„Prezidentas nesutinka su VTEK sprendimu, tačiau valstybės vadovas nusprendė nesibylinėti su valstybės institucija. Nepriklausomos valstybės institucijos prezidentui yra svarbi demokratinės Lietuvos valstybės dalis“, – atsakyme Eltai teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, paklaustas, kokie buvo sprendimo motyvai neskųsti teismui VTEK išvados.

E. Bajarūnas į Eltos siųstus klausimus dėl sprendimo neskųsti VTEK išvados neatsakė.

VTEK išvados paprastai ginčijamos Regionų apygardos administraciniam teismui.

Jo atstovė Sigita Gamulėnienė Eltai patvirtino, kad E. Bajarūno ir G. Nausėdos skundų teismas negavo.

Neapskundus VTEK nutarimo teismui, jis lieka galioti.

ELTA primena, kad sausio 30 d. VTEK nutarė, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas G. Nausėda ir tuometinis Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad apsilankymas buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

„VTEK šios dienos posėdyje vienbalsiai nusprendė, kad Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatas“, – tada sakė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Prezidentas nesutinka su VTEK sprendimu, tačiau valstybės vadovas nusprendė nesibylinėti su valstybės institucija.

Po tyrimo padaryta išvada, kad prezidentas G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį gauti. Bilietai į spektaklį prezidentui bei jo žmonai taip pat laikytini neteisėta dovana, kurią priimti draudžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.

Komisija taip pat konstatavo, kad E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, akcentuoja VTEK.

Per tyrimą nustatyta, kad Prezidentūros atstovė 2023 m. balandį kreipėsi į ambasadą Jungtinėje Karalystėje su prašymu pasiūlyti prezidentui kultūrinį renginį jo vizito Londone metu, pasibaigus oficialiems renginiams. Ambasada pasiūlė tris variantus, tuomet Prezidentūra informavo, kad prezidentas su žmona nueitų į „Operos fantomą“. Taip pat paprašyta, kad prezidentą į renginį palydėtų ambasadorius.

Prezidento, ambasadoriaus ir judviejų sutuoktinių apsilankymas teatre 2023 m. gegužę buvo apmokėtas iš ambasados lėšų. Bilietai į renginį, VTEK pirmininko teigimu, kainavo virš 1600 eurų.

„Komisija nustatė, kad šis renginys buvo privataus pobūdžio ir jame nevyko jokie oficialūs susitikimai su kitų šalių atstovais ar vadovais. Tai reiškia, kad už tokius renginius reikia susimokėti asmeninėmis lėšomis“, – akcentavo G. Sakalauskas.

VTEK akcentuoja, kad tyrimo pradžioje E. Bajarūnas pats pripažino, kad renginys buvęs privatus, nes „prognozė, kad renginyje dalyvaus užsienio valstybių vadovai, nepasitvirtino“. Jis vėliau už visus bilietus sumokėjo iš asmeninių lėšų. Tiesa, tą jis padarė praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po spektaklio. Pavedimas atliktas praėjus dviem dienoms po to, kai Užsienio reikalų ministerijos Vidaus audito skyrius paprašė ambasados pateikti dokumentus apie reprezentacines išlaidas.

Dėl E. Bajarūno ir G. Nausėdos apsilankymo operoje į VTEK Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi praėjusių metų spalį. Politikas kėlė klausimą, ar ambasadorius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, o, taip pat, ar prezidentas deklaravo sulaukęs dovanos, jeigu bilietai buvo įsigyti diplomato asmeninėmis, o ne ambasados lėšomis.

Praėjusių metų spalį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikinai sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus Lietuvos atstovybės Londone darbas.

Nuo balandžio 15 d. E. Bajarūnas atšauktas iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje, jis paskirtas Užsienio reikalų ministerijos Strateginio valdymo ir analizės departamento patarėju.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, URM ir Prezidentūra nesutarė, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus.

Apie tai Eltai patvirtino ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

„Eitvydas Bajarūnas nuo 2024 m. balandžio 16 d. yra paskirtas į departamento patarėjo pareigas Užsienio reikalų ministerijos Strateginio valdymo ir analizės departamente“, – komentare raštu teigė P. Levickytė.

ELTA primena, kad E. Bajarūnas iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigų atšauktas nuo balandžio 15 d.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, URM ir Prezidentūra nesutarė, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus. Spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas. Savo ruožtu S. Daukanto aikštė ne kartą ragino URM atlikti nepriklausomą tyrimą dėl E. Bajarūnui metamų kaltinimų.

Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir šių metų sausį, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad viešnagė teatre, apmokėta iš ambasados lėšų, buvo privataus pobūdžio.

Tam posėdyje trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, o dabar sprendimą priims šalies vadovas. Jam pritarus, E. Bajarūnas būtų atšaukiamas nuo balandžio 15 dienos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kiek anksčiau yra sakęs, kad dėl tokio sprendimo su G. Nausėda jau yra sutarta.

Praėjusiais metais E. Bajarūnas sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, piktnaudžiavimu pareigomis. Atlikusi tyrimą Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl jo tinkamumo vadovauti ambasadai.

G. Landsbergis spalį diplomatą iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutiko su kaltinimais.

Prezidentūra savo ruožtu kėlė abejonių dėl URM tyrimo ir laikėsi pozicijos, kad dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

E. Bajarūno padėtį dar labiau pablogino šiemet sausį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad prezidento G. Nausėdos ir ambasadoriaus apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą.

Jie su tokia išvada nesutiko.

Vyriausybė taip pat siūlo nuo gegužės 9 dienos iš Lietuvos nuolatinio atstovo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje pareigų atšaukti Liną Viltrakienę, nuo rugpjūčio 1 dienos – iš ambasadoriaus Prancūzijoje pareigų Nerijų Aleksiejūną, pasibaigus jų kadencijoms.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Lietuvos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Portugalijos Respublikoje ir Omano Sultonatui E. Bajarūną siūloma atšaukti nuo šių metų balandžio 15 dienos.

Trečiadienį Vyriausybė spręs ir dėl kitų ambasadorių – gegužės 9 d. iš nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės, Lietuvos nuolatinės atstovės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje pareigų siūloma atšaukti Liną Viltrakienę, o nuo rugpjūčio 1 d. diplomatą Nerijų Aleksiejūną siūloma atšaukti iš ambasadoriaus Prancūzijos Respublikoje, Monako Kunigaikštystei, Maroko Karalystei ir Tuniso Respublikai pareigų.

ELTA primena, kad kovo viduryje posėdžiavęs Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė į skandalus įsivėlusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūno atšaukimui.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, URM ir Prezidentūra nesutarė, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus. Spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas. Savo ruožtu Daukanto aikštė ne kartą ragino URM atlikti nepriklausomą tyrimą dėl E. Bajarūnui metamų kaltinimų.

Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir šių metų sausį, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad viešnagė teatre, apmokėta iš ambasados lėšų, buvo privataus pobūdžio.

Kaip ir skiriant diplomatus, juos atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu.

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, E. Bajarūnas būtų atšaukiamas nuo balandžio 15 dienos.

Praėjusiais metais jis sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, piktnaudžiavimu pareigomis. Atlikusi tyrimą Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis spalį diplomatą iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutiko su kaltinimais.

Prezidentūra savo ruožtu kėlė abejonių dėl URM tyrimo ir laikėsi pozicijos, kad dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

E. Bajarūno padėtį dar labiau pablogino šiemet sausį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad prezidento Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą. Jie su tokia išvada nesutiko.

Taip pat parengtas projektas nuo gegužės 9 dienos iš Lietuvos nuolatinio atstovo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje pareigų atšaukti Liną Viltrakienę, nuo rugpjūčio 1 dienos – iš ambasadoriaus Prancūzijoje pareigų Nerijų Aleksiejūną.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Taip, mes pritarėme atšaukimui, istorija baigta“, – po URK posėdžio žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

E. Bajarūnas Lietuvos ambasadoriaus pareigas Londone ėjo nuo 2022 metų rugsėjo.

Praėjusiais metais jis sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, piktnaudžiavimu pareigomis. Atlikusi tyrimą Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis spalį diplomatą iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutiko su kaltinimais.

Prezidentūra savo ruožtu kėlė abejonių dėl URM tyrimo ir laikėsi pozicijos, kad dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

E. Bajarūno padėtį dar labiau pablogino šiemet sausį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad prezidento Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą. Jie su tokia išvada nesutiko.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Detalės dėl ambasadoriaus Londone bus, noriu tikėti, kitos savaitės pradžioje. Dar reikia kelių dienų sutarti galutinai dėl formos“, – penktadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė ministras.

Kiek anksčiau penktadienį, trečią kartą dėl ambasadorių skyrimo susitikęs su šalies vadovu Gitanu Nausėda, G. Landsbergis teigė, kad buvo rastas susitarimas „visa apimtimi“ – ir dėl E. Bajarūno, ir dėl ambasadoriaus Lenkijoje, taip pat kitų šiuo metu įšaldytų atstovų skyrimo.

Paklaustas, ar tariantis su prezidentu teko nusileisti, Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad jo patirtis „tikrai ne tokia“.

„Mano patirtis dirbant su prezidentu, ypatingai ambasadorių skyrimo atvejais, kiek jų buvo per tuos trejus su trupučiu metų, iš esmės buvo Konstitucijos rėmuose. Ko gero, tik paskutinis atvejis, būtent šitas, kuris ir sulaukė didžiausio visuomenės dėmesio, jis išėjo iš tokio bendro tradicinio suvokimo, kaip tai turėtų būti daroma“, – kalbėjo ministras.

Iki šiol Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nesisekė rasti bendro sutarimo dėl 13 ambasadorių skyrimo, įtampą gilino ir išsiskiriančios pozicijos dėl E. Bajarūno.

Šis diplomatas praėjusiais metais sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, tad G. Landsbergis spalį jį iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutinka su kaltinimais.

Tuo metu Prezidentūra laikėsi pozicijos, jog dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

Diskusijas dėl E. Bajarūno ateities skatina ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas dėl  pažeisto įstatymo, drauge su prezidentu lankantis miuzikle. Tiek diplomatas, tiek G. Nausėda su tuo nesutinka.

„Apie diskusijų su E. Bajarūnu turinį bei siūlymus dėl jo tolesnio darbo galimybių pirmiausia bus informuotas šalies prezidentas. Iki tol nuo viešų komentarų URM šiuo klausimu susilaikys“, – BNS informavo ministro atstovė Paulina Levickytė.

Pasak jos, G. Landsbergio ir G. Nausėdos susitikimas planuojamas ketvirtadienį, jo metu ketinama „pratęsti bendrų sprendimų paieškas dėl ambasados Londone tolesnės veiklos ir kitų kompleksinių Lietuvos diplomatinio korpuso paskyrimų“.

Užsienio reikalų ministras ragina E. Bajarūną atsistatydinti nuo pernai po ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu ir vidinio tyrimo, kurio metu nustatyta pažeidimų.

Ministerija diplomato atžvilgiu taip pat atlieka tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras po šiam nepalankios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados.

Sausį VTEK konstatavo, kad prezidento G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą, bet jie to nepripažįsta, o E. Bajarūnas svarsto sprendimą skųsti teismui.

Diskusijas dėl ambasadoriaus galimybių likti pareigose vėl pakurstė sausį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad prezidento Gitano Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Abu pareigūnai pripažinti pažeidę įstatymą, bet jie to nepripažįsta, o E. Bajarūnas svarsto sprendimą skųsti teismui.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina E. Bajarūną atsistatydinti nuo pernai po ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu ir vidinio tyrimo, kurio metu nustatyta pažeidimų.

„Ponas Bajarūnas yra pasakęs, kad kreipsis į teismą dėl VTEK išvados. Kadangi tokia situacija, kol jis gali į teismą kreiptis, o tai yra iki vasario pabaigos, nėra tas procesas visiškai užbaigtas ir reikėtų palaukti teisinio išrišimo. Tada imtis jau konkrečių žingsnių“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė.

Praėjusią savaitę susitikęs su prezidentu aptarti stringančių ambasadorių paskyrimų ir E. Bajarūno klausimo G. Landsbergis teigė planuojantis pasikalbėti su ambasadoriumi Londone apie jo ateities planus.

A. Skaisgirytė teigė, kad G. Nausėda lauks ministro ir ambasadoriaus susitikimo rezultatų.

„Nežinau, koks tas rezultatas gali būti, matysime, tačiau vėlgi pasikartosiu: jeigu ponas Bajarūnas vis dėlto kreipsis į teismą, tai tada turėsime jau visai kito pobūdžio procesą, tai jau bus teisminis procesas ir tada šitoje šviesoje turėsime palaukti, kol tas teisinis procesas pasibaigs“, – sakė patarėja.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

A. Skaisgirytė sakė, kad per prezidento ir ministro susitikimą „buvo žengtas žingsnis į priekį, suartinant tuos matymus“. Anot jos, G. Landsbergis artimiausiu metu galėtų dar kartą susitikti su prezidentu, kad būsimų ambasadorių pavardės būtų galutinai suderintos.

Konstitucija numato, kad ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Būsimų ambasadorių pavardės paprastai viešos tampa Užsienio reikalų ministerijai įregistravus su Vyriausybės teikimu susijusius teisės aktų projektus. Iki tol jos būna įslaptinamos, siekiant išvengti viešo diplomatų kandidatūrų komentavimo, kol institucijos dėl jų galutinai nesusitarė ir kol ambasadorių priimanti valstybė nepateikė sutikimo, vadinamojo agremano.

Įstrigus ambasadorių skyrimui, Seimo Užsienio reikalų komitetas sausio pabaigoje pranešė rengsiantis įstatymo pataisas, kad diplomatinių atstovų skyrimo tvarka būtų aiškiai apibrėžta.

A. Skaisgirytė sakė, jog stebės, ar siūloma tvarka neapribos prezidento konstitucinių įgaliojimų, ir užsiminė apie galimybę pasitikrinti tai Konstituciniame Teisme.

„Žinoma, kol vyks pasitikrinimas Konstituciniame teisme, vėlgi tas procesas gali įstrigti tam laikotarpiui, kol teismas nepateiks savo išvados. Nežinau, ar čia padės reikalui, ar pakenks“, – teigė G. Nausėdos patarėja.

„Kai pamatytume, kokios tos yra pataisos, žiūrėtume, spręstume, kaip toliau elgtis“, – kalbėjo ji.

Prezidentūra anksčiau teigė irgi siūlysianti keisti ambasadorių skyrimo tvarką, kad šalies vadovui būtų pateikti visi konkrečioje atrankoje dalyvavę diplomatai, o ne tik tas, kurį pasirinko Užsienio reikalų ministerijos vadovybė.

„Ministrui G. Landsbergiui vienas svarbiausių klausimų po VTEK priimtų sprendimų rytoj būtų išspręsti ambasadoriaus Londone E. Bajarūno atšaukimą. Taip pat ministras viliasi, kad ryt kartu su prezidentu priims visaapimančius sprendimus ir dėl kitų įstrigusių Lietuvos diplomatinio korpuso paskyrimų“, – Eltai perduotame komentare susitikimo išvakarėse teigė viceministras Jonas Survila.

Savo ruožtu apie paskutinius kantrybės likučius dirbant su G. Landsbergiu prakalbusi Prezidentūra džiaugiasi, kad Lietuvos diplomatijos vadovas pasisiūlė atvykti aptarti įstrigusio diplomatų skyrimo klausimo.

Kaip antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, ministerijai siunčiami signalai „pagaliau buvo pastebėti“.

„Tikrai džiugina, kad tie signalai pagaliau buvo pastebėti. Gal užtrunka, gal žmonės ne iš karto sukoncentruoja dėmesį į tą signalą, nesupranta, nesuvokia, bet svarbiausia, kad rezultatas yra ir susitikimas rytoj yra numatytas“, – antradienį Žinių radijui teigė F. Jansonas.

Praėjusią savaitę prezidentas, komentuodamas įstrigusį ambasadorių skyrimo klausimą, negailėjo priekaištų Užsienio reikalų ministerijai.

Ministrui G. Landsbergiui vienas svarbiausių klausimų po VTEK priimtų sprendimų rytoj būtų išspręsti ambasadoriaus Londone E. Bajarūno atšaukimą.

„Lietuvos žmonių ir mano kantrybė nėra begalinė“, – teigė G. Nausėda, komentuodamas G. Landsbergio pareiškimus, esą jis negavo išsiųstos Prezidentūros pozicijos dėl teikiamų ambasadorių kandidatūrų.

„Man tikrai sunku komentuoti. Galbūt tiesiog yra tokia betvarkė ministerijoje, kad viceministras neparodo dokumento, kurį gavo Prezidentūroje ir neparodo tų pavardžių ministrui, gal ministras per ilgai atostogavo“, – lietuvių žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Nesutarimai dėl ambasadorių prasidėjo dar praėjusiais metais

Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.

Praėjusią savaitę G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė Žinių radijui teigė, kad šalies vadovas, išreikšdamas pasitikėjimą užsienio reikalų ministru, pasiuntė aiškų signalą Lietuvos diplomatijos vadovui. Todėl, pasak jos, Prezidentūra laukė ministro iniciatyvos susitikti su G. Nausėda.

Nuo praėjusių metų rudens URM ir Prezidentūra nesutaria dėl Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje likimo. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą URM ir Prezidentūra susiginčijo dėl to, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus.

Praėjusių metų spalį užsienio reikalų ministras G. Landsbergis laikinai sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus Lietuvos atstovybės Londone darbas.

E. Bajarūno klausimas atsidūrė ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratyje. Praėjusią savaitę VTEK nutarė, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas G. Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad apsilankymas miuzikle buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

Visgi Prezidentūra su VTEK išvada nesutinka. Daukanto rūmai akcentuoja, kad prezidentas iš ambasadoriaus dovanų ar paslaugų negavo.