Po trečiadienį Vašingtono nacionalinėje katedroje įvykusių laidotuvių pamaldų, kuriose dalyvavo penki tebegyvenantys JAV prezidentai, vėliava užklotas Dž. H. W. Bušo karstas buvo nuskraidintas į Teksasą paskutiniam atsisveikinimui. 

Bušo vyresniojo, tapusio antruoju Amerikos prezidentu, kurio sūnus irgi užėmė Ovalųjį kabinetą, mirtis ir atsisveikinimo ceremonijos visą šią savaitę buvo amerikiečių dėmesio centre.

Tačiau velionio laidotuvės savo vardo prezidentinės bibliotekos Koledž Steišene teritorijoje buvo privačios. Jis atgulė šalia balandį mirusios žmonos Barbaros ir jų dukters Robin, kurią pasiglemžė leukemija, kai mergaitei buvo treji metai.

„41-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džordžas Herbertas Walkeris Bušas pasiekė savo amžino poilsio vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bušų šeimos atstovas spaudai Jimas McGrathas (Džimas Makgratas).

Dž. H. W. Bušas mirė praėjusį penktadienį, būdamas 94 metų amžiaus, savo namuose Teksase.

Ketvirtadienį per paskutines laidotuvių pamaldas Šv. Martyno episkopalinėje bažnyčioje Hjustone kalbą pasakė artimas velionio draugas Jamesas Bakeris (Džeimsas Beikeris), jo prezidentavimo metu dirbęs valstybės sekretoriumi.

„Jo nepaprasta tarnyba mūsų šaliai ir pasauliui jau įrėžta laiko marmure“, – sakė J. Bakeris ir priminė apie Dž. H. W. Bušą visą gyvenimą lydėjusį pareigos ir tarnystės jausmą bei atjautą. 

Sunkiai tramdydamas ašaras 88 metų J. Bakeris pažymėjo, kad prezidento darbai „atspindi jo moralinį veidą, jo padorumą, beribį gerumą ir atidą kitiems žmonėms, jo ryžtą visada elgtis teisingai“. 

Amžino poilsio vieta

Velionio sūnus George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), 43-asis JAV prezidentas, liūdnas stovėjo šalia savo sutuoktinės Lauros (Loros), kol iš Hjustono bažnyčios į katafalką buvo nešamas jo tėvo karstas.

Tuomet velionio karstas buvo įkeltas į traukinį su lokomotyvu, nudažytu prezidentinio lėktuvo „Air Force One“ spalvomis. 41-ojo prezidento garbei 4,3 tūkst. arklio galių lokomotyvas buvo pramintas 4141. Ketvirtadienį jis nugabeno G. H. W. Bušo palaikus į amžino poilsio vietą.

Lokomotyvas iš Hjustono važiavo į Koledž Steišeną už maždaug 113 km, kur Dž. H. W. Bušas buvo palaidotas savo vardo prezidentinės bibliotekos Teksaso A&M universitete teritorijoje.

Atsisveikinti su prezidentu minios žmonių rinkosi Springo, Magnolijos, Navasotos ir Koledž Steišeno miestuose.

Nepaisydami lietingų orų, žmonės stovėjo prie bėgių, laikė JAV vėliavas, sveikino ir mojavo pravažiuojančiam traukiniui, vežusiam prezidento karstą.

Dž. H. W. Bušas buvo 12-asis JAV vadovas, pašarvotas JAV Kapitolijaus rotondoje.

Tūkstančiai žmonių atėjo pagerbti šalies vadovo, stovėjusio prie valstybės vairo gana neramiais laikais, Šaltojo karo pabaigoje, kuris savo manieromis nė iš tolo nepriminė karingumu ir pompastiškais pasisakymais išsiskiriančio dabartinio šalies lyderio.

Didžiausias Dž. H. W. Bušo, kaip prezidento, pasiekimas – tarptautinės koalicijos, 1991-aisiais per vos 100 valandų trukusį karą išvadavusios naftos turtingą Kuveitą nuo jį okupavusio kaimyninio Irako, sutelkimas. Be to, jam prezidentaujant baigėsi Šaltasis karas tarp JAV ir tuometinės Sovietų Sąjungos.

Per Antrąjį pasaulinį karą Dž. W. H. Bušas pelnė apdovanojimų kaip karo lakūnas ir vos nežuvo, kai jo lėktuvas buvo numuštas japonų pajėgų per vieną bombardavimo misiją.

Jis buvo Kongreso narys, pasiuntinys Kinijoje ir ambasadorius prie Jungtinių Tautų, Centrinės žvalgybos valdybos direktorius ir R. Reagano viceprezidentas, kol galiausiai pats perėmė Baltuosius rūmus.

Ketvirtadienį J. Bakeris kalbėjo apie Dž. H. W. Bušo ryžtą siekti kompromiso ir taikos užuot žvanginus ginklais.

„Jis turėjo kario drąsą, - sakė J. Bakeris. - Tačiau atėjus laikui būti atsargiam, jis visada išlaikydavo didesnę taikdario drąsą.“

Savo ruožtu Dž. W. Bušas perskaitė jaudinančią panegiriką savo tėvui. Jiedu tapo antraisiais tėvu ir sūnumi, dirbusiais JAV prezidento poste. Pirmieji buvo Johnas Adamsas (Džonas Adamsas) ir Johnas Quincy Adamsas (Džonas Kvinsis Adamsas).

Įtemptos paliaubos

Nors šios ceremonijos leido Vašingtonui šiek tiek atsikvėpti nuo toksiškos retorikos, apėmusios šalies politikos sluoksnius, D. Trumpas ir jo pirmtakai demokratai atrodė paskelbę tik įtemptas paliaubas.

Į katedrą atvykęs D. Trumpas paspaudė rankas B. Obamai ir jo žmonai Michelle (Mišel). Tačiau jis ignoravo B. Clintoną ir jo žmoną Hillary (Hilari), nesugebėjusią jo įveikti per 2016 metų prezidento rinkimus.

Siekdamas Respublikonų partijos vairo D. Trumpas negailėjo tulžingos kritikos Bušams. Būtent jis šaipėsi iš Bušo vyresniojo frazės apie „tūkstantį šviesos taškelių“ ir kritikavo prezidento sūnų dėl 2003 metų invazijos į Iraką – „blogiausio sprendimo mūsų šalies istorijoje“.

Vis dėlto po Dž. H. W. Bušo mirties D. Trumpo elgesys pasikeitė, atrodo, kad jis siekia parodyti esąs išvien su šeima. Apie tai byloja nepompastiškas D. Trumpo ir JAV pirmosios ponios Melanios (Melanijos) atėjimas atsisveikinti su velioniu Kapitolijuje prie jo karsto.

Ministrės pirmininkės padėjėju dirbęs Rimantas Stankevičius teigė, kad penktadienį miręs JAV prezidentas nenorėjo kelti pernelyg aštrių reikalavimų Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, nes norėjo išsaugoti daugmaž patikimą derybų partnerį.

Be to, tuo metu buvo sprendžiami klausimai dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lenkijos, Čekoslovakijos išsilaisvinimo nuo komunistinio režimo.

„Jis į Lietuvos klausimą žiūrėjo labai plačiai pasaulio kontekste, visų permainų Europoje kontekste, sovietų kariuomenės išvedimo iš kai kurių šalių kontekste. Jis turėjo rasti balansą tarp Lietuvos pripažinimo ir tų procesų“, – BNS šeštadienį sakė R. Stankevičius.

„Jam tai buvo labai sunku. Reikėjo nepaaukoti, nenustumti per radikaliais reikalavimais Gorbačiovo iš arenos, nes Bušas matė, kad jis yra geriausias partneris deryboms. Radikalų Rusijoje tuo metu buvo pakankamai“ – pridūrė jis.

K. Prunskienės susitikimas su JAV prezidentu vyko 1990 metų gegužę, praėjus dviem mėnesiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Jį padėjo suorganizuoti JAV lietuvis, verslininkas Juozas Kazickas.

R. Stankevičius su Lietuvos delegacija maždaug 40 minučių trukusio susitikimo pabaigos laukė už Baltųjų rūmų Ovalinio kabineto durų.

„Mums reikėjo aktualizuoti Lietuvos nepriklausomybės klausimą ir tarptautinio pripažinimo klausimą. Reikėjo pasinaudoti visomis galimybėmis ir J. Kazicko, jo ilgamečių ryšių dėka pavyko gauti audienciją pas prezidentą Bušą“, – kalbėjo buvęs K. Prunskienės padėjėjas.

„Buvo labai svarbu padaryti tai, kad ir tarptautinė bendruomenė, ir stambiausių pasaulio valstybių lyderiai įsijungtų į procesą, nepaliktų Lietuvos ilgoje laukimo procedūroje“, – teigė R. Stankevičius.

Pasak jo, premjerės ir JAV prezidento susitikimas davė vaisių – Lietuva buvo plačiai aprašyta amerikietiškoje spaudoje, o Dž. H. W. Bušas per savo ryšius atvėrė kelią lietuviams susitikti su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais.

R. Stankevičiaus teigimu, susitikimas davė ir kitokios naudos.

„Aš neseniai kalbėjau su buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu, tai jis surado pėdsakų, kad po šito susitikimo Bušas susitikęs su Gorbačiovu labai spaudė jį dėl Lietuvos klausimų, ekonominės blokados nuėmimo Lietuvai klausimų“, – sakė jis.

„Tas susitikimas turėjo matomų ir nematomų pasekmių, kurios išaiškėjo arba dar tik išaiškės ateityje“, – teigė R. Stankevičius.

Dž. H. W. Bushas JAV prezidento pareigas ėjo 1989-1993 metais. Jam buvo 94 metai.

„Jebas (Džebas), Neilas (Nilas), Marvinas, Doro ir aš su liūdesiu pranešame, kad po 94 nuostabių metų mūsų brangus Tėtis mirė“, – sakoma jo sūnaus – irgi buvusio prezidento – George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) pranešime, paskelbtame per „Twitter“ šeimos atstovo.

„Džordžas H. W. Bušas buvo iškiliausio charakterio žmogus ir geriausias tėtis, kokio galėtų prašyti sūnus ar dukra“, – pridūrė jis.

„Visa Bušų šeima giliai dėkinga už 41-ojo (JAV prezidento) gyvenimą ir meilę, už atjautą tų, kas rūpinosi mūsų Tėčiu ir už jį meldėsi, taip už mūsų draugų ir bendrapiliečių užuojautas“, – rašė Džordžas W. Bušas.

Buvęs prezidentas mirė „namuose Hjustone, apsuptas šeimos ir artimų draugų“, naujienų agentūrai AFP sakė šeimos atstovas Jimas McGrathas (Džimas Makgreitas). Pasak jo, planai dėl Dž. H. W. Bušo laidotuvių bus paskelbti artimiausiu laiku.

Numatoma, kad buvusio JAV lyderio palaikai bus pašarvoti Kapitolijuje, o vėliau jis tikriausiai bus palaidotas savo prezidentinėje bibliotekoje Teksase. Šeštadienį paryčiais studentai ten surengė gedulingą budėjimą ir degino žvakeles, pranešė vietos žiniasklaida.

Tik keliais mėnesiais anksčiau, balandį, mirė Dž. H. W. Bušo žmona ir pagarbą pelniusi buvusi pirmoji šalies ponia Barbara Bush (Barbara Buš). Ši, anot jo, „mieliausia moteris pasaulyje“ buvo Dž. H. W. Bušo sutuoktinė 73 metus.

Mirdamas jis paliko penkis vaikus ir 17 vaikaičių. Šeštasis vaikas, dukrelė Robin, mirė nuo leukemijos prieš savo ketvirtąjį gimtadienį.

Dž. H. W. Bušas, vadovavęs šaliai 1989–1993 metais, buvo seniausias iš keturių tebegyvenančių buvusių JAV prezidentų ir pastaraisiais metais naudojosi neįgaliojo vežimėliu. Per vėliausiu viešus pasirodymus jis atrodė negaluojantis.

Jis buvo vienos iškiliausių Amerikos politinių dinastijų patriarchas. Vienas jo sūnus, George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), dirbo prezidento poste 2001–2009 metais, o kitas – buvęs Floridos gubernatorius Jebas Bushas (Džebas Bušas) – 2016-aisiais siekė tapti Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą.

Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį pagerbė mirusį lyderį ir gyrė jo visą gyvenimą trukusią tarnybą savo šaliai, taip pat „nesvyruojančią lyderystę“ paskutiniosiomis Šaltojo karo dienomis.

„Melania (Melanija) ir aš prisidedame prie sielvartaujančios tautos, gedėdami buvusio prezidento George'o H. W. Bušo netekties“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, paskelbtame iš Buenos Airių, kur jis yra išvykęs dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.

„Savo neatsiejamu originalumu, nuginkluojančiu sąmoju ir nesvyruojančiu įsipareigojimu tikėjimui, šeimai ir šaliai prezidentas Bušas įkvėpė ištisas amerikiečių kartas viešajai tarnybai“, – pridūrė valstybės vadovas.

„Būdamas prezidentas ji parengė sceną vėlesnio klestėjimo dešimtmečiams“, – rašo D. Trumpas.

„Naujoji pasaulio tvarka“

Dž. H. W. Bušas gimė 1924 metų birželio 12 dieną Miltono mieste Masačusetso valstijoje, turtingoje Naujosios Anglijos politinėje dinastijoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą jis atidėjo savo studijas ir karjerą, kad įstotų į JAV karines jūrų pajėgas. Likus trims dienoms iki savo 19-ojo gimtadienio jis jauniausiu Amerikos karinio laivyno aviatoriumi.

Dž. H. W. Bušas atliko iš viso 58 kovines misijas. 1944 m. rugsėjo 2-ąją jo torpednešis buvo numuštas virš Ramiojo vandenyno japonų priešlėktuvinės ugnies, bet G. W. H. Bušas buvo išgelbėtas.

Vėliau jis baigė Jeilio universitetą ir pradėjo trumpą karjerą naftos pramonėje.

7-o dešimtmetyje Dž. H. W. Bušas pasuko į politiką. Jis buvo išrinktas į JAV Atstovų Rūmus, dirbo Vašingtono pasiuntiniu Kinijai ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriumi. 1981-aisiais jis tapo prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) viceprezidentu.

1988 metais jis priėmė Respublikonų partijos kvietimą tapti jos kandidatu į prezidentus. Tuo metu Dž. H. W. Bušas pasisakė už „malonesnę, švelnesnę valstybę“.

Tų metų lapkritį jis lengvai įveikė demokratą Michaelą Dukakis (Maiklą Dukakį).

41-asis JAV prezidentas, užsienio politikos realistas, 1989 metais paskelbė „naująją pasaulio tvarką“, vedusią prie didžiulį sukrėtimą sukėlusio, bet daugiausiai taikus Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Jis taip pat subūrė precedento neturėjusią 32 šalių koaliciją, 1991-aisiais įveikusią Irako autoritarinį lyderį Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną), bet jo nenuvertusią. Tačiau jo karinis įsiveržimas Vidurio Rytuose tapo tolesnio chaoso tame regione šaukliu.

Tačiau prezidento pareigas Dž. H. W. Bušas ėjo tik vieną kadenciją. 1992 metais, ekonomiką ištikus nuosmukiui, jis pralaimėjo rinkimus demokratui Billui Clintonui (Bilui Klintonui).

Vis dėlto vėliau jo sūnus Dž. W. Bušas užėmė Baltuosius rūmus aštuoneriems metams. Jiedu tapo antraisiais tėvu ir sūnumi, dirbusiais JAV prezidento poste. Pirmieji buvo Johnas Adamsas (Džonas Adamsas) ir Johnas Quincy Adamsas (Džonas Kvinsis Adamsas).

Baigęs prezidento kadenciją Dž. H. W. Bušas sutelkė dėmesį į filantropinę veiklą. Jis kartu su B. Clintonu padėjo rinkti lėšas nukentėjusiems nuo 2004 metų Azijos cunamio ir 2010 metų Haičio žemės drebėjimo.

2017 metais Teksasą nusiaubus uraganui „Harvey“ Dž. H. W. Bušas vėl ėmėsi rinkti lėšas nukentėjusiems kartu su eksprezidentais B. Clintonu, Jimmy Carteriu (Džimiu Karteriu) ir sūnumi George'u.

„Esu itin dėkingas už kiekvieną minutę, praleistą su prezidentu Bushu ir visada laikysiu mūsų draugystę viena didžiausių savo gyvenimo dovanų“, – sakoma B. Clintono pranešime.

2011 metais B. Obama suteikė Dž. H. W. Bušui aukščiausią JAV civilį apdovanojimą – Prezidento laisvės medalį.

„Amerika neteko patrioto ir kuklaus savo tarno George'o Herberto Walkerio Busho. Šiandien mūsų širdys sunkios, bet jos taip pat kupinos dėkingumo“, – sakoma B. Obamos ir jo žmonos Michelle (Mišel) pranešime.

„Po 73 santuokos metų George'as ir Barbara Bušai dabar vėl kartu – du šviesos taškeliai, niekada neišblėsiantys; du šviesos taškeliai, savo pavyzdžiu uždegę nesuskaičiuojamą daugybę kitų“, – pridūrė buvusi pirmoji šalies pora.

Pareiškė užuojautas

Pasak mūsų šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, Lietuva galėjo atsiremti į tvirtą prezidento petį savo Nepriklausomybės aušroje ir jį atsimins kaip vieną iš svarbiausių draugų. Tai buvo principingas politikas, kuris jautė pareigą ginti saugumą ir laisvę, rašoma prezidentūros pranešime.

D. Grybauskaitės teigimu, pats patyręs Antrojo pasaulinio karo sunkumus, G. Bušas vyresnysis kovojo prieš diktatūrą ir agresiją, jis nelaukė pasaulinės taikos, o pats ją kūrė.

„Jo valdymo metu Amerika išgyveno didžiųjų vilčių metą. O jos prezidentas stovėjo besikuriančios naujosios pasaulio santvarkos sargyboje“, – rašoma pranešime.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė užuojautą Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės sekretoriui Mikui Pompeo mirus buvusiam JAV prezidentui Džordžui Herbertui Walkeriui Bušui.

„Nuoširdžiai užjaučiu JAV Prezidento šeimą ir visus Jungtinių Amerikos Valstijų žmones. Netekome didžio žmogaus ir Lietuvos draugo, svariai prisidėjusio prie mūsų šalies nepriklausomybės ir Sovietų Sąjungos žlugimo. Mes esame kartu su Jumis šią liūdną netekties akimirką“, – sakoma ministro užuojautoje.

Pagrindinės buvusio JAV prezidento gyvenimo datos

1924 m. birželio 12 d.: George'as Herbertas Walkeris Bushas (Džordžas Herbertas Volkeris Bušas) gimė Miltono mieste Masačusetso valstijoje.

1942 birželio 12 d.: G. W. H. Bushas per savo 18-ąjį gimtadienį užsirašo į JAV karines jūrų pajėgas ir tampa jų jauniausiu lakūnu. Per Antrąjį pasaulinį karą jis atliko iš viso 58 kovines misijas kaip lėktuvnešio torpednešių eskadrilės narys. 1944 m. rugsėjo 2-ąją jo lėktuvas buvo numuštas virš Ramiojo vandenyno, bet G. W. H. Bushas buvo išgelbėtas.

1945 m. sausio 6 d.: Paleistas iš karinio laivyno G. H. W. Bushas vedė Barbarą Pierce (Barbarą Pirs). Jiedu susilaukė šešių vaikų: George'o Walkerio Busho (Džordžo Volkerio Bušo), vėliau irgi tapusio prezidentu, Robino (mirė būdamas ketverių metų), Johno (Džono), dar žinomo kaip Jebas (Džebas), Neilo (Nilo), Marvino ir Dorothy (Doroti).

1953 m.: G. H. W. Bushas kartu su kitais Teksase įkuria naftos bendrovę „Zapata Petroleum“.

1967–1971 m.: Dvi kadencijas dirba JAV Atstovų Rūmuose kaip Respublikonų partijos narys.

1971–1973 m.: Darbas JAV ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų poste.

1976–1977 m.: Tarnyba Centrinės žvalgybos (CŽV) direktoriaus pareigose.

1981–1989 m.: Tarnyba JAV viceprezidento poste Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) administracijoje. Per 1980 metų prezidento rinkimų kampaniją G. H. W. Bushas pralaimėjo R. Reaganui respublikonų pirminius rinkimus.

1989–1993 m.: Tarnyba Jungtinių Valstijų prezidento poste. 1990 metų rugpjūtį G. H. W. Bushas sutelkė tarptautinę koaliciją prieš Irako diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) invaziją į Kuveitą. 1991 metų vasarį koalicijos pajėgos išvadavo Kuveitą per operaciją „Audra dykumoje“ (Desert Storm).

1992 m.: Kovodamas dėl antrosios kadencijos G. H. W. Bushas pralaimi demokratui Billui Clintonui (Bilui Klintonui).