atsižvelgiant į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje ir nusikaltimus žmoniškumui.
Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pirmą dieną iki 16 val. į Lietuvą neleista įvažiuoti 18 asmenų.
-
Draudimas jau veikia: pirmadienį į Lietuvą neįleista 18 Rusijos piliečių 11
Kaip BNS informavo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, 16 val. duomenimis, maždaug po lygiai Rusijos piliečių nuo pirmadienio vidurnakčio neįleista tiek Lietuvos–Rusijos, tiek Lietuvos–Baltarusijos pasienyje esančiuose kontrolės punktuose.
Tuo metu Latvijos pasieniečiai informavo nepriėmę nė vieno sprendimo neįleisti Rusijos piliečių, Estijos pareigūnai pranešė neįleidę iki dešimties asmenų.
Lenkijos pasieniečiai statistikos nepateikė.
Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad bendras į Lietuvą vykstančiųjų Rusijos piliečių srautas sumažėjo dviem trečdaliais: iš viso pirmadienį iki 15 val. į Lietuvą patekti siekė 708 asmenys, kai, pavyzdžiui, praėjusį pirmadienį, rugsėjo 12-ąją, per tą patį laiką į šalį važiavo 2141 Rusijos pilietis, dar prieš savaitę – 1968 asmenys.
Įsigaliojus regioniniam sprendimui neįleisti ir dalies jau anksčiau gavusiųjų vizas Rusijos piliečių, nuo pirmadienio į Lietuvą įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.
VSAT pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas anksčiau pirmadienį tvirtino, kad Į Lietuvą įleidžiami tik turintieji D tipo ilgalaikes vizas, tuo metu turintieji C tipo vizas, anksčiau leidusias viešėti Lietuvoje 90 dienų per metus, kirsti sienos nebegali.
Norintieji įrodyti, kad yra persekiojami Rusijos valdžios, turi pateikti šaukimą į teismą, jo nutartį, arba panašius dokumentus iš policijos, tinka ir viešoje erdvėje išplatinta informacija.
Jis taip pat teigė, kad pareigūnai vertins kiekvieno atvykstančiojo požiūrį į karą Ukrainoje ir „tai bus taip pat vienas iš argumentų“, ar asmenį įleisti į Lietuvos teritoriją.
VSAT duomenimis, rugpjūtį per parą vidutiniškai į Lietuvą atvykdavo 2,5 tūkst. Rusijos piliečių, dauguma – pagal supaprastinto Kaliningrado tranzito schemą.