Pasivaikščioti – naktį
Daugiau nei dvidešimties žmonių grupelė Pasaulinės turizmo dienos proga nusprendė romantiškai pavaikštinėti naktinėmis miesto gatvėmis su gide Diana ir jos keturkoje Braške.
Pasak gidės, pirmą kartą per ekskursiją "Naktinė Klaipėda: pasimatymas su miesto dvasiomis" buvo iš tiesų visai tamsu.
Gidė siūlė pajausti miesto dvasias, o klausantis istorijų mėginti įsivaizduoti kadaise gyvenusius miesto gyventojus ir jų kasdienybę.
Susitikimas su dalyviais prasidėjo prie Juodojo vaiduoklio skulptūros. Ji yra vienas labiausiai fotografuojamų objektų Klaipėdoje. Tai iš vandens į krantą lipančio vaiduoklio siluetas, kurį esą XVI amžiuje pastebėjęs vienas kariškis.
Legenda apie jį iki šiol vis dar stebina ir šiurpina.
Gidė siūlė pajausti miesto dvasias, o klausantis istorijų mėginti įsivaizduoti kadaise gyvenusius miesto gyventojus ir jų kasdienybę.
Gidė teigė, kad Klaipėdos praeitį vis reikia kalbinti, nes kaip kitaip ji prakalbės?
Tikrasis uostamiesčio skonis
Klaipėda kaip ir visi miestai, turi ne tik savo nuotaiką, spalvą ar kvapą. Dalyviai buvo raginami pajausti ir tikrąjį Klaipėdos skonį.
Gidė pasakojo apie XIX amžiuje gyvenusią šveicarų Vestfalių šeimą, kuri Mažojoje Lietuvoje pradėjo gaminti Tilžės sūrį.
Gidė Diana minėjo, kad jį valgydami žmonės ir dabar gali simboliškai pajausti Klaipėdos skonį.
Kalėjime – šiurpi staigmena
Priėjus buvusį Klaipėdos kalėjimą, gidė pasidalijo istorija apie jaunuolį, kuris nusprendė pasivaikščioti po jo teritoriją. Pamatęs neužrakintas apleisto pastato duris, drąsuolis įsmuko į vidų.
Kiekvienas vidines duris, kurias praėjo, vaikinas paliko praviras. Tačiau grįždamas atgal pamatė, kad visos jos aklinai užtrenktos.
Išsigandęs mėgino šauktis pagalbos, bet niekas neatsiliepė. Po kurio laiko jį pamatė ir išleido iš kažkur atsiradęs prižiūrėtojas.
Pasakojimo metu šiek tiek įbauginti dalyviai dairėsi aplink ir nekantravo žygiuoti toliau.
Maršrutas tęsėsi. Dalyviai buvo vedami pasigrožėti Vydūno, Ferdinando ir Tremtinių skverais.
Einant link objektų gidė pasakojo apie Klaipėdos gaisrą ir rotušę.
Nukrito manekeno rankos
Užlipus ant Jono kalnelio, gidė ėmė kalbėti apie dvasių geranoriškumą ir paragino keliautojus leistis stačiais laiptais nuo kalnelio.
Dalyviai ėjo link poternos, kuri visų nustebimui buvo atrakinta.
Užėję į poternos vidų dalyviai pastebėjo iš tamsos išlindusias baltas manekeno rankas, o ant grindų, kampuose – juodus batus.
Daugelį išgąsdino netikėtai nukritusių manekeno rankų garsas – nežinia, ar nukrito dėl kokios nors priežasties, ar iš tiesų pastate pasirodė miesto dvasios. Tai dalyvius šiek tiek išgąsdino ir jie visi panoro sugrįžti į lauką.
Kvietė ieškoti sagos
Ekskursija finišavo prie Taravos Anikės skulptūros, kuri (daugelis klaipėdiečių to nežino) skirta ne Anikei, o vokiečių poeto S.Dacho kūrybai pagerbti.
Legendos byloja, kad S.Dachas buvo įsimylėjęs Anikę, todėl nusprendė jai sukurti eilėraštį.
Nors romantiškas pasivaikščiojimas tą vakarą ir baigėsi, tačiau kitą dieną pažintį su miestu galėjo tęsti ne tik saugusieji, bet ir vaikai.
Labiausiai mažuosius nustebino "Stebuklingojo peliuko" ir "Katino džentelmeno veidu" skulptūros.
Gidė ragino vaikus sugalvojus tris norus patrinti peliuko pilvuką. Tačiau norai turėjo sietis ne su materialiais dalykais, tokiais kaip, pavyzdžiui, naujas kompiuteris ar planšetė.
Ekskursija baigėsi prie "Kaminkrėčio" skulptūros.
Vaikai buvo kviečiami lenktyniauti, kuris pirmas suras didžiulę sagą ir ją patrins. Tuomet visi trys norai tikrai išsipildys.
Klaipėdiečiai ir miesto svečiai taip pat vyko keliones po Vakarų laivų gamyklą, dujų fabriką bei "Klaipėdos energijos" slėptuvę po kaminu.
