Žiniasklaidai „nutekinti“ 2014–2016 metais vykę buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės elektroniniai laiškai liudija, kad šalies vadovė derino generalinio prokuroro kandidatūrą su verslo koncernu „MG Baltic“. Dviejų politikų susirašinėjimas užgožė visas pastarojo meto šalies naujienas.

Korespondencija, net ir nežinant konteksto, atskleidžia politikos virtuvę, jos užkulisius. Šalies raidą lemiančių asmenų elektroniniuose laiškuose nei nacionaliniai valstybės interesai, nei ilgalaikės perspektyvos neminimos. Turgų primenančios postų dėlionės prisidėjo prie to, kad dauguma nežino, kas yra generalinis prokuroras ar kitos šaliai svarbios institucijos vadovas.

Politikos varžovai trina rankomis gavę progą vėzdu pamojuoti prieš neparankius kolegas. Nors turbūt retas kuris norėtų, kad jo laiškai būtų viešai išplatinti.

Pasaulio istorijoje gausu pavyzdžių, kaip deramai rašyti laiškus. Darbinių elektroninių laiškų paskelbimas prieš keletą metų iš posto išvertė britų vyriausybės spaudos tarnybos darbuotojus, vartojusius neetišką leksiką.

Vis labiau trumpėjanti ir skurdėjanti kalba apima ir aukščiausius visuomenės sluoksnius. Lengva kritikuoti, tačiau dažnas neatsakytų, kada pats paskutinį kartą rašė laišką bičiuliui ar pareigūnui.

Į viešumą patekęs politikų susirašinėjimas paskatino visuomenės, kuri per 28 metus neturėjo progos susipažinti su pirmųjų asmenų bendravimo raštu stiliaus ypatumais, diskusiją. Turbūt tai lemia jaunas šalies amžius ir netvirtos tradicijos. Laiškais garsėja Jungtinė Karalystė, kurios karalienė Elisabeth II visą gyvenimą rašo laiškus savo vyrui Philipui. Pasidėjęs baltą popieriaus lapą išdrįsti prabilti apie tai, kam neužtektų drąsos bendraujant akis į akį. Nepralenkiamu laiškų rašymo čempionu buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Winstonas Churchillis. Atskiromis knygomis išleisti 1941–1945 metais jo rašyti laiškai JAV ir Sovietų Sąjungos vadovams Franklinui Rooseveltui bei Josifui Stalinui. Neprilygstamų literatūrinių gebėjimų turėjęs premjeras W. Churchillis laiškus rašydavo ne tik kitų šalių vadovams, bet ir žmonai Clementine. Per 57-erius santuokos metus jie vienas kitam parašė 1700 laiškų, atvirlaiškių, telegramų.

Paėmusi į rankas Josefo Pieperio knygą „Apie dorybes“, pradedu nuo buvusio Vokietijos prezidento Jonanneso Rau pratarmės. Buvęs Vokietijos vadovas teigia, kad jei sąvoka „dorybė“ iš pirmo žvilgsnio atrodo pasenusi, čia jau veikiau ne dorybių, bet mūsų pačių kaltė. Knygoje cituojamas viduramžių šventasis Tomas Akvinietis teigė, kad „jokia moralinė dorybė neįmanoma be protingumo“ ir „protingumas neįmanomas be moralinių dorybių“. Įdomu, kurio Lietuvos politiko moralė leistų jam rašyti šios knygos pratarmę?

Katalikų leidyklos išleista knyga pravarti kiekvienam. J. Pieperis vardija keturias pagrindines dorybes: protingumą, teisingumą, tvirtumą ir susivaldymą. Primindamas viduramžių teologą Tomą Akvinietį, palydovą kelyje į savarankišką mąstymą, autorius cituoja jo mintį, kad protingumas talpina veiklaus gyvenimo laimę. Tomo Akviniečio mintis apie tai, kad „teisingumas pražudomas dviem būdais: netikru protingumu ir valdžią turinčiojo smurtu“, aktuali kiekvienam, kuriam rūpi apsisaugoti nuo didžiausios nelaimės, t. y. neteisingos valdžios.

Ramunės Sakalauskaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

„Iš esmės vyrauja du būdai. Pirmasis, kai įsiterpiama į įmonės atstovo susirašinėjimą el. paštu su užsienio partneriu. Įsilaužę į el. paštą nusikaltėliai tam tikrą laiką seka verslo partnerių susirašinėjimą ir kai tik kalba pasisuka apie atsiskaitymą, įsilaužėliai perkančiajai pusei atsiunčia suklastotą el. laišką, kuriame prašoma pavedimą atlikti į naują banko sąskaitą. Antras būdas – suklastotų el. laiškų siuntimas įmonės finansininkui nuo neva įmonės vadovo, kuris prašo skubiai pervesti pinigų į konkrečią sąskaitą“, – pasakoja Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola.

Pirmuoju atveju sukčiai dažniausiai atsiunčia laišką, tęsdami prieš tai vykusį susirašinėjimą ir paprašydami pervesti pinigus į kitą, neva dėl tam tikrų aplinkybių, pasikeitusią sąskaitą. Dažniausiai gavę tokį laišką bendrovės darbuotojai nesusiskambina su tikraisiais partneriais ir nieko neįtardami perveda pinigus. Kol darbuotojai su tikruoju partneriu išsiaiškina, kad šis pinigų negavo, paprastai pinigai jau būna iškeliavę į sukčių sąskaitą.

Antrasis scenarijus dažniausiai būdingas šalyje veikiančioms tarptautinėms bendrovėms. Paprastai sukčiai apsimeta tokių įmonių vadovais ar kitais atsakingais asmenimis ir el. paštu susisiekę su šalyje veikiančių padalinių atsakingais asmenimis paprašo skubiai pervesti tam tikrą sumą pinigų. Prieš tai nusikaltėliai, kad būtų kuo įtikinamesni ir nesukeltų abejonių, per socialinius tinklus ir kitais kanalais meistriškai surenka visą informaciją apie įmonę ir joje dirbančius už finansus atsakingus asmenis.

Kol banko pavedimas dar nepatvirtintas ir neįskaitytas į gavėjo sąskaitą užsienio šalyje, jį galima sustabdyti.

Apgaulingi laiškai neretai ateina iš subtiliai suklastoto el. pašto adreso, kuriame gali skirtis tik vienas ženklas, pavyzdžiui, tam tikroje adreso vietoje vietoj raidės „l“ parašytas „1“.

„Kol banko pavedimas dar nepatvirtintas ir neįskaitytas į gavėjo sąskaitą užsienio šalyje, jį galima sustabdyti. Bet tokiu atveju, pinigų siuntėjas turi labai greitai suvokti klastą ir apie tai nedelsiant informuoti savo banką. Deja, sukčiai nesnaudžia – vos tik pinigai įkrenta į sąskaitą, jie akimirksniu išgryninami. Todėl labai svarbu, kad įmonių darbuotojai, ypač atsakingi už finansus ar bendraujantys su užsienio partneriais, žinotų apie galimus sukčiavimo būdus ir išvengtų štai tokių pakliuvimų ant apgavikų kabliuko“, – pastebi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Tuo atveju, jeigu jau per vėlu sustabdyti pavedimą, reikia nedelsiant kreiptis į teisėsaugą Lietuvoje arba šalyje, į kurios banko sąskaitą pervesti pinigai, ir su teisininkų pagalba bandyti įrodyti, kad pinigai gavėjui pervesti apgaulės būdu.

Skaičiuojama, kad tiek vienu, tiek kitu sukčiavimo atveju mūsų šalyje veikiančių įmonių patirti nuostoliai jau siekė nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Tuo tarpu užsienio žiniasklaidoje nemažai pavyzdžių, kai nuostoliai būna ir keliolika milijonų eurų.

Keli svarbūs patarimai, siekiant apsisaugoti nuo tokių nuostolių:

· Būtina pasirūpinti įmonėje naudojamų informacinių sistemų, įskaitant el. paštą, saugumu.

· Gavus įtartiną laišką, patikrinti adresą, kilus bet kokiai abejonei susisiekti su tikraisiais partneriais ar „vadovu“, kuris neva atsiuntė prašymą pervesti pinigų.

· Vos tik paaiškėja, kad pinigai pervesti į sukčių sąskaitą, kuo skubiau kreiptis į savo banką ir atšaukti mokėjimą. Paprastai pinigai į sąskaitą užsienyje įskaitomi per kelias valandas.