Leidyklos „Šviesa“ išleistoje knygoje „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas? (Tėvystės žemėlapis)“ psichologės ragina prisiminti, kad kiekvienas vaikas ar paauglys yra ypatingas, ir pataria, kaip lavinti dešimt svarbiausių gebėjimų.

Tėvai pirmiausia rūpinasi fiziniais poreikiais

Pasak psichologės A. Blandės, augindami vaikus tėvai dažnai rūpinasi, kad šie pagal savo amžių išmoktų praktiškų dalykų – kalbėti, užsirišti batus, o vėliau – skaityti, rašyti ir savarankiškai eiti į mokyklą. Tačiau jie vis mažiau dėmesio kreipia į vaiko pasitikėjimo savimi, jo pasiekimų ir galimybių pusiausvyrą.

„Neretai taip nutinka, kai tėvai fizinius vaiko poreikius iškelia aukščiau emocinių ir socialinių. Tai natūralu – juk jie greičiau pastebimi, labiau matomi ir paprasčiau išmatuojami. Vaikas skaityti arba moka, arba ne, o pamatuoti savarankiškumą, kūrybiškumą ar gebėjimą spręsti sunkumus nėra lengva. Ši užduotis nėra paprasta ir specialistui“, – pasakoja A. Blandė.

Knygoje A. Blandė ir E. Gudelienė primena tėvams apie nepaprastai svarbias pareigas ir pataria, kaip ir kur geriausia realizuoti savo talentus, nepermetant neįgyvendintų svajonių ant vaiko pečių. Pasak autorių, vaiko unikalumas atsiskleidžia tuomet, kai jam yra rodomas tinkamas pavyzdys ir suteikiama tam tikra atsakomybė. „Leiskite vaikui tyrinėti tiek save, tiek aplinką. Leiskite savarankiškai rinktis ir klysti – pamatysite ir nustebsite, kiek daug gali jūsų vaikas“, – sako A. Blandė.

Elgesio sunkumus dažnai lemia patys tėvai

Mažųjų elgesys dažnai yra svarbus rodiklis, parodantis, kaip jie jaučiasi, – galintys, siekiantys, ieškantys ar kaip tik abejingi ir pernelyg atsargūs. Todėl psichologės atskleidžia sunkumus, su kuriais susiduria ypač globojantys ar viską už vaiką darantys tėvai, vėliau nustembantys ir ieškantys vaiko nesavarankiškumo ar pernelyg mažos motyvacijos ko nors siekti priežasčių.

„Tokiomis aplinkybėmis tėvų siunčiama žinutė yra labai aiški – tik mes galime, o tu – ne. Tada vaikas ir atiduoda kiek įmanoma daugiau savo sričių „galingiesiems“ ir savo jėgomis nebepasitiki. Toks auklėjimo būdas – ydingas“, – pasakoja A. Blandė.

Svarbus tėvų gyvenimo pavyzdys

Daugeliui tėvų renkantis knygas apie vaikų auklėjimą ir ugdymą kyla klausimas, kaip išugdyti tuos vaiko gebėjimus, kurių neturi pats suaugęs žmogus. Knygoje psichologės, savo praktikoje dažnai girdinčios šį klausimą, pateikia labai aiškų atsakymą.

„Jei norite išugdyti tai, ko patys neturite, – to nepadarysite, nes tai neįmanoma. Keistai atrodo tie tėvai, kurie įsakmiu tonu arba net rėkdami reikalauja, kad vaikas tinkamai valdytų savo pyktį. Vaikui neįdiegsite to, ko patys stokojate savyje. Kai jūsų sode ims kvepėti uogomis, vaikas patikės, kad ir jis jas gali auginti. Ši knyga – pirmas žingsnis link savęs įsivertinimo“, – tvirtina A. Blandė.

Siekia padrąsinti ir įkvėpti tėvus

Antroje knygų serijos „Tėvystės žemėlapis“ knygoje psichologės rekomenduoja tėvams nepamiršti būti šalia savo vaikų, kalbėtis ir klausytis jų, pažinti save, savo vidinį pasaulį, kartu mokytis ir augti. „Nenorime skaitytojo paversti robotu, kuris aklai vykdo mūsų parašytas rekomendacijas. Norime paskatinti pokyčius, bet tik tuomet, jei jų reikia. Tačiau nepamirškite svarbiausio – vaiką auklėti reikia drąsiai, su meile ir pagarba – neužgniaužkite vaiko kūrybiškumo savo kritika“, – pataria psichologė.

Asta Blandė – psichologė, pradėjusi savo darbo praktiką mokykloje, papildžiusi ją vadovavimu organizacijoms, teikiančioms emocinę paramą vaikams ir paaugliams, nuolat kurianti tėvams ir ugdymo įstaigose dirbantiems specialistams kvalifikacijos tobulinimo programas ir kasdien padedanti šeimoms, mažiems ir dideliems pažinti, atrasti save ir keistis.

Eglė Gudelienė – daugiau nei dešimties metų patirtį turinti psichologė ir edukologė, vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos valdybos narė, Kauno psichologų metodinio būrelio narė, per ilgą darbo patirtį organizavusi įvairias temines akcijas.

Vaikų psichologė Eglė Gudelienė primena tėvams, kuriems kyla klausimų renkant tinkamiausią būrelį savo vaikui, pirmiausia atsižvelgti į jo, o ne savo interesus ir pomėgius. Taip pat ji siūlo nesivaikyti madų ir būti pasiruošusiems ne kartą keisti būrelį, kol atsiras toks, kuris vaikui tikrai patiks.

„Po Rūtos Meilutytės pasiekimų išpopuliarėjo plaukimo būreliai, po televizijos šokių projektų – šokių ir taip toliau. Bet jei jūsų vaikui nepatinka plaukimas, neverskite jo lankyti plaukimo vien dėl to, kad tikitės, jog vieną dieną jis taps olimpiniu čempionu“, – įspėja E. Gudelienė.

Edukologė, „Būstovizija kūrybinių dirbtuvių“ neformalaus ugdymo vadovė Sigutė Gudelionienė pritaria vaikų psichologei ir pažymi, kad daug vaikų, su kuriais ji dirba, išbando kelis būrelius, kol randa sau tinkamiausią. Jos teigimu, svarbiausia per prievartą nepiršti vaikui to, ko jis nenori ir kas sunkiai sekasi, o priešingai – skatinti tobulėti jam smagiose veiklose. Abi specialistės sutaria: tinkamai parinkti būreliai vaikams yra labai naudingi.

„Pastebėjome, kad tėvai dažniausiai leidžia vaikams patiems rinktis, kokį būrelį jie nori lankyti arba tarp tėvų ir vaikų vyksta susitarimas, kad pora būrelių vaikas išsirinks pats, o vieną lankys tą, kurį parinks tėvai. Dažniausiai būreliai parenkami pagal vaiko savybes: jei vaikas mėgsta judėti, parenkamas sportas ar šokiai, jei vaikas turi gabumų muzikai, tuomet mokosi groti pasirinktu instrumentu ar lanko chorą“, – pasakoja S. Gudelionienė.

Pasak jos, visi užsiėmimai skatina pareigos jausmą, atsakomybę, lavina socialinius įgūdžius, o taip pat ir specifinius gebėjimus. Pavyzdžiui, dailės būrelis ypač padeda ugdyti loginį mąstymą, suvokti tūrius ir daiktų, erdvės mastelius, dėl to jį lankančiam vaikui lengviau mokytis matematikos.

Psichologė E. Gudelienė pažymi, kad nereikėtų rūšiuoti būrelių į „berniukiškus“ ir „mergaitiškus“. „Kasmet atsiranda mergaičių, norinčių išmėginti savo jėgas įvairiuose sportiniuose, o berniukų – meninio ugdymo būreliuose. Be to, ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame amžiuje vaikų pomėgiai dar tik formuojasi, jie dažnai eksperimentuoja, keičia veiklas ir anksčiau mėgtų būrelių po metų ar keleto mėnesių lankyti nebenori. To nereikia bijoti. Išbandęs skirtingas sritis vaikas pajus, kuri iš jų jam labiausiai priimtina ir kelia didžiausią pasitenkinimą. Svarbiausia – paskatinti vaiką eiti ten, kur linksta jo širdis“, – sako vaikų psichologė.

„Būstovizija kūrybinių dirbtuvių“ atstovė įspėja, kad tėvai turėtų įvertinti adaptacinį laikotarpį, kai vaikas pradeda lankyti naują būrelį. Kai kuriems vaikams pakanka vienos pamokos, kad pasijustų saugūs ir susidomėtų bei norėtų atvykti į kitą pamoką, o kitiems reikia kiek ilgesnio laiko apsiprasti.

Švietimo ir mokslo ministerijos prižiūrimoje Atviroje informavimo ir konsultavimo sistemoje (AIKOS), teikiančioje informaciją apie mokymosi galimybes Lietuvoje, šiuo metu yra įregistruotos 309 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos. 36,5 proc. šių mokyklų yra meno mokyklos, 27,1 proc. – sporto mokyklos, 18,6 proc. – kitų rūšių (kalbų mokymosi, tiksliųjų mokslų ir t t.) mokyklos, o 17,8 proc. mokyklų apima įvairias sritis.

„Būstovizija kūrybinės dirbtuvės“ siūlo įvairių meninio ugdymų veiklų pamokas vaikams ir suaugusiems. Tarp šių veiklų – keramika, viršglazūrinis piešimas, tapyba ant šilko, dekupažas, mini keramika, stiklo dekoravimas, mozaika, muilo gamyba, žvakių kūrimas, kiaušinių dekoravimas vašku. Taip pat dirbtuvės organizuoja gimtadienius, mergvakarius, įmonių šventes, komandos formavimo mokymus.