27-erių metų Eglės ir pagal vedų patarimus gyvenančio metais vyresnio jos mylimojo ruso Ivano vestuvės susidėjo iš dviejų dalių.

Pirmoje buvo surengtas seniausias pasaulyje žinomas vedinis ugnies ritualas jagja, kurį vedė žymus vienuolis, ajurvedos gydytojas, psichologas Anantara Das.

Ritualo metu buvo kuriama šventa ugnis, į ją metami grūdai, vaisiai, pilamas ghee sviestas.

Tai – tarsi auka, apsivalymo ritualas, prieš pradedant šeimyninį gyvenimą.

Kodėl Eglė ir Ivanas pasirinko tokį šventės būdą?

„Vedinė filosofija mums labai artima. Patys gyvename tokia filosofija ir tikėjimu, kad Dievas yra vienas, tik turi daug formų ir vardų. Kaip į jį kreiptis, kiekvieno asmeninis reikalas, – aiškino Eglė. – Jagja pasirinkome neatsitiktinai – norėjome, kad ši diena būtų ypatinga visomis prasmėmis. Norėjome surengti ne šiuolaikišką, modernią, bet subtilią ir prasmingą šventę“.

Šventės metu buvo pateikiamas tik vegetarinis maistas ir nealkoholiniai gėrimai.

Svečiai net nepajuto, kad ant stalų nėra mėsos patiekalų, o linksmintis be alkoholio, neabejojo „velnio lašų“ nevartojantys jaunavedžiai, yra daug smagiau, šviesiau ir tikriau.

Nuotaką dar išvakarėse penkias valandas natūraliais chna (hena) dažais gražino žymiausia Lietuvoje hena piešėja – Alesandra Gaušienė.

Kiekvienas piešinys ir išraižymas turi savo prasmę – juose užkoduojama sėkmė, vaikai, meilė, ilgaamžiškumas ir visi geriausi linkėjimai.

Šią nuostabiausią gyvenimo šventę, padedama nuoširdžių žmonių, organizavo pati Eglė.

„Tai – labai intymi ir stebuklinga šventė, tad kas geriau galėtų žinoti, kaip viskas turėtų vykti, nei aš?“– šypsojosi sąmoningą ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žinomas modelis, kuris daugiau nei prieš penkerius metus, jai ir visai jos šeimai atsisakius mėsos, pajuto akivaizdžiai geresnę gyvenimo kokybę.

Vestuvėse pagal vedas, kuriose dalyvavo artimiausi Eglės ir Ivano draugai iš Nyderlandų, Prancūzijos ir D. Britanijos, vyko Indijos šokėjų pasirodymas ir jau ne vienerius metus alkoholio nevartojančio, vegetaro muzikanto Edgaro Lubio koncertas.

Laimingos ir gražios karvės

Akciją sumaniusi 25 metų Radvilė sukūrė glaustinukių kolekciją „Go Vegan“ ir pakvietė praleisti pusdienį pirmuose Lietuvoje gyvūnų saugos namuose „Trys paršeliai“.

Prie akcijos mielai prisijungusią daug metų modeliu dirbančią, o prieš penkerius metus vegetare tapusią ajurvedos konsultantę Eglę fotografas Mantas Kristijonas Kuliešis su gyvūnais įamžino Taujėnų dvare.

„Esu prieš gyvūnų žudymą, kankinimą, žmonių žiaurumą. Noriu, kad žmonės suprastų, jog gyvūnai taip pat jaučia baimę, skausmą, nenori prievartos ir smurto“, – tikino R. Labutytė. Ji negalėjo atsistebėti, kai „Trys paršeliai“ valdose nuolatinius namus radę naminiai gyvūnai atsišaukia į savo vardus kaip šunys.

„Jie – mieli, taikūs, o gyvūnų saugos namų įkūrėjai – veganai Viktorija Naujokaitė ir jos draugas Edvardas – su jais vaikštinėja po apylinkes, – šypsojosi tarp karvių, ožkų, avių, paršelių bei besigydančių vištų pusdienį praleidusi Radvilė. – Kaip elgiesi su gyvūnu, toks jis ir būna. Pamatytumėte juos! Jie net atrodo visiškai kitaip nei fermose baimėje auginami žudymui skirti gyvūnai. Kad ir karvė – čia didelė, graži ir neprimena tų gyslotomis kojomis, sunykusių ir nelaimingų, kurias augina skerdimui, gyvūnų.“

Elgėsi nehumaniškai

„Trys paršeliai“ valdose nuolatinius namus randa nuo skerdimo, žiaurios mirties ir blogų gyvenimo sąlygų išgelbėtos karvės, ožkos, avys, vištos, triušiai ir kiti ūkininkavimui išnaudojami gyvūnai.

Neįprasta Lietuvoje idėja – gelbėti maistui ant mūsų stalo turėjusius tapti gyvulius – jau sulaukė ir modelio dėmesio. „Pabuvus ten iš naujo atrandi ryšį su naminiais gyvūnais ir dar labiau supranti, kad ne tik katės ir šunys yra vertos mūsų meilės, globos, gailesčio“, – pastebėjo Radvilė.

Ji dar tik keturis mėnesius yra vegetarė, nors pastaraisiais metais mėsos valgė nedaug. „Bandžiau kelis mėnesius gyventi ir veganiškai, bet labai sunkiai sekėsi dėl nuolatinių kelionių po pasaulį, daugybės skrydžių, – prisipažino Kaune gyvenanti, bet Indonezijoje, Turkijoje, Singapūre, Filipinuose ir kitose šalyse ne kartą apsilankiusi R. Labutytė. – Sunku buvo atsisakyti sūrio, kurio yra daugelyje mano mėgiamų produktų, kiaušinių, vartoti tik aliejinius padažus. Gyvenant ilgiau kažkokiame mieste lengviau būtų galima rasti veganiškų patiekalų, kavinių. Keliaujant, kažkur praleidžiant tik mėnesį-du, tai sunku, o Kaune apskritai to trūksta.“

Tapti vegetare Radvilę netiesiogiai įtakojo dvi jos draugės – modeliai veganės: Kinijoje, kur veganams išties nelengva, gyvenanti kroatė bei Indonezijoje gyvenanti lenkė.

„Sekiau jas socialiniuose tinkluose ir pati suvokiau, kad labai myliu gyvūnus, kad namie turiu du šunelius, tačiau elgiuosi nelogiškai ir nehumaniškai – valgau gyvūnus“, – atviravo R. Labutytė.

Beje, būtent lenkė ir kroatė ir paprašė Radvilės sukurti kažką veganiško. Taip atsirado nauja glaustinukių kolekcija: linksmos daržovės ir užrašas ant krūtinės „Go Vegan“.

Gyvenimas atrodo šviesesnis

Prie Radvilės siunčiamos žinios žmonėms entuziastingai prisidėjusi ukmergiškė E. Terekaitė fotosesijai su gyvūnais vyko į Taujėnų dvarą.

Prieš daugiau nei 5 metus, su visa šeima atsisakius mėsos, jos gyvenimas gerokai pasikeitė. „Į mūsų kasdienybę pamažu įsiliejus tam tikroms žinioms, paskaitoms apie sveiką gyvenimų būdą, į savo gyvenimą ir širdis pamažu įsileidome ir sąmoningumą, meilę bei atjautą, – teigė ajurvedos konsultantė bei modelis Eglė. – Kaip ir atjautą kiekvienai gyvai būtybei. Neskirstome, kad mylime ir globojame vieną, o valgome kitą“.

Ji teigia, kad ne vienerius metus gyvūnus laiko savo draugais, broliais ir seserimis, tad mielai prisidėjo prie Radvilės vykdomos akcijos. Kasdienybėje Eglė sąmoningai stengiasi prisidėti prie gyvūnų gerovės: kai tik gali, maitina benamius gyvūnus, padeda gyvūnų prieglaudoms finansiškai: „Priglaudžiu, apkabinu, pamyluoju visus, kurie pasitaiko mano kelyje, žinoma, jų nevalgau ir skatinu kitus to nedaryti.“

Kartais ji savęs klausia: kaip galėjo taip ilgai gyventi užmerktomis akimis, sukietėjusia širdimi? „Kodėl ant stalo, prieš save regėdama vištienos kepsnį, nepagalvodavau, koks ilgas kelias, kol tas negyvo padarėlio gabalėlis atsirado mano lėkštėje? Kiek baimės ir skausmo kažkam reikėjo patirti, kad aš neva pasisotinčiau, – svarstė E. Terekaitė. – Dabar gyvenimas atrodo šviesesnis, neprisidedant prie mėsos bei pieno masinių pramonių gyvavimo. Kad ir kaip būtų, skausmo mūsų draugų gyvūnų gyvenime vis dar labai daug. Būčiau labai laiminga, jei kiekvienas galėtų prisidėti bent po kruopelę, kad to skausmo būtų mažiau“.

Daugiau nei 10 metų modeliu dirbusi Eglė Terekaitė Indijoje baigė garsų ajurvedos institutą "Jiva" ir tapo oficialia tradicinės indų medicinos arba, dar kitaip vadinamojo gyvenimo mokslo konsultante.

Nuo 13 metų Niujorke, Milane, Paryžiuje, Londone, Tokijuje, Hamburge, Madride, Seule, Maniloje ir daugelyje kitų miestų modeliu dirbusi 26 metų Eglė ajurvedą pamilo prieš šešerius metus, kai jos rankose atsidūrė garsaus ajurvedos mokytojo, gydytojo, daktaro Partapo Chauhano knyga "Ajurveda. Mokslas apie gyvenimą ir sveikatą".

"Nuo to laiko daug mokiausi, gilinausi, praktikavau ir taikiau Ajurvedą savo gyvenime ir svajojau vieną dieną autentiškos ajurvedos mokytis pas geriausius mokytojus, – kalbėjo sąmoningumo keliu žengianti E.Terekaitė. – Su Dievo malone ir Lietuvos Ajurvedos Akademijos pagalba du kartus vykau į Indiją mokslams ir kovą įgijau Ajurvedos konsultantės vardą".

Ukmergėje gimusi, visą pasaulį išmaišiusi ir dabar su mylimuoju rusu Ivanu jo tėvynėje gyvenanti bei ajurvedos principų besilaikanti Eglė dėkinga geriausiems Ajurvedos gydytojams ir didžiausiems jos įkvėpėjams - gydytojui Partapui Chauhanui, gydytojui Kuldeepui Solanki ir gydytojui Keshavui Chauhanui.

"Negaliu nepaminėti ir Olego Torsunovo, Žilvino Užkuraičio, Anantaros Das ir Eglės Kauneckienės, – dėkojo už žinias bei įkvėpimą Eglė, o norintiems pažinti save, suprasti savo kūną, prigimtį nuoširdžiai siūlė konsultuotis. – Tūkstančius metų skaičiuojantis mokslas Ajurveda yra tarsi gyvenimo instrukcija palikta mums, žmonėms. Dažnai mes nesusivokiame savyje, nežinome kaip maitintis, kaip sveikatintis, kur ir kaip atrasti gyvenimo džiaugsmą. Ajurveda to moko. Moko pažinti kūną ir padeda suprasti, kad mes esame ne tik kūnas, bet ir protas, jausmai, ir, svarbiausia – siela. Kad būtume sveiki ir laimingi, visi šie aspektai turi būti harmonijoje."

Modeliu dirbusios Eglės niekada netraukė tik garsių kompanijų vardai, o ir dabar ji mielai renkasi natūralius, kokybiškus lietuvių dizainerių darbus.

"Mada suteikė galimybę pamatyti pasaulio, uždirbti ir tapti savarankiškai. Bet aš nesiekiau, kad mano motyvacija taptų pinigai, – sakė E.Terekaitė. – Niekada į mados pasaulį nežvelgiau materialistės akimis, nenorėjau būti tik pakaba, preke. Modelio darbas buvo galimybė keliauti ir pažinti pasaulį."

Eglė džiaugėsi, kad sveika gyvensena populiarėja visame pasaulyje.

"Net jei tai yra mada. Tačiau joga, ajurveda, sveikas gyvenimo būdas – puiki mada, – išgirdusi apie kitą – tuštybės, pripūstų lūpų, silikoninių krūtų madą Eglė linktelėjo galva. – Chemija gali išlyginti raukšles, bet sielos neišgydys, sveikatos ir laimės neatneš. Tiems žmonėms dažniausiai trūksta laimės, o tuštumą sieloje jie bando kompensuoti išoriniais dalykais. Žinoma, reikia harmonijos, mylėti, prižiūrėti ir savo kūną, bet pirmiausia investuokime į vidaus grožį, o po to natūraliai pradės švytėti visas žmogus."

Mylimasis rusas, gyvenimas jo tėvynėje, ajurveda, sveikas gyvenimo būdas, savanorystė. Žinomam modeliui Eglei Terekaitei tai daug svarbiau už trylikos metų darbą įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, garsius dizainerius ir prekės ženklus.

Netroško būti pakaba

"Niekada savęs nepristatydavau modeliu, – gūžtelėjo pečiais jau nuo 13 metų Niujorke, Milane, Paryžiuje, Londone, Tokijuje, Hamburge, Madride, Seule, Maniloje ir daugelyje kitų miestų modeliu dirbusi 26-erių Eglė. – Save matau kaip sielą, save vadinu ajurvedos studente, savanore, gyvūnų mylėtoja, vegetare. Tai suteikia didžiausią džiaugsmą. Modelio darbas – tik hobis."

E.Terekaitė nesureikšmino darbo mados savaitėse Paryžiuje, Milane, Niujorke, pozavimo žurnalų viršeliuose, filmavimosi "Hyundai", LG ir kitos reklamose.

Ji nesureikšmino to, kad tapo "Etam" apatinio trikotažo veidu, pozavo vienam žymiausių italų mados fotografų Giovanni Gastelai, bendradarbiavo su Roberto Cavalli, Valentino, Victoria Beckham ir kitomis garsenybėmis.

Jos niekada netraukė tik garsių kompanijų vardai, o ir dabar ji mielai renkasi natūralius, kokybiškus lietuvių dizainerių darbus.

"Mada suteikė galimybę pamatyti pasaulio, uždirbti ir tapti savarankiškai. Bet aš nesiekiau, kad mano motyvacija taptų pinigai, – sakė moteris, savyje perpildžiusi mados pasaulio taurę, norinti dalytis sveikatingumu, rūpintis gyvūnų teisėmis, savanoriauti. – Dabar renkuosi ne finansiškai pelningus, bet retus, įdomius mados projektus, džiaugiuosi dirbdama ir lietuviams, kurie išleidžia į rinką ekologišką produkciją. Niekada į mados pasaulį nežvelgiau materialistės akimis, nenorėjau būti tik pakaba, preke. Modelio darbas buvo galimybė keliauti ir pažinti pasaulį."

Eglė kartais jaučiasi taip, tarsi būtų nugyvenusi šimtmetį, o kartais, kad yra labai jauna, nes nori sužinoti ir išmokti dar daug dalykų.

"Žengiu sąmoningumo keliu", – teigė Eglė, 2015 m. ajurvedos institute "Jiva" pas garsiausią Indijoje ajurvedos mokytoją daktarą Partapą Chauhaną pradėjusi mokslus, o šiemet kovą jau tikisi gauti ajurvedos konsultantės vardą.

Regėjo ir nemalonių dalykų

Ar gyvenimo pokyčiui įtakos turėjo persisotinimas mados pasaulio blizgučių, tuštybės, vakarėlių, kur liejasi alkoholis, vartojamas kokainas, o 30–40 metų už manekenes vyresni turtuoliai skuba nusitempti į lovą?

O gal apsisprendimą gyventi sveikai lėmė matomi ne visada sveiko gyvenimo būdo besilaikantys modeliai – rūkantys, šlamščiantys "Mc'Donald" produkciją ir litrais maukiantys kavą? O gal tam įtakos turėjo skaudus potyris?

"Laimė, nepatyriau sukrėtimų, didelių išgyvenimų ar praradimų, kurie dažniausiai lemia permainas gyvenime. Mano vertybės visada buvo kitos, ne išorinės, už tai ačiū tėvams, – pasakojo Eglė, kurios mama, grįžusi iš paskaitos, pirmoji davė impulsą visai šeimai tapti vegetarais. – Tačiau mačiau ir narkotikų, ir alkoholio, ir daug nesveikos mitybos. Bet į vakarėlius atsinešdavau savo vandens buteliuką, kurį užsukdavau ir nešiodavausi su savimi. Nemalonūs vaizdai dar labiau paskatino eiti ajurvedos keliu, sumažinti darbų krūvius."

Azijoje – permainų ilgesys

Dirbdama Eglė sulaukė daug komplimentų už pozityvų požiūrį, draugiškumą, betarpišką bendravimą, ji puikiai sutarė su fotografais, stilistais, visažistais ir visa kūrybine komanda, tačiau pajuto, kad tas darbas neužpildo jos sielos, nepraturtina kaip asmenybės. Ir dvasingumo trūkumas, dirbant mados pasaulyje, vis didėjo.

"Galutiniu tašku buvo du mėnesiai, praleisti Pietų Korėjoje, kai aš ir septyni modeliai gyvenome viename bute, dalijomės viena vonia. Buvo itin karšta – vasara ant cemento didmiestyje, – prisiminė E.Terekaitė. – Merginos skirtingos, dauguma jų rūkė, triukšmavo, mėgo vakarėlius, audringą gyvenimą. Tuo metu Lietuvoje buvo šilta vasara, tėvai, draugai, ilsėjosi prie ežero, džiaugėsi gamta. Šmėkštelėjo mintis – ką aš čia darau?"

Vis dėlto Azijoje 177 cm ūgio modelio širdis atsigauna, ypač apsilankius mažose budistų šventyklose ir ten mėgaujantis ramybe, varpelių ir gongų skambesiu, natūralių smilkalų, kuriuos tuntais gabenasi į namus, kvapu, o perskaityta informacija apie ajurvedą smilktelėjo giliai – toks turi būti jos kelias.

"Žilvino Užkuraičio, Dariaus Ražausko paskaitos apie ajurvedą, karmą, reinkarnaciją sudomino iškart. Tapau vegetare, mane pradėjo supti vis daugiau šviesių žmonių, atsivėrė daug dalykų, žinių, kurie įkvėpė kitoms veikloms, savanorystei, o modeliu pasidarė dirbti lengviau", – šypsojosi švelnumu ir pozityvumu trykštanti E.Terekaitė.

Nevalgyti to, kas žudoma

Pastebėjus, kad dvasingumas ir Vilniaus universitete jos sėkmingai baigti tarptautinių santykių ir politikos mokslai nesiderina, Eglė nusijuokė: "Taip, politika ir dvasingumas nelabai siejasi. Bet mokslai man davė patirties, o dabar noriu būti naudinga žmonėms."

Kodėl ji tapo vegetare? Ne, pirmoji tokio pasirinkimo priežastis nebuvo dėl sveikatos. Iš pradžių tai lėmė moralė: nenoras valgyti to, kas nužudoma.

"Iškart sustiprėjo sveikata, imunitetas, atsirado daugiau energijos, nereikia sirgti rudenį ir žiemą, neliko kaltės jausmo, – drąsiai sakė Eglė. – Į gydytojus nesikreipiau jau šešerius metus. O kai persidirbu, persivalgau saldumynų, nesilaikau ajurvedos patarimų, retkarčiais nesutvarkau emocijų, žinau, bus padarinių. Tačiau peršalimas greitai praeina vartojant vaistažolių arbatas, vėl laikantis ritmo, nevalgant ar sumažinant maisto racioną iki minimumo, nes tuomet organizmas kovoja su liga."

Ką gelbėtų nuo gaisro?

Kaip ji reaguoja į vegetarus erzinančių žmonių argumentus, kad ji gaili gyvūnų, o negaili augalų, kurie taip pat gyvi?

Eglė nusišypsojo ir pateikė pavyzdį. Gaisras namuose, ir tu turi galimybę kažką išnešti iš gaisro – ar mylimą augintinį – katę, šunelį, papūgėlę, žiurkėną ar kaktusą, orchidėją? Ką gelbėtum?

"Vis dėlto gyvūnai artimesni mums. Jie panašesni į mus, jaučia skausmą, meilę, prisirišimą, jie kaip broliai ar seserys, –  E.Terekaitė netrukus atrėmė ir kitą pastebėjimą, kad lengva nevalgyti mėsos šalyse, kur karšta, pavyzdžiui, Indijoje. – Ajurveda – gyvenimo žinios – pritaikytos ne indams, ne amerikiečiams, ne rytiečiams ar vakariečiams. Sanskrito kalba parašyti šventraščiai, kuriems tūkstančiai metų ir, anot mokslininkų, jie seniausi pasaulyje, pritaikyti visiems žmonėms. Ir nesvarbu, ar jie gyvena šiltuosiuose, ar šaltuosiuose kraštuose. Tai žinios, kaip maitintis, ilsėtis, elgtis, prižiūrėti savo sielą ir kūną. Ajurvedos praktikos – sistema, kad mes būtume laimingi ir sveiki."

Beje, mėsa, nėra šildantis produktas ir neturi gyvybinės energijos, tęsė modelis: ji ilgainiui šaldo organizmą, nes visa energija skirta jai virškinti, o tai vyksta 72 valandas.

Rytinė stiklinė vandens

"Mėsoje daug toksinų, baimės, skausmo, emocijų, nes gyvūnas buvo žudomas. Gyvūnai turi daug parazitų, kirmėlių, serga įvairiomis ligomis, todėl auginami gaudami dideles dozes antibiotikų, chemijos, – argumentavo Eglė. – Ir nors augalai šiais laikais taip pat gauna pesticidų, tačiau to nepalyginsi su mėsa."

Eglė stengiasi maistą pirkti pas močiutes kaimuose, turgeliuose, ekologinį, geria natūralų, vadinamąjį ahimsa, nesmurtinį karvių pieną.

"Tos karvytės auginamos ne skersti. Tokį pieną gerti sveika, tik reikia žinoti, kokių mėnulio fazių metu (ir tik ne ryte) įdėti natūralių prieskonių", – aiškino modelis, kuris rytą pradeda nuo stiklinės šilto vandens su citrina.

"Ne" – mėsai, alkoholiui, tabakui sakanti jauna moteris, išvykusi į Romą ar Paryžių, retkarčiais dar neatsispiria nebent puodeliui balintos kavos, nors žino, kad kava išplauna iš organizmo naudingus mineralus.

Ji nevartoja ir kofeino turinčios arbatos, ją pakeisdama natūralių žolelių arbata.

"Dešimtis kartų dažniau įvairiomis ligomis serga būtent mėsavalgiai. Jei keli vegetarai atvežami į ligoninę dėl geležies trūkumo – garsiai trimituojama. Tačiau tie žmonės maitinosi nesubalansuotai, nežinodami, kuo pakeisti mėsiškus maisto produktus, – aiškino vegetarė. – Svarbiausia, nereikia pamiršti, kad mes esame ne tik fizinis kūnas, bet ir siela. Todėl reikia maitinti ir savo dvasią."

Tolerancijos mokytoja

Ar baltai varnai nėra sunku gyventi modelių pasaulyje?

Ne. Be to, Eglė pasidžiaugė, kad sveika gyvensena populiarėja.

"Net jei tai yra mada. Tačiau joga, ajurveda, sveikas gyvenimo būdas – puiki mada, – išgirdusi apie kitą – tuštybės, pripūstų lūpų, silikoninių krūtų madą Eglė linktelėjo galva. – Chemija gali išlyginti raukšles, bet sielos neišgydys, sveikatos ir laimės neatneš. Tiems žmonėms dažniausiai trūksta laimės, o tuštumą sieloje jie bando kompensuoti išoriniais dalykais. Žinoma, reikia harmonijos, mylėti, prižiūrėti ir savo kūną, bet pirmiausia investuokime į vidaus grožį, o po to natūraliai pradės švytėti visas žmogus."

Ji neslepia pastebėjusi itin daug grožio klinikų ir Rusijos, kur dabar gyvena, didmiesčiuose, ir grįžusi į Lietuvą, ir Pietų Korėjoje, kur dirbo.

Daugiau nei metus Eglė gyvena Rusijoje – 28 metų jos mylimojo Ivano gimtajame mieste Žemutiniame Naugarde.

"Anksčiau galvojau, kad priešingybės – gerai, nes traukia viena kitą, papildo. Bet paskui supratau: porų vertybės turi sutapti, jei jie nori susikibę už rankų eiti vienu keliu, – pažintimi Londone su žmogiškomis vertybėmis pasižyminčiu, beje, taip pat neturinčiu žalingų įpročių rusu džiaugėsi E.Terekaitė. – Rusija man tapo tolerancijos, kitos kultūros priėmimo, gilesnių vertybių mokytoja."

Atvyko atvira širdimi

Ar tai, kad paaštrėjusios antirusiškos nuotaikos Lietuvoje, o ten, Rusijoje, vyrauja antivakarietiška propaganda, neatbaidė politikos mokslų baigusio modelio nuo Rusijos?

"Draugai, pažįstami, veikiami propagandos, gąsdino – kur aš keliauju, juk ten labai blogai! Tačiau važiavau pas rusus atvira širdimi. Vykau pažinti jų tradicijų, kultūros, o ne domėtis politika ar ekonomika", – paaiškino Eglė.

Ukmergėje gimusią lietuvę sužavėjo ne tik pasakiška gamta, bet ir rusai.

"Jie nuostabūs, nuoširdūs ir paprasti žmonės, – įvertino E.Tereikaitė. Pasak jos, Maskva ir dar keli šios šalies didmiesčiai – dar ne visa Rusija. – Mažesniuose miestuose, kaimuose viskas tikra, nėra dirbtinumo, kurio ypač daug JAV bei jaučiama  ir Vakarų Europoje, ir Lietuvoje."

Dirbdama JAV E.Terekaitė pastebėjo labai daug dirbtinumo, netikrumo, apsimestinių šypsenų, vartojimo kultūros, būdingų vakarietiškai civilizacijai. Didžiojoje Rusijos dalyje to dar nėra.

Eglė džiaugiasi gyvenimu Žemutiniame Naugarde, labai šiltai ją priėmusiais Ivano tėvais, draugais, nors iš pradžių anglų, prancūzų, šiek tiek kinų ir japonų kalbą mokanti lietuvė rusiškai nekalbėjo.

Ji džiaugiasi 100 km išvyka už miesto, kur kaime, prie pat Volgos upės, gyvena Ivano seneliai. "Miškas, laukymės, upė, saulė, dabar daug sniego, – švytėjo modelis. – Tai lyg mažas rojus."

Namai – it šventykla

Išgirdę akcentą rusai klausdavo, iš kur ji? Sužinoję, kad iš Lietuvos, nušvisdavo – netgi nepažįstamieji gatvėje Eglę priima labai šiltai.

"Rusai – labai svetingi, sielos žmonės, kviečiasi arbatos, jiems malonu, kad atvykau gyventi į kitą šalį, paskui vyrą, – prisipažino su Ivanu gyvenanti E.Terekaitė. Ji specialiai nežiūri televizoriaus ir nepasiduoda propagandai. – Niekada iš rusų nesulaukiau blogo žodžio, niekada negirdėjau blogai kalbant apie Lietuvą."

Penkerius metus televizoriaus nežiūrinti Eglė nenori negatyvių, baimę sėjančių žinių: ji mieliau užsiima savanoryste, padeda seneliams, našlaičiams.

Ji itin myli Lietuvą, Ukmergę, savo draugus, šeimą, bet nesigaili pasirinkusi gyventi pas savo mylimąjį Rusijoje.

"Džiugu, kad čia galiu pažinti jų tradicijas, svetingumą, kultūrą ir kartu dalytis ajurvedos žiniomis, – kalbėjo Eglė, pastaruoju metu smarkiai sumažinusi modelio darbo krūvius. – Beje, mūsų proseneliai, kaip ir rusai, žino apie gamtos įtaką žmogui, sveiko gyvenimo būdo paslaptis."

Jos ir Ivano namai – šviesūs, kvepiantys natūraliais smilkalais, aliejais, it jauki šventykla ar ramybės oazė, kur nėra vietos svaigalams, blogai energijai.

Eglė vis dar mokosi pažinti save, su kiekvienu žmogumi stengiasi bendrauti kaip su broliu ir seserimi, siekia pasidalyti žiniomis apie sveiką gyvenseną.

Kas besišypsančiai ir švytinčiai moteriai yra laimė? "Būti čia ir dabar, šią akimirką, – atsakė ilgai negalvojusi. – Laimė matyti, kai dabar už lango it deimantai blizga sniegas, kai geriu šiltą žolelių arbatą su mylimu žmogumi, laimė, kai aplink sveiki ir laimingi žmonės."