Prieš beveik pusantrų metų pradėtas restauruoti Rotušės aikštėje esančios Jėzuitų bažnyčios fasadas. Trečiadienį pristatyta projekto pabaiga, o bendruomenė pakviesta kartu švęsti šią reikšmingą dieną, mat dabar bažnyčia atsivers visu gražumu. Tiesa, ties įėjimu dar yra likę pastolių, tačiau artimiausiomis dienomis jie bus nuimti ir atidengs restauratorių darbą.

Kauno jėzuitų gimnazijos Plėtros skyriaus vadovė Edita Zarembienė pasakojo, kad projekto pradžioje buvo numatyta atlikti bažnyčios fasado tvarkymo darbus, sutvarkyti įtrūkusias vietas, kurios atsirado po nekokybiško remonto, daryto prieš 20 metų. Taip pat buvo numatyta kai kurias fasado detales konservuoti bei restauruoti. Teko iš naujo skardinti bokštų stogus bei atlikti privalomus archeologinius tyrimus.

„Projekto metu pravedėme ir keturias diskusijas, skirtas visuomenei. Paskaitų metu supažindinome su kultūros paveldu ir jo reikšme, pačia Jėzuitų bažnyčia ir istoriniais šaltiniais, kur ji minima. Taip pat pasakojome archeologinių tyrimų metu atrastas istorijas. Dar kelios paskaitos vyko ir paveldo specialistams“, – nuveiktus darbus pristatė E.Zarembienė.

Pradėjus bažnyčios fasado tvarkymo darbus restauratoriai atrado tris freskas - viršutiniame tarpsnyje Šv. Pranciškus Ksaveras. Antrame tarpsnyje: kairėje – Šv. Aloyzas Gonzaga, dešinėje – Šv. Stanislovas Kostka. Jos visos matomos iš Rotušės aikštės. Tai baroko stiliaus tapyba, figūrinės kompozicijos priskiriamos XVIII a. Freskos unikalios tuo, jog ant Kauno bažnyčių nėra išlikusių šventųjų freskų, todėl reikėjo radinius išsaugoti. Jų restauravimui lėšų skyrė Kauno miesto savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas ir Lietuvos jėzuitų provincija. Šių kūrinių restauravimui skirta per 175 tūkst. eurų

„Atradus freskas buvo stabdomi darbai, dėl to jie išsitęsė ir reikėjo rasti lėšų jų restauravimui. Užsitęsus darbams ir esant nepalankioms oro sąlygoms, negalėjo būti vykdomi fasado tinkavimo ir dažymo darbai. Vėliau dirbusi įmonė bankrutavo, neatsiskaitė su dažų tiekėju, reikėjo iš naujo vykdyti pirkimą“, – apie bažnyčios restauravimo problemas kalbėjo Plėtros skyriaus vadovė.

Bendra projekto kaina – per pusę milijono eurų. 79 proc. sumos skirta pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą. Likusią padengė Lietuvos jėzuitų provincija, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) rektoratas bei partneris iš Norvegijos.

E.Zarembienė tikino, kad projekto metu lygiagrečiai buvo parengtas ir apsaugos priemonių projektas, finansuojamas iš Kultūros tarybos. Žaibosaugos ir priešgaisrinės signalizacijos įgyvendinimui pinigų skyrė bažnyčios valdytojai. Dar planuojama sutvarkyti ir elektrotechninę dalį.

Buvusį Ukmergės teismo pastatą, kuriame buvo rasti dideli kiekiai gyvsidabrio, iš naujo tirs visuomenės sveikatos centro specialistai.

Pastatą dabar valdo Valstybės turto fondas. Jo vadovė Aurelija Jakaitienė BNS sakė, kad nuo gautų tyrimo rezultato priklausys pastato likimas.

„Su visuomenės sveikatos centru esam sutarę, kad jie atliks papildomą tyrimą. Kaip tik šiuo metu esam užsakę tyrimą, ir jie turi jį padaryti šiuo metu, kai taip karšta. Labai svarbu išsiaiškinti, ar eina garai, ar ne“, - sakė fondo vadovė.

Pasak A.Jakaitienės, jeigu paaiškės, kad pastatas gyvsidabriu neužterštas, nėra pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai, jis bus parduodamas.

„Jeigu paaiškės, kad gyvsidabris dar garuoja, reikės daryti pilną studiją, griauti visas sienas, ieškoti toliau židinių ir turbūt utilizuoti pastatą“, - teigė A.Jakaitienė.

Ji mano, kad paaiškėjus, jog buvusiame teismo pastate nebėra gyvsidabrio, jį pavyktų parduoti - statinys yra pagrindinėje miesto aikštėje, senamiesčio teritorijoje, geroje vietoje, netoli savivaldybės - tinkamas verslui, biurams, ar viešbučiui. Teismo darbuotojai tikriausiai negrįžtų, nes blogai jaustųsi psichologiškai, jo vidus stipriai išardytas, jam įrengti reikalingas didelis remontas.

Buvęs Ukmergės teismo pastatas yra daugiau nei 690 kvadratinių metrų ploto jis pastatas 1786 metais. Jame jau nuo XIX amžiaus pradžios buvo įsikūręs teismas.

Netrukus po įvykio atlikus laboratorinius sveikatos tyrimus, 40 Ukmergėje dirbančių teisininkų nustatytas lengvo laipsnio lėtinis apsinuodijimas gyvsidabriu.

Laikinoji Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Zarembienė, kad birželį teismo darbuotojams buvo atlikti pakartotiniai kraujo tyrimai, ieškota gyvsidabrio. Rezultatai kiekvienam buvo įteikti asmeniškai. Tyrimų išlaidas apmokėjo Nacionalinė teismų administracija.

„Yra dar to gyvsidabrio. Variacijos kažkokios įvykusos, vieniems sumažėjo, kitiems padaugėjo“, - BNS sakė E.Zarembienė.

Dėl žalos atlyginimo į teismus darbuotojai kol kas nesikreipė, nes dar nėra gavę specialistų išvadų dėl sveikatos sutrikdymo masto.

Pasak E.Zarembienės, naujo pastato statybai gautas statybos leidimas, dabar organizuojamas konkursas statybos priežiūros vadovui. Nuo pernai rugpjūčio Ukmergės rajono apylinkės veikia Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose, Vytauto gatvėje.

Tyrimai šią vasarą buvo atlikti taip pat teisme dirbusiems advokatams ir jų padėjėjams. Sveikatos patikrinimo išlaidas apmokėjo Advokatų taryba.

„Teisėjams ir prokurorams valstybė pinigų skyrė, o advokatams ne. Gaila, kad mus, kurie taip pa tarnaujame teisingumui, išskaido. Yra nuoskauda“, - BNS sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Kaip skelbta, į sienas įsigėrusių nuodingų gyvsidabrio garų koncentracija leistinas normas viršijo tūkstančius kartus. Pernai vasarą Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo teroro akto įvykdymo Ukmergės rajono apylinkės teisme, kuriame buvo rasti kilogramai gyvsidabrio.

„Tyrimas dėl galimo terorizmo dar tebevyksta, pasakyti ką nors viešai apie jį dar nieko negalime“, - teigia prokuratūros atstovai.