„Reikia pabrėžti, kad siūloma Seimo ekspertinių institucijų pertvarkos koncepcija yra prieštaringa ir ydinga tuo požiūriu, kad sudaro įspūdį, jog koncepcijoje minimos esminės teisėkūros ir atskirų teisės aktų problemos gali būti išspręstos vien sujungiant atskiras biudžetines įstaigas“, – teigiama pirmadienį išplatintame penkių institucijų vadovų pranešime.

„Akivaizdu, kad sukūrus naują instituciją – agentūrą – bus sunku užtikrinti tolesnį dabartinėms Seimo ekspertinėms institucijoms priskirtų uždavinių įgyvendinimą, o jie itin reikšmingi siekiant ne tik Tautos savasties ir stiprybės, bet ir valstybės nacionalinio saugumo išsaugojimo“, – rašoma jame.

Seimo skiriamų institucijų vadovai – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Algirdas Utkus ir laikinoji Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė  Lijana Gvaldaitė – parengė Seimui atsiliepimą į parlamento vadovės anksčiau registruotą koncepciją, kuria siūloma Lietuvos švietimo tarybą išformuoti, o penkias minėtas įstaigas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Vadovai teigia nepritariantys V. Čmilytės-Nielsen koncepcijai. Anot jų, koncepcijoje pateikta paviršutiniška, tikrovės neatitinkanti ir klaidinanti būklės analizė, institucijos nepagrįstai kaltinamos funkcijų dubliavimu neatsižvelgiant į jų veiklos aprėpties skirtingą turinį, painiojama šias institucijas sudarančių narių samprata su valdymo organų samprata.

„Remiantis nekokybiškai atlikta būklės analize koncepcijoje pateikiamos nepagrįstos išvados dėl spręstinų problemų, o nurodyti koncepcijos įgyvendinimo rezultatai labiau priklauso ne nuo Seimo ekspertinių institucijų pertvarkos, bet nuo Seimo statuto pakeitimo ir kitų sprendimų“, – rašoma atsiliepime.

Pasak vadovų, siūlomas Seimo pertvarkos modelis pasižymi ryškiais trūkumais ir galimomis neigiamomis pasekmėmis.

„(...) planuojama, kad agentūros administraciją turėtų sudaryti net 40 pareigybių (kai maksimalus ekspertų skaičius siektų tik 32–44), o agentūrai vadovautų profesionalus vadybininkas, per konkursą atrinktas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Toks modelis visiškai prasilenkia su „rankos atstumo“ principu ir sudaro galimybes politikams kištis į agentūros sudarymą ir jos sprendimų priėmimą“, – teigiama atsiliepime.

Jame pažymima, kad „dabartinės augančios geopolitinės įtampos akivaizdoje siūlymas naikinti Seimo ekspertines institucijas, susijusias su valstybės pamatinių konstitucinių ir nacionaliniam saugumui svarbių vertybių išsaugojimu, yra parankus priešiškoms Lietuvai jėgoms“.

Atsiliepime pabrėžiama, kad siūloma pertvarkos koncepcija yra prieštaringa ir ydinga – sudaromas įspūdis, jog koncepcijoje minimos esminės teisėkūros ir atskirų teisės aktų problemos gali būti išspręstos vien sujungiant atskiras biudžetines įstaigas.

„Akivaizdu, kad, sukūrus naują instituciją – Nacionalinės gerovės agentūrą, būtų sunku užtikrinti tolesnį dabartinėms Seimo ekspertinėms institucijoms priskirtų uždavinių įgyvendinimą, o jie itin reikšmingi siekiant ne tik Tautos savasties ir stiprybės, bet ir valstybės nacionalinio saugumo išsaugojimo“, – rašoma Seimui skirtame dokumente.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielse lapkritį registravo parlamentui pavaldžių patariamųjų-ekspertinių institucijų pertvarkos koncepciją.

Pagal ją, Lietuvos švietimo tarybos funkcijos būtų perduotos kitiems panašią veiklą vykdantiems subjektams, o Valstybinė lietuvių kalbos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos, Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos tarybos būtų sujungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Politikės teigimu, per ilgą laiką prikurta per daug parlamentui pavaldžių patariamųjų institucijų, jos dirba neefektyviai.

Anot Seimo pirmininkės, menkas darbuotojų skaičius ir šių institucijų finansavimas, per daug komisijų ir tarybų narių, vadovų motyvacijos stoka lemia šių institucijų veiklos efektyvumo trūkumus bei visuomenės nepasitikėjimą jomis.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, tai yra priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus.

Seimo pirmininkės skaičiavimu, ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažintų bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų (nuo 1,819 mln. eurų iki 1,3 mln. eurų).

Numatoma, kad nauja sistema įsigaliotų 2025 metų sausio 1 dieną.