Rezervatų ir draustinių gausa
Pagal gaunamos medienos kiekius Druskininkų miškų urėdija prilygsta mažesniosioms iš 42 šalies urėdijų. Pagal valdomą plotą ji priskirtina prie didesniųjų.
Druskininkų miškų urėdijoje vyrauja sausi pušynai, kurie yra labai patrauklūs rekreacijai, čia įsikūręs ir Druskininkų kurortas. Netrūksta grybautojų, uogautojų, poilsiautojų. Nieko nuostabaus, kad miškininkams aktuali ne tik miško eksploatacija, bet netrūksta ir girių priežiūros darbų: reikia prižiūrėti miško takus, kelius, rinkti šiukšles, atnaujinti poilsiavietes, užtikrinti miškų priešgaisrinę apsaugą, saugoti miškus nuo kenkėjų, neteisėtos veiklos, prižiūrėti informacinius stendus. "Visam tam turi užtekti lėšų iš parduodamos medienos, taip pat turime sumokėti mokesčius valstybei kaip visos įmonės, be to, dar papildomą 15 proc. mokestį nuo visos parduotos medienos. Sumokėjus visus šiuos mokesčius dar pusę viso likusio pelno atiduoti valstybės biudžetui. Mokesčių pavidalu valstybei atiduodame kone pusę 43 proc. visų urėdijos pajamų", – aiškino Dzūkijos miškų urėdijos urėdas Zenonas Naujokas.
Daugiau kaip trečdalį urėdijos teritorijos (12 tūkst. ha) apima Dzūkijos nacionalinis parkas, plyti du rezervatai, apimantys 1 826 ha plotą, 28 draustiniai, kurių bendras plotas yra 4 413 ha. 86 kertinių miško buveinių užima 370 ha plotą. Čia yra vienas biosferos poligonas ir šešios biologinę įvairovę saugančios "Natura 2000" teritorijos.
Urėdijoje įvairaus aplinkosauginio režimo teritorijų yra 33 889 ha miško žemės (55,5 proc. nuo viso miško ploto). Tarp jų teritorijos, kuriose nevykdoma išvis jokia ūkinė veikla, viskas palikta natūraliems gamtos procesams, apima beveik 2,2 tūkst. ha plotą.
Gausu gyvūnų
Musteikos girininkijos girininkas Valdas Jazukevičius pasakojo, kad jo prižiūrimose valdose dažnai galima išvysti briedžių. "Būna, kad jis drąsiai stovi prieš atvažiuojantį automobilį, visą esybę demonstruodamas, girdi, čia aš esu girių karalius", – šypsojosi V.Jazukevičius.
Ne vienas lankytojas yra girininkui sakęs, kad važinėdamas po šiuos miškus, jis matė tiek laisvėje lakstančių briedžių, kiek iki tol nebuvo regėjęs per visą gyvenimą.
Būna, kad jis drąsiai stovi prieš atvažiuojantį automobilį, visą esybę demonstruodamas, girdi, čia aš esu girių karalius.
Giriose medžioja ir vilkai. Kartais jie papjauna kokį nors gyventojų gyvulį.
Urėdijos miškuose galima pamatyti ir lūšių. Vienu metu urėdijoje jos buvo beveik išnykusios, bet prieš kelerius metus sugrįžo ir po truputį gausėja. "Jos įdomiai prisitaikė prie žmogaus miške vykdomos veiklos, – kalbėjo V.Jazukevičius. – Kartą po sanitarinių kirtimų apžiūros važiuodamas pamačiau kelias ant kelio gulinėjančias lūšis. Jos nepaisė netoliese vykusių miško kirtimų. Matyt, šie plėšrūnai žino, kad po darbų lieka šakelių, o jų pagraužti atbėga stirnos, kiti smulkesni gyviai, kurie ir tampa lūšių laimikiu."
Druskininkų miškų urėdija turtinga įvairių retų, į raudonąją knygą įrašytų gyvūnų ir augalų: užregistruotos 53 retų bei saugomų paukščių lizdavietės, 29 perimvietės, 107 augalų radimvietė. Iš viso Lietuvos raudonosios knygos objektų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose priskaičiuojama 230. Čia peri juodieji gandrai, jūriniai ereliai, ereliai žuvininkai, kiti gana reti paukščiai. Urėdija ribojasi su Čepkelių raisto rezervatu, kur irgi gausu įvairiausių retų gyvūnų.
(Ievos Liškevičiūtės nuotr.)
Vėl tuokiasi tetervinai
Daug metų girininku dirbantis ir bene kiekvieną savo girininkijos medelį žinantis V.Jazukevičius pastebi, kad gamta sugeba susigyventi su įvairios žmogaus veiklos padariniais. "Saugomuose miškuose viską reikia daryti ne tik aklai ir formaliai laikantis draudimų, bet ir kūrybiškai įvertinti, ką duos kokio nors krūmo nukirtimas, naujų medelių sodinimas arba leidimas jiems savaime atželti", – aiškino jis.
Antai sovietmečiu prie pat Baltarusijos sienos esančioje Musteikos girininkijoje buvo įrengtas karo poligonas. Karių iškirstoje, pratyboms skirtoje laukymėje daug metų buvo įpratę tuoktuves rengti tetervinai. "Ir kitu metų laiku ten tarp žydinčių viržių galima išgirsti įvairiausių paukščių balsų, – pasakojo girininkas. – Kai išėjo sovietų armija, ten neleista vykdyti jokios veiklos, nes laukymė pateko į parko teritoriją. Greitai ėmė želti krūmai, medeliai. Kadangi atviros teritorijos yra būtinos nemažai daliai paukščių rūšių, tas anksčiau skambėjęs paukščių choras ėmė tilti, pasitraukė tetervinai."
V.Jazukevičius apie tai dažnai užsimindavo ornitologams, gamtosaugininkams ir siūlydavo sutvarkyti anksčiau paukščių pamėgtas vietas. Galiausiai į patyrusio, nuo mažens miškuose augusio girininko pastabas įsiklausyta. Dzūkijos nacionalinio parko gamtosaugininkai kartu su Druskininkų miškų urėdijos specialistais parengė projektą, gavo lėšų iškirsti brūzgynus, atlikti kitus paukščių populiacijai gausinti reikalingus darbus. Į vėl atsivėrusią laukymę sugrįžo tetervinai.
Dabar pastatytame bokšte mokslininkai ir gamtos mylėtojai stebi, fotografuoja paukščių tuoktuves.
Saugo nuo gaisrų
Vasarą – gaisrų pavojus. Druskininkų miškų urėdijoje yra pelkėtų vietų, kur ir žiemą netgi po stipresnių šalčių į ūkinius miškus sudėtinga įvažiuoti mašinoms, sunku išvežti medieną. Tačiau daugelyje kitų vietų vasarą Dzūkijos miškų paklotė išdžiūsta, tad dažnai įsižiebia gaisrai. Miškininkai pastebi gaisrų pagausėjimą, kai miškus užplūsta uogas ir grybus renkantys žmonės.
Druskininkų miškų urėdija turi tris priešgaisrinius automobilius. Kai būna didelė grėsmė kilti gaisrams, nuolat budi trys ugniagesių komandos. Urėdijoje įrengta moderni automatinė miško gaisrų aptikimo sistema. Jos įrengimą pagal urėdijos parengtą projektą iš dalies finansavo ES fondai. Trijuose stebėjimo bokštuose buvo įrengtos stebėjimo kameros.
Šviečia visuomenę
Urėdijoje veikia muziejus – mokymo ir informacijos centras "Girios aidas". Muziejuje Ąžuolo, Beržo, Eglės ir Pušies menėse pristatomi meniniai medžio darbai, diagramos, kompozicijos "Miško paukščiai", "Miško žvėrys" ir kt.
Čia kaupiama biblioteka, rengiamos įvairių dirbinių parodos, Dzūkijos tautodailininkų zoniniai plenerai, kūrybinės stovyklos, jaunųjų miško bičiulių stovyklos, vyksta mokslinės konferencijos, seminarai, mokymai.
