Tai ji sakė ketvirtadienį, Seimui priėmus įstatymo pataisas, leidžiančias valstybės institucijoms duomenis laikyti ne tik Lietuvoje, bet ir saugiose valstybėse bei „debesyse“.

„Duomenys yra saugūs tiek Lietuvos teritorijoje, tiek, tiesą sakant, dideli kiekiai Lietuvos registrų, jų šifruotos kopijos, šiuo metu yra saugomos Briuselyje saugioje vietoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

BNS žiniomis, duomenys saugomi NATO serveriuose.  

Pasak Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamento vadovo Andžejaus Trachimovičiaus, Briuselyje saugomi gyventojų, mokesčių mokėtojų ar nekilnojamo turto registrai. Jo teigimu, įranga, kurioje saugomi Lietuvai svarbūs duomenys, be aptarnavimo kaštų, kainavo apie pusę milijono eurų.

Seimo ketvirtadienį priimtos pataisos numato, kad institucijos privalės duomenų, kurie turėtų būti prieinami karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas laikyti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių duomenų centruose.

Šios kopijos būtų naudojamos, jeigu nebebūtų prieinami Lietuvoje laikomi duomenys.

Britanijos Informacijos komisaro biuras tyrimą pradėjo anksčiau šiais metais, kai paaiškėjo, kad vienos programėlės pagalba su Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rinkimų kampanija dirbusi bendrovė „Cambridge Analytica“ pasisavino maždaug 87 mln. „Facebook“ naudotojų asmeninius duomenis.

Ankstyvą trečiadienio rytą paskelbtoje ataskaitoje reguliuotojas teigė planuojantis „Facebook“ pritaikyti maksimalią baudą, kurią numato duomenų apsaugos įstatymas.

„Esame kryžkelėje. Rizikuojame, kad bus pažeistas pasitikėjimas mūsų demokratiniais procesais, nes vidutinis rinkėjas beveik neturi supratimo, kas vyksta jam už akių“, – pranešime sakė informacijos komisarė Elizabeth Denham (Elizabet Denem).

„Naujosios technologijos, kurios naudoja duomenų analizę, suteikia kampanijų grupėms galimybę pasiekti pavienius žmones. Bet to negalima daryti skaidrumo, sąžiningumo ir įstatymų sąskaita“, – perspėjo ji.

Europos Sąjunga gegužę priėmė griežtus duomenų apsaugos įstatymus, kurie leidžia reguliuotojams įmones nubausti iki 20 mln. eurų bauda, arba 4 proc. jų metinės apyvartos.

Britanijos Informacijos komisaro biuras teigia, kad šiuo atveju bauda maža, nes dėl tyrimo pradžios laiko ją galima skirti tik pagal iki gegužės galiojusią įstatymų bazę.