-
Tyrimas: dalis darbuotojų nežino, kaip elgtis su netinkamais naudoti prietaisais 1
„Kone 26 proc. apklaustų darbuotojų su sugedusiais ar nenaudojamais elektronikos prietaisais ir baterijomis elgiasi savo nuožiūra. Tik penktadalis respondentų teigia turintys darbovietėje specialią vietą, kur tokio pobūdžio atliekas galima išmesti. O daugiau nei 7 proc. dirbančiųjų elektronikos atliekas, baterijas išmeta į buitinių atliekų konteinerius. 18,7 proc. respondentų teigia iš viso nežinantys, kur nukeliauja tokio tipo darbovietėje susidariusios atliekos“, – cituojama EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
Anot tyrimo, daugiausia darbuotojų, kurie su nebeveikiančiais elektronikos prietaisais ir baterijomis elgiasi savo nuožiūra, dirba fizines paslaugas (pervežimo, remonto ir pan.) teikiančiose įmonėse. Į netinkamus konteinerius daugiausiai elektronikos atliekų išmeta darbuotojai, dirbantys gamybos sektoriuje.
„Daugiausia klausimų, ką daryti su tokiomis atliekomis, kyla darbuotojams, dirbantiems įmonėse, kurios teikia intelektualines paslaugas. Kompiuteriai, jų pelytės, telefonai, įkrovikliai, ausinės ir kt. – prietaisai, be kurių biuro darbuotojas negali išsiversti, yra aktyviai naudojami ir dažniau keičiami. Tyrimų duomenimis, šiose įmonėse dirbantieji dažniausiai nurodė nežinantys, kur nukeliauja tokio tipo elektronikos atliekos ar baterijos. Panašu, kad jos atsiduria darbuotojų stalčiuose, kur ir užsilieka“, – teigia I. Baltrūnaitė.
I. Baltrūnaitė rekomenduoja visoms įmonėms atlikti 3 žingsnius, kuriuos, anot jos, turėtų įgyvendinti kiekviena socialiai atsakinga bendrovė.
„Visų pirma rekomenduojama paskirti už tokias atliekas įmonėje atsakingą asmenį, kuriam būtų galima atnešti arba informuoti apie susidariusias elektronikos atliekas, baterijas, ir kuris būtų atsakingas už šių atliekų tinkamą išmetimą, taip pat rūšiavimą specialiuose konteineriuose ar nemokamą stambios elektroninės technikos atliekų išvežimo užsakymą“, – rašoma pranešime.
Kitas žingsnis – įsitikinti, ar prietaisas iš tikrųjų turi keliauti į atliekų konteinerį. Atsižvelgiant į ekologinius iššūkius, pasaulyje itin skatinamas antrinis panaudojimas. Todėl atsiradus nereikalingam, nenaudojamam ar sugedusiam prietaisui, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar jo taisymas tikrai ekonomiškai netikslingas, ar šis prietaisas nėra reikalingas kitiems darbuotojams ar net jų šeimos narių asmeninėms reikmėms.
Trečia, rekomenduojama bent kartą per metus organizuoti „švaros dienas“, kurių metu visi darbuotojai patikrintų stalčius, ar nėra užsilikusių nenaudojamų prietaisų. Taip pat patariama atskirai laikyti baterijas ir smulkiosios elektronikos atliekas (atliekos vėliau tvarkomos atskirai). Stambiosios elektronikos technikos išvežimui svarbu kviesti patikimus surinkėjus. Tiesa, kartu su stambiosiomis elektronikos atliekomis, surinkėjai išveža ir smulkiąsias.
Jeigu įmonė neturi atliekų, kurias nemokamai išvežtų elektronikos atliekų surinkėjai, t. y. ji turi tik smulkiųjų elektronikos atliekų (pavyzdžiui, baterijų, telefonų, ausinių, įkroviklių ir pan.), jas galima išmesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius. Jų yra prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama visos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės ir pan.) nemokamai išvežama užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu https://www.epa.lt/.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausa atlikta 2018 metų liepos 17-24 dienomis, jos metu apklausta 1012 gyventojų iš visos Lietuvos.
-
Kur elektronikos prietaisai keliauja iš rūšiavimo konteinerių?
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, per praėjusius metus EPA tinkle buvo surinkta 1268 t elektronikos atliekų, beveik 43 t baterijų bei dar virš 81 t lempų. „Didžiąją dalį surinktų elektronikos prietaisų sudaro televizoriai, stambūs namų apyvokos prietaisai kaip skalbyklės, viryklės, taip pat prietaisai su šaldymo įranga – šaldikliai, šaldytuvai. Nereikalingų elektronikos prietaisų kelias link tapimo antrinėmis žaliavomis prasideda teisingai jų atsikračius – smulkiajai elektronikai ar baterijoms skirtuose konteineriuose arba registruojant nemokamą stambiagabaričių prietaisų išvežimą iš namų“, – sako L. Ivanauskas ir atkreipia dėmesį, kad tik tinkamai išmesti prietaisai gali būti perdirbami ir vėl panaudojami kaip žaliavos gaminant kitus daiktus. Išmetus prietaisus ne į elektronikos atliekų konteinerį ar atidavus juodosios rinkos atstovams kyla rizika, kad ekologiško vartojimo ciklas gali užsidaryti.
Perdirbimo metu išgaunant antrines žaliavas tausojami Žemės resursai. Pagrindinis nuostolis, dėl kurio reikėtų vengti elektronikos atliekų juodosios rinkos – žala aplinkai neproporcingai didelė palyginus su netinkamai išgaunamais brangiaisiais metalais. Pasak L. Ivanausko, juodosios rinkos atstovai suinteresuoti pasipelnymu, tačiau negarantuoja, kad metalai bus išgaunami saugiai – net ir dirbant su gyvsidabrio lempomis, kineskopais ar freono turinčia įranga vargu ar laikomasi saugumo reikalavimų. Pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į žemę ir per gruntinius vandenis grįžti žmonėms ir gyvūnams atgal.
Bendrovės „EMP Recycling“, perdirbančios elektronikos prietaisus, komercijos projektų vadovės Astos Prankienės teigimu, kasdien įmonėje perdirbama apie 30 t įvairių elektronikos prietaisų, kurie virsta antrinėmis žaliavomis. „Pirmiausia visi elektronikos prietaisai nuo smulkiausių iki stambiausių turi būti surūšiuojami pagal, elektroninės įrangos kategoriją, pavojingumą ir perdirbimo procesų reikalavimus. Tai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti saugų ir tinkamą perdirbimą“, – sako A. Prankienė.
Perdirbant pavojingoms priskiriamas elektronikos atliekas reikalingas ypatingas dėmesys. Televizoriaus monitoriuose, spausdintuvuose ir kopijavimo aparatuose, baterijose, akumuliatoriuose, freono turinčiuose šaldymo įrenginiuose, bei prietaisuose su gyvsidabrio lempomis būtinas savalaikis pavojingų medžiagų nukenksminimas, antraip į antrines žaliavas gali patekti sveikatai pavojingų priemaišų. Kineskopų nukenksminimas vyksta vietoje: iš pradžių atskiriamas priekinis stiklas nuo galinio. Nuo priekinio stiklo nusiurbiamas įvairių metalų dulkių mišinys (liuminoforas) ir gaunamas švarus, skaidrus stiklas. Galinis stiklas nuvalomas nuo priemaišų ir toliau gali būti naudojamas statybinių blokų gamyboje. Kitos atliekos, kurias reikia nukenksminti, perduodamos kitiems tvarkytojams, pavyzdžiui, freonas distiliuojamas Vokietijoje, gyvsidabrio lempos perdirbamos kitų tvarkytojų Lietuvoje.
Per metus iš 7560 t elektronikos atliekų „EMP Recycling“ išgauna beveik 4 tūkst. t juodojo metalo, daugiau kaip 1300 t. plastikų, virš 200 t aliuminio, taip pat nemažai vario ir stiklo. Šios medžiagos vėl panaudojamos elektronikos prietaisų ir kitose gamybos srityse.
Pasak A. Prankienės daugiausiai rankinio darbo reikalauja kineskopinių televizorių ir mobiliųjų telefonų perdirbimas. „Ir vienu, ir kitu atveju reikalingas labai kruopštus darbas – telefone daug smulkių detalių, o prieš paruošiant kineskopinį televizorių perduoti į perdirbimo įrenginį taip pat reikia daug žmogaus darbo. Kartu keliami ir aukštesni atsargos reikalavimai – perdirbti televizorių galima tik tuomet, kai kineskopas atskirtas ir saugiai nukenksmintas“, – sako „EMP Recycling“ atstovė.
Pasak L. Ivanausko, jei elektronikos prietaisai veikia saugiai ir tvarkingai – jie gali būti perleidžiami į antrinę rinką padovanojant ar parduodant kitiems. Sugedusių prietaisų, kuriuos remontuoti nebetikslinga, nerekomenduojama kaupti namie – atsakingiausia būtų juos išmesti į elektroninėms atliekoms skirtus konteinerius ir taip užtikrinti, kad šie prietaisai pasieks atsakingus perdirbėjus.
Elektronikos platintojų asociacija (EPA) visoje Lietuvoje yra įrengusi daugiau nei 4 tūkst. elektronikos atliekų surinkimo vietų dažnai lankomose parduotuvėse, bibliotekose, seniūnijose ir t. t. Juose galima išmesti baterijas, smulkiuosius elektronikos prietaisus (pvz., telefonus, įkroviklius, barzdaskutes ir kt.) Apie arčiausiai namų esančias elektronikos atliekų surinkimo vietas galima sužinoti EPA tinklalapyje. Tuo tarpu pilnos komplektacijos stambiagabaritę elektroniką (pvz., šaldytuvus, skalbykles, šaldiklius ir kt.), gyventojų patogumui EPA surinkėjai išveža iš namų nemokamai. Juos išsikviesti galima telefonu 8695 55111 arba užpildžius formą internete.
-
Ekspertai pataria, kokiems daiktams rūsiuose ir palėpėse – ne vieta
2017 m. atlikto elektronikos atliekų rinkos barometro duomenimis, 3 metus ir ilgiau namie žmonės dažniausiai saugo nebenaudojamus oro kondicionavimo ir ventiliavimo prietaisus, televizorius, lygintuvus, elektrinius šildymo prietaisus. Visi šie elektronikos prietaisai ištremiami į rečiau naudojamas namų patalpas, kad nesimaišytų, tačiau per kelerius metus pasislepia po kitais daiktais, kol galiausiai visai pamirštama tokius kada nors turėjus.
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, rūsio, palėpių, sandėliukų ir kitų patalpų, kuriose atsiduria nebenaudojami daiktai, higiena – saugumą užtikrinantis žingsnis, taip pat ir žmonių socialinės atsakomybės požymis.
„Šventinis laikotarpis ypač tinka peržiūrėti daiktais labiausiai apkrautas patalpas ir atsikratyti to, kas nereikalinga, nes daugelį dar tinkamai veikiančių daiktų galima padovanoti, paaukoti organizacijoms, besirūpinančioms socialiai remtinomis šeimomis. Tai galėtų tapti kasmetine tradicija, o kad būtų lengviau apsispręsti, kas reikalinga, o kas nebe – reikėtų savęs paklausti, ar to daikto prireikė bent kartą per metus. Taip bus lengviau įvertinti ir tik tam tikrais sezonais naudojamų daiktų poreikį. Pavyzdžiui, jei elektrinės blynų keptuvės nepasigendama net per Užgavėnes – šis daiktas greičiausiai be reikalo užima vietą namuose“, – pataria L. Ivanauskas.
Specialistas įvardija daiktus, kurių nereikėtų laikyti rūsiuose, palėpėse ar sandeliukuose:
1. Seni elektronikos prietaisai. Tokie daiktai kaip seni kasetiniai ar DVD grotuvai, televizorius, kuris seniai pakeistas nauju, greičiausiai niekuomet nebebus naudojami, o vietos užima nemažai, todėl geriau jų saugiai atsikratyti. Nors namie nebenaudojami, patekę pas elektronikos perdirbėjus jie gali tapti vertingomis žaliavomis, gaminant kitus prietaisus. Taip pat verta peržiūrėti ir įvairias dėžes bei įpakavimus, instrukcijas, likusias perkant elektronikos prietaisus, – dalis jų greičiausiai gali keliauti į popieriaus ir kartono konteinerius.
2. Kabeliai, laidai, krautuvai. Kaskart perkant kokį nors elektronikos prietaisą kartu su juo gauname ir krovimo prietaisą, papildomų laidų, ausinių ir pan. Geriausia būtų skirti šiek tiek laiko ir atrinkti tik tuos laidus ar įkroviklius, kuriuos išties naudojate – galbūt keliems namie esantiems prietaisams tinka toks pat kabelis arba įkroviklis, o gal daiktas seniai nebenaudojamas, tačiau jo pakuotėje likę papildomi laidai. Visa tai, kas nereikalinga, turėtų keliauti į smulkios elektronikos atliekų konteinerius.
3. Treniruokliai. Jie užima tikrai daug vietos, todėl išblėsus entuziazmui sportuoti, galima paieškoti kokios nors mokymo ar vaikų bei jaunimo sporto įstaigos, kuriai toks treniruoklis išties būtų reikalingas, ypač jei parduodamas pigiau ar dovanojamas, rašoma pranešime spaudai. Sugedę treniruokliai priskiriami stambiagabaritei elektronikai, todėl gali būti pristatyti į specialias tokios elektronikos surinkimo aikšteles arba nemokamai išvežti iš namų.
4. Prietaisai skirti maistui ruošti. Skrudintuvės, kavamalės, kavos aparatai, sumuštinių ir blynų keptuvės bei panašūs virtuvei skirti elektronikos prietaisai gana dažna dovana įvairių švenčių proga, tačiau ne visuomet jie reikalingi. Jei tokie daiktai atsidūrė palėpėje, rūsyje ar sandėliuke ir per metus nė karto nešovė mintis susirasti tą gimtadienio ar Kalėdų proga gautą blynų keptuvę – nuosprendis aiškus. Jei prietaisas nereikalingas jums, galbūt turite draugų ar artimųjų, kurie dažniau geria kavą arba kepa sumuštinius nei jūs – pasiūlykite parduoti arba padovanokite. Perleisti tokius daiktus į antrinę rinką – socialiai atsakingas ir aplinkai draugiškas žingsnis.
5. Vaikiški žaislai. Vaikams augant nepastebimai prisikaupia ne viena ir net ne dvi dėžės įvairių žaislų, todėl jei jie nebenaudojami ir artimoje ateityje jų neprireiks, geriau būtų paieškoti šeimos, kuriai šie žaislai galėtų būti reikalingi šiuo metu. Jei artimoje aplinkoje nėra šeimų su vaikais, galima juos dovanoti socialiai remtinas šeimas prižiūrinčioms ar vaikų globos įstaigoms. Nusprendus žaislus dar kurį laiką pasaugoti namie, verta bent jau patikrinti ar ten nėra elektroninių žaislų. Dėl saugumo iš jų reikėtų išimti baterijas, taip pat užtikrinti, kad elektroniniai žaislai nebus laikomi greitai iki aukštos temperatūros įkaistančiose vietose, pvz., palėpėje, prie radiatorių ar pasiekiami tiesioginių saulės spindulių.
Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, elektrines girliandas, elektrinius dantų šepetėlius, duonos skrudintuvus) galima išmesti specialiai tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst., o artimiausią surinkimo tašką galima rasti naudojant išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“. Tuo tarpu nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbimo mašinos, bėgimo takeliai) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu http://epa.lt/surinkimas.
-
Elektronikos prietaisai bus pradedami žymėti lipdukais
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas eksperimentas, kurio metu gyventojai pavojingas elektronikos atliekas, į kurias buvo įmontuoti GPS sekikliai, atidavė skirtingoms kompanijoms, parodė, kad kai kurios jų veikia nelegaliai ir ne visuomet užtikrina saugų elektronikos atliekų sutvarkymą, net jei paslaugos kaina siekia 30 Eur. Būtent įmonės, veikiančios be licencijų, dažniausiai ima nemenkas sumas už stambiagabaritės elektronikos išvežimą, kai tuo tarpu rinkoje kiti dalyviai tai daro ir nemokamai. Ženklinant naujus elektronikos prietaisus, bus nurodoma, kokiais būdais galima saugiai atsikratyti smulkiųjų ir stambiųjų elektronikos prietaisų.
Pirmą kartą Lietuvoje EPA iniciatyva organizuotas eksperimentas atskleidė problematišką situaciją – gyventojai už stambių elektronikos atliekų išvežimą iš namų moka nemažus pinigus įmonėms, kurių dauguma neturi reikalingų licencijų ir nepristato pavojingų atliekų į tam skirtas perdirbimo vietas. 6 iš 10 eksperimento metu GPS sekikliais stebėtų šaldytuvų pateko į metalo laužo supirktuves, privačius garažus ar gyvenamas teritorijas. Tai rodo, jog gyventojai, norintys elgtis socialiai atsakingai, gali patys to nežinodami turėti reiklalų su nesąžingais elektronikos atliekų juodosios rinkos veikėjais.
Pasak EPA direktoriaus Lino Ivanausko, elektronikos atliekų sutvarkymas yra ir gamintojų, bei importuotojų socialinė atsakomybė – jeigu įmonė pagamina ar atveža prietaisus į Lietuvą, tai turi jais tinkamai ir pasirūpinti, kai jie tampa atliekomis. Elektronikos atliekų rinkoje vien su licencijomis veikia keli šimtai įmonių, o nelegalios rinkos apimtys niekada nebuvo tiriamos. Atliktas eksperimentas su šaldytuvais patvirtino, jog gyventojams išties sudėtinga pataikyti pas legaliai ir tinkamai veikiančius atliekų surinkėjus. „Tikimės, kad ženklinimo lipdukai padės atrasti vieną iš tinkamų elektronikos atliekų rūšiavimo būdų“, – teigia L. Ivanauskas.
„Reikiamu laiku pasiūlytas tinkamas ir patogus atsikratymo nebenaudojama elektronika būdas gali išspręsti nemažai opių problemų – gyventojai, žinantys kaip užtikrintai ir legaliai atsikratyti nebereikalingais prietaisais nepaklius į juodosios rinkos pinkles, o pavojingos elektronikos atliekos pasieks reikiamas vietas, kur bus saugiai perdirbamos neteršiant gamtos“, – pasakoja L. Ivanauskas ir pabrėžia, jog nuo šiol gyventojai pirkdami naują elektronikos prietaisą iškart prieš akis turės aiškią informaciją apie vienus iš galimų nemokamų stambiagabaritės ir smulkiosios elektronikos atsikratymo būdų.
Perkant naują elektronikos prietaisą neretai jis pakeičia sugedusį ar kitą nebenaudojamą, todėl iškart aktualus tampa klausimas – o kur dėti seną prietaisą. 2017 m. rinkos barometro duomenimis, Lietuvos gyventojai linkę namie kaupti net ir nenaudojamą įrangą, pavyzdžiui, 33 proc. vartotojų tvirtina nebenaudojamų gartraukių, oro kondicionavimo ar ventiliavo prietaisų neišmetantys bent 3 metus. Apie 20 proc. gyventojų taip pat ilgai namie laiko senus lygintuvus, virtuvinius kombainus, smulkintuvus. Tokie daiktai dažniausiai taip ir lieka nebepanaudojami, todėl ekspertai rekomenduoja pakeitus seną daiktą nauju, verčiau iškart pasirūpinti saugiu nereikalingo prietaiso išmetimu arba perleisti į antrinę rinką, jei jis yra gerai veikiantis.
EPA direktorius sako, jog namie sandėliuojami nereikalingi elektronikos prietaisai turi būti tinkamai prižiūrimi, antraip jie gali tapti pavojingomis atliekomis. „Reikėtų bent jau reguliariai patikrinti, ar nenaudojamuose daiktuose nėra paliktų baterijų, ar neteka skystis, ar jos neišsipūtusios. Pavyzdžiui, senus mobiliuosius telefonus reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, karščio. Kaupti nenaudojamus daiktus – nėra paprasčiausias pasirinkimas, jie vis tiek reikalauja tinkamos priežiūros, todėl logiškiausia būtų įsitikinus, kad elektronikos prietaiso jau nebeprireiks, dovanoti, parduoti arba tinkamai atsikratyti“, – rekomenduoja L. Ivanauskas.
Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, elektroninius dantų šepetėlius, barzdaskutes, kompiuterius ir pan.) galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst., o artimiausią surinkimo tašką galima rasti naudojant išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“. Stambioji, pilnos komplektacijos elektronika (pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbyklės, elektronės orkaitės ir viryklės, indaplovės ir pan.) iš namų išvežama nemokamai, tereikia iškvietimą užregistruoti telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete.
