Tai nuspręsta antradienį per Seimo Kultūros komiteto surengtus Visuomenės informavimo įstatymo pataisų klausymus.

„Nekeičiame to straipsnio, kur buvo aprašas, kokios grėsmės“, – po dešimt minučių užtrukusio posėdžio žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis.

„Komisija, kuri teikė pasiūlymus keisti būtent 19 straipsnį, savo pasiūlymą atsiėmė. Jie ruošė tą projektą. Jeigu siūlymo nėra keisti tą straipsnį, tai nebelieka ir klausimo, dėl kurio mes čia turėtume spręsti“, – pridūrė jis.

Mes palaikėme komisijos iniciatyvą, mūsų jokių nebuvo interesų niekaip suvaržyti visuomenės informavimo priemonių laisvę.

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, draudžiama raginti prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skatinti ar kurstyti teroristinius nusikaltimus, skleisti karo propagandą, kurstyti neapykantą, propaguoti pornografiją, narkotikus, platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

LRTK buvo pasiūliusi sąrašą papildyti draudžiant skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigė, kad jeigu ši nuostata būtų priimta, kiltų grėsmė Lietuvos gyventojams laisvai reikšti savo mintis.

„Čia yra klausimas, ar mūsų žmonės gali laisvai pasirinkti, kaip jie vertina valdžios ir valstybės institucijas ir net pačią valstybę, sakyti, kas jiems patinka, kas nepatinka“, – teigė jis antradienį.

Žurnalistų sąjungos vadovo tvirtinimu, dabar galiojančių ribojimų, kokią informaciją draudžiama skleisti, pakanka.

R. Karbauskis antradienį pabrėžė, kad LRTK parengtą įstatymo pataisų projektą registravęs Kultūros komitetas neturėjo kėslų įvesti kokių nors papildomų suvaržymų žiniasklaidai.

„Mes palaikėme komisijos iniciatyvą, mūsų jokių nebuvo interesų niekaip suvaržyti visuomenės informavimo priemonių laisvę“, – tvirtino jis.

Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis teigė, kad konservatoriai atsiims savo siūlymą, kuriuo siekė pataisyti anksčiau siūlytą LRTK variantą dėl draudžiamos informacijos.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius tvirtino, kad siūlymą plėsti draudžiamos informacijos sąrašą nutarta atsiimti, siekiant numalšinti visuomenėje kilusią įtampą.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagrindinis pataisų siekis – įvesti greitojo reagavimo mechanizmą kilus grėsmei nacionaliniam saugumui – lieka.

Siūloma Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad komisija iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

Jeigu toks transliuotojas būtų registruotas Europos Sąjungoje, apie tai būtų informuota Europos Komisija. Ši savo ruožtu įvertins, ar LRTK sprendimas pagrįstas.

Kultūros komitetui pavesta išnagrinėti ir sujungti abu pateiktus projektus. Prie pataisų Seimas planuoja grįžti pavasario sesijoje.

Pristatydamas Kultūros komiteto teiktą ir daug kritikos sulaukusį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą šio komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pripažino, kad dabartinę formuluotę reikės keisti.

Kita vertus, jis teigė, kad kilusios baimės dėl galimo žodžio laisvės ribojimo nepagrįstos.

„Jokios įžvalgos, jokių ketinimų, jokių minčių, kad tai kaip nors palies Lietuvos žiniasklaidą nebuvo ir nėra, ir niekada nekilo. Šitie dalykai, kurie čia surašyti, yra iš Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos. (...) Jeigu pažiūrėtume, kodėl tie dalykai įrašyti į strategiją, jie įrašyti dėl grėsmių iš išorės“, – pabrėžė jis.

Jokios įžvalgos, jokių ketinimų, jokių minčių, kad tai kaip nors palies Lietuvos žiniasklaidą nebuvo ir nėra, ir niekada nekilo. Šitie dalykai, kurie čia surašyti, yra iš Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos.

„Net juodžiausiose mintyse nebuvo, kad mes ką nors pradėsime riboti Lietuvoje“, – tikino jis.

R. Karbauskis teigė, kad keisti įstatymus, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą prieš artėjančius rinkimus, Lietuvą paragino Europos Sąjunga. Dėl to į Visuomenės informavimo įstatymą dabar perkeliama tik dalis Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvos.

„Problema kyla tada, kai žmonės, mokantys skaityti, pradeda skaityti tai, kas parašyta. Aš, kaip ir visi kiti, negaliu žinoti, kas jūsų galvoje“, – „valstiečių“ lyderio teiginiais, kad draudimai skirti tik priešiškų valstybių žiniasklaidai ir institucijoms, abejojo liberalas Eugenijus Gentvilas.

Liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad per pastaruosius dvejus metus tai nėra pirmoji iniciatyva, kuria norima riboti žodžio laisvę. Ji tvirtino matanti sisteminį veikimą prieš žiniasklaidos laisvę.

Šeštadienį Seimui savo Visuomenės informavimo įstatymo pataisos variantą pateikė ir konservatoriai.

Viena iš šio projektų autorių Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad jų siūlomas variantas parengtas atsižvelgiant į žurnalistų, teisininkų pastabas, jis nepalieka dviprasmybių.

Ji pabrėžė, kad ES direktyva reikalauja nacionalinę teisę papildyti galimybe skubiai reaguoti į dezinformaciją.

„Buvo netinkamai perkeltos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos, jos paimtos po pusę sakinio, tai leido plisti plačiai interpretacijai, ne tik žurnalistai, bet ir patys piliečiai suprato, kad jie nebegalės skųstis valstybės institucijomis, kad už tai grės kokios nors sankcijos“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Siekiant ištaisyti šitą situaciją, mūsų frakcijos projektas būtent kalba apie tai, kas yra dezinformacija, kad tai yra kitų valstybių, sistemingai veikiančių prieš mūsų informacinę erdvę, veikla“, – aiškino konservatorė.

Seimo Kultūros komitetas praėjusią savaitę registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kad visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Tokią formuluotę Seimo komitetui pasiūlė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), tvirtindama, kad į nacionalinę teisę reikia perkelti atnaujintą Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą.

Žiniasklaidos ekspertai pataisas įvertino kaip grėsmę žodžio laisvei. Jas sukritikavo ir Seimo teisininkai, Visuomenės informavimo etikos komisija, prezidentė.

Kultūros komiteto registruoti draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

Opoziciniai konservatoriai savo ruožtu parengė kitą pataisų variantą.

Pagal jį būtų draudžiama „kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų skleidžiama dezinformacija, karo ir neapykantos kurstymas, kita nepagrįsta ir klaidinanti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe, demokratine santvarka, krašto gynyba, bandoma diskredituoti Lietuvos narystę NATO, NATO pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų informacinė veikla, kuria siekiama daryti įtaką šalies demokratijos ir rinkimų procesams“.

Tomis pačiomis pataisomis norima suteikti LRKT galimybę skubiai reaguoti į draudžiamos informacijos paskelbimą.

Siūloma Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad komisija iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

„Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama plėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą, neturi prieštarauti šalies Konstitucijos garantuotai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją“, – sakoma trečiadienį komisijos paskelbtame pareiškime.

Seimo Kultūros komitetas praėjusią savaitę registravo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pasiūlytą pataisų variantą į nacionalinę teisę perkeliant atnaujintą Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą. Žiniasklaidos ekspertai siūlomas pataisas įvertino kaip grėsmę žodžio laisvei. Jas sukritikavo ir Seimo teisininkai.

LRTK projektas siūlo visuomenės informavimo priemonėse drausti skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Norai stiprinti pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis neturi virsti žurnalistų persekiojimu ir kerštavimu redakcijoms už paviešintas valdymo klaidas, politikų ydas ar nederamą elgesį.

Žiniasklaidos profesinės etikos laikymąsi prižiūrinti komisija pažymi, kad žurnalistų nerimas, jog platesnis skelbtinos informacijos ribojimas atvers kelią piktnaudžiavimui, siekiant varžyti ar užgniaužti kritiką, yra pagrįstas.

Komisija sako pastebinti tendenciją, jog daugėja valstybės valdžios institucijų, savivaldybių administracijų, politikų ir kitų viešųjų asmenų skundų dėl žiniasklaidos kritinių publikacijų, kuriuose žurnalistams ir redakcijoms prikišama, jog kritika menkina pasitikėjimą institucijomis ir jų veikla, kuria neigiamą politikų įvaizdį.

Anot pareiškimo, kritikos netoleruojančios valdžios institucijos atsisako bendrauti su žurnalistais ar teikti jiems informaciją, įtraukia redakcijas į atsirašinėjimų ir nuolatinio skundimo maratonus.

Komisija pabrėžia, jog demokratijos stiprinimas sietinas su žurnalistų raiškos laisvės apsaugos priemonėmis.

„Norai stiprinti pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis neturi virsti žurnalistų persekiojimu ir kerštavimu redakcijoms už paviešintas valdymo klaidas, politikų ydas ar nederamą elgesį. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonių pareiga ginti demokratines vertybes taptų neįmanoma“, – teigia komisija.

Anot pareiškimo, visuomenės informavimui taikomų draudimų plėtimas privalo būti griežtai reglamentuojamas, o siūlomi įstatymo plėtiniai – aiškiai, nedviprasmiškai ir vienodai suprantami. Pažymima, jog tokie Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai „neturėtų būti priimami skubos tvarka, nepasitarus su viešosios informacijos rengėjais, žurnalistų organizacijomis, akademine bendruomene ir nesutarus dėl visiems priimtino varianto“.

Kultūros komiteto registruoti draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

„Iniciatyva išeina iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, ji gali būti. Bet įprasta praktika kalbant apie Europos Sąjungos teisės perkėlimą, tai visada būdavo per Vyriausybės institucijas. Tad ir šiuo atvejų gal (taip – BNS) būtų geriau“, – LRT radijui antradienį sakė S. Skvernelis.

Jis tikino, kad Audovizualinės žiniasklaidos direktyvos normos į Lietuvos teisės aktus turėtų būti perkeliamos šių normų neplečiant ir nesudarant galimybių interpretacijoms.

S. Skvernelis sako, kad penktadienį per Seimo plenarinį posėdį tikisi išgirsti argumentus, kodėl teikiamos būtent tokios pataisos. Jas inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija, o registravo Seimo Kultūros komiteto nariai.

Žiniasklaidos misija yra kritikuoti, rodyti trūkumus, o kritikuojamiesiems – tikslas tuos trūkumus ištaisyti arba į kritiką atsakyti. Tai verčia pasitempti. Kritika, be abejo, privalo būti neišvengiama  – taip buvo visada, neabejotinai taip ir bus.

„Žiniasklaidos misija yra kritikuoti, rodyti trūkumus, o kritikuojamiesiems – tikslas tuos trūkumus ištaisyti arba į kritiką atsakyti. Tai verčia pasitempti. Kritika, be abejo, privalo būti neišvengiama  – taip buvo visada, neabejotinai taip ir bus“, – teigė premjeras.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos inicijuotomis pataisomis visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Projektas susilaukė žiniasklaidos ekspertų kritikos, kad dėl formuluočių neapibrėžtumo valstybės institucijos būtų apsaugotos nuo bet kokios kritikos ir tai prieštarautų demokratinėms laisvėms.

Kultūros komiteto siūlomi draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

Opoziciniai konservatoriai savo ruožtu parengė kitą pataisų variantą, pagal kurį būtų draudžiama kitų valstybių Lietuvą menkinanti dezinformacija.

Prezidentūra: pataisos gali nuvesti į neregėtas pievas

Sunku neįžiūrėti tendencijų, kuriomis politikai siekia riboti žiniasklaidą, tvirtina Prezidentūra. Komentuodamas kritikos sulaukusias Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) inicijuotas ir Seimo Kultūros komiteto įgyvendinti siūlomas pataisas dėl draudžiamos skelbti informacijos, prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė teigia, kad kuriamas precedentas gali nuvesti į „neregėtas pievas“.

„Tendencijų būtų sunku neįžiūrėti, susidaro nebe pirmas atvejis, kai siekiama vienaip ar kitaip, vienomis ar kitomis priemonėmis riboti žiniasklaidos teises (...). Žiūrint į visumą, norisi tiesiog prisiminti tai, nuo ko viskas prasidėjo. Pats pirmasis prezidentės vetuotas įstatymas šios Seimo daugumos taip pat buvo susijęs su žiniasklaida. Buvo vetuotos Civilinio kodekso pataisos 2016 metų pabaigoje, kuriomis siekta palengvinti persekiojimą už politikų įžeidimą“, - „Žinių radijui“ kalbėjo prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Komentuojant penkių Seimo Kultūros komiteto narių įregistruotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis žiniasklaidoje būtų draudžiama skelbti informaciją, skatinančią nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą Lietuvos valstybe bei jos institucijomis, M. Lingė teigė, kad vėl grįžtama prie to paties.

„Mes girdime panašius atvejus. Apsisuko ratas, praėjo porą metų ir grįžtame prie to paties klausimo, tik pasiimame kitus įrankius“, - teigė jis. Prezidentės patarėjo nuomone, prisidengiant Europos teisės normomis tiesiog siekiama per plačiai apibrėžti veiksmus, dėl kurių vėliau būtų taikomos sankcijos.

„Žinote, kai nevaržoma fantazija ir interpretacijos, įsijungusi laisvė gali tikrai nuvesti į neregėtas pievas“, - pabrėžė M. Lingė. Jo nuomone, siūlomos pataisos kiekvieną pareikštą nepasitenkinimą, nepasitikėjimą ar kritiką valdžiai leis traktuoti kaip įstatymo pažeidimą.

Į tai atsižvelgdamas M. Lingė ragino Seimo narius daugiau konsultuotis su žiniasklaida ir ekspertais bei nepriimti įstatymų, kurie varžytų visuomenės saviraiškos laisvę.

Seimo teisininkai: pataisos ribotų kritikos galimybę

Seimo Kultūros komiteto registruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl draudžiamos skelbti informacijos ribotų objektyvios kritikos galimybę, teigia Seimo teisininkai.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pažymima, kad įstatyme įrašius komiteto siūlomą formuluotę „iš esmės bet kokia kritika, išsakyta Lietuvos valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, galėtų būti vertinama kaip informacija skatinanti nepasitikėjimą“.

„Tokiu būdu galimai nepagrįstai būtų ribojama objektyvios kritikos galimybė“, – sako Seimo teisininkai.

Pagal Seimo Kultūros komiteto narių „valstiečio“ Ramūno Karbauskio, konservatoriaus Vytauto Kernagio, „valstiečio“ Stasio Tumėno, socialdemokratės Ramintos Popovienės ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės pataisą, visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Čia yra kišimasis į žmonių nuomones, galvoseną teisiniu būdu, ir jis yra nepriimtinas demokratinėje valstybėje.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Deimanto Jastramskio teigimu, visas įstatymo pakeitimo projektas susijęs su atnaujinta Audovizualinės žiniasklaidos direktyva, tačiau tuo pačiu keičiami ir kiti dalykai.

„Ten yra tokie dalykai kaip „nepasitikėjimas valstybe, jos institucijomis“, čia taip pat siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, kas tai nustatys? Čia yra subjektyvizmai, interpretacijos, kurių teisės aktuose neturėtų būti. Čia yra kišimasis į žmonių nuomones, galvoseną teisiniu būdu, ir jis yra nepriimtinas demokratinėje valstybėje. (…) Tai yra liūdna, bet nėra nauja, kad tai daroma bandant dangstytis ES direktyva“, – sakė D. Jastramskis.

Internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė tvirtino, kad siūlomas draudžiamos informacijos išplėtimas apsaugotų valstybės institucijas nuo bet kokios kritikos.

„Šitas punktas kelia didelį nerimą, nes žurnalistai savo darbu ir turi kritikuoti valdžią, institucijų darbą tam, kad jos būtų priverstos pasitempti ir ištaisyti savo klaidas“, – sakė ji.

R. Karbauskis delfi.lt teigė, kad „visos formuluotės paimtos iš Valstybės saugumo koncepcijos“.

Kultūros komiteto siūlomi draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

R. Karbauskis: nėra ko nerimauti

Dėl įregistruoto Seimo narių siūlymo išplėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą nėra ko nerimauti, sako „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Pasak politiko, žurnalistų susirūpinimą sukėlusi iniciatyva yra ne jo vadovaujamo Kultūros komiteto, bet privaloma Europos Sąjungos direktyva, kurią siekia realizuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

„Teikėja yra Lietuvos televizijos ir radijo komisija ir iš tikrųjų jie vadovaujasi Europos Komisijos iniciatyva ar rekomendacija, kad reikia perkelti tas (ES direktyvos. - ELTA) dalis, kurios galėtų mums leisti išvengti grėsmių rinkimų procese“, - kalbėjo R. Karbauskis. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos televizijos ir radijo komisija neturi jokių instrumentų reaguoti į grėsmes, kurias kelia Europos Sąjungoje įregistruoti, tačiau priešiškoms valstybėms priklausantys, informacijos kanalai.

Todėl, teigė politikas, siūlomomis pataisomis tiesiog siekiama apsisaugoti nuo tokių nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių informavimo priemonių veiklos.

„Komitetas nieko nesugalvojo, šitame įstatyme nėra nė vienos normos, nė vieno reikalavimo, kurio dabar nebūtų. Kitaip tariant, tai yra instrumentas, kuris sukuria mums saugumo galimybę ir galimybę reaguoti į grėsmes, iškylančias rinkimų metu. Būtent iš tų žmonių ar visuomenės grupių, ar žiniasklaidos priemonių, kurios yra veikiamos mums priešiškų valstybių“, - aiškino R. Karbauskis.

Jo žiniomis, Lietuvoje įregistruotų informavimo priemonių, kurios būtų nusiteikusios veikti prieš valstybę, nėra. Tačiau, pabrėžė jis, tokių žiniasklaidos priemonių yra įregistruota kitose ES šalyse.

„Mano žiniomis, Lietuvoje nėra žiniasklaidos priemonės, kuri būtų nusiteikusi veikti prieš Lietuvos valstybę.(...) Mano žiniomis, tokių priemonių iš mums nedraugiškų valstybių yra įregistruota Europos Sąjungoje ir per jas yra veikiama. Į tai yra orientuota ši įstatymo pataisa“, - kalbėjo R. Karbauskis.

Kilusius būgštavimus, kad pataisos nebeleis kritikuoti valdžios, R. Karbauskis traktavo kaip atsiradusius dėl neteisingos pataisų reikšmės interpretacijos.

LRTK: nuostatos atėjo iš Nacionalinio saugumo strategijos

Žiniasklaidos ekspertams nerimą sukėlusias pataisas, išplečiančias draudžiamą informaciją, inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), Seimo Kultūros komitetas savo vardu tik jas registravo, teigia Ramūnas Karbauskis.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pabrėžė, kad pataisos skirtos skubiai reaguoti į kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui, o formuluotės paimtos iš Seimo patvirtintos strategijos.

„Šiandien Lietuvos radijo ir televizijos komisija neturi jokių instrumentų į tai (Lietuvos saugumui keliančios informacijos skleidimą – BNS) reaguoti, jeigu tos informacijos šaltinis yra Europos Sąjungoje. (...) Tai instrumentas, kuris sukuria mums galimybę apsisaugoti, galimybę reaguoti į grėsmes, iškylančias rinkimų metu būtent tų žmonių, tų žiniasklaidos priemonių, kurios yra įtakojamos mums priešiškų valstybių“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad komitetas nė žodžio nepridėjo į LRTK pasiūlytą pataisų projektą.

Valdančiųjų lyderis pabrėžė, kad pataisos susijusios su Europos Sąjungos (ES) direktyvos įgyvendinimu.

„Jeigu mums nedraugiška valstybė per kokią nors ES registruotą viešą informavimo priemonę tokią informaciją skleis, kuri galėtų kenkti Lietuvai, jos visuomenei ir t. t., į tai turi būti reaguojama“, – pabrėžė R. Karbauskis.

LRTK pirmininkas M. Martišius BNS sakė, kad ES direktyva numato, jog valstybės gali taikyti sankcijas žiniasklaidos priemonėms, kurios kelia pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.

„Kas yra nacionalinis saugumas, mes patys nesugalvojome. Mes paėmėme iš Nacionalinio saugumo strategijos ir perkėlėme“, – teigė jis.

Pagal Seimo Kultūros komiteto narių „valstiečio“ Ramūno Karbauskio, konservatoriaus Vytauto Kernagio, „valstiečio“ Stasio Tumėno, socialdemokratės Ramintos Popovienės ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės registruotą pataisą, visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Žiniasklaidos ekspertai šią pataisą kritikavo kaip keliančią nerimą ir vadino kišimusi į žmonių nuomonę.

LRTK pirmininkas savo ruožtu atmetė grėsmę spaudos laisvei. Anot jo, projekte kalbama tik apie grėsmes, susijusias su nacionaliniu saugumu, o ne kritika. Be to, anot jo, į įstatymą sudėta pakankamai saugiklių, kad minėta norma nebūtų piktnaudžiaujama.

„Gerai, įsivaizduokime tokią situaciją, kad nusprendžiame taikyti šituos apribojimus ne prieš rusiškus, bet prieš lietuviškus kanalus. Pirma, iš 11 Radijo ir televizijos komisijos narių aštuoni turi sutikti taikyti šitą normą. Tarkime, kad dėl kokių nors priežasčių tie du trečdaliai balsų atsiranda. Nubalsuojame, kad kilo grėsmė nacionaliniam saugumui ir turime uždaryti vietinę televiziją. Tada per mėnesį Europos Komisija turi pasakyti, ar mūsų sprendimas buvo teisingas ar neteisingas“, – BNS sakė M. Martišius.

„Jeigu ji pasakys, kad jis buvo neteisingas, ir jūs persūdėte, tada televizija galės kreiptis prašydama atlyginti nuostolį. Manau, kad po tokio sprendimo komisijos gyvavimo klausimas būtų labai abejotinas“, – svarstė komisijos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad pataisos pirmiausia susijusios su greitu reagavimu į kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Atsiranda ta greitoji procedūra, įsivaizduoju, kad ji turėtų būti taikoma rinkimų laikotarpiu, kada laikas labai svarbus“, – teigė M. Martišius.

Dabar karą ar tautinę neapykantą kursčiusioms televizijoms sankcijas galima taikyti tik po trečio pažeidimo.

Seimo Kultūros komitetas ir LRT siūlo Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad LRTK iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.