Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad toks registras gali prieštarauti asmens duomenų apsaugos reikalavimams, o kai kurie Seimo nariai mano, kad idėja neįgyvendinama.

„Mes norime, kad specialistas, atėjęs pas darbdavį, deklaruotų elektroninę informaciją  apie savo darbo istoriją“, – šią savaitę Seime vykusiame Užimtumo tarnybos pristatyme pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Jis priminė sovietmečiu buvusias darbo knygeles, kuriose buvo kaupiama informacija apie žmogaus darbinę veiklą, todėl su ja lengvai galėjo susipažinti būsimas darbdavys.

„Mums svarbu, kas jis toks ir kiek darboviečių pakeitė, ar galime jam patikėti materialines vertybes“, – aiškino D. Gedvilas.

Pasak L. Kukuraičio, informacija apie potencialaus darbuotojo sukauptą darbo istoriją darbdaviui galėtų būti pateikiama tik gavus žmogaus sutikimą.

„Jeigu ir yra kažkokia asmens duomenų registrų apskaita, tai tik su žmogaus sutikimu galėtų tai būti. Jeigu jam būtų pristatyta, dėl ko jis būtų linkęs atverti savo asmens duomenis, kad darbdavys galėtų juos pasiimti. Bet turi būti išaiškinta ir visos grėsmės, tik tada tokie registrai galėtų funkcionuoti“, – BNS sakė L. Kukuraitis. 

Jis pripažino, kad potencialiam darbdaviui pateikiamame gyvenimo aprašyme (CV) esanti informacija neatskleidžia visos žmogaus darbinės patirties, todėl darbdavys su būsimu darbuotoju išsamiau susipažįsta darbo pokalbio metu, o ne pasitiki raštu pateiktu darbinės veiklos ir patirties variantu.

A. Syso teigimu, darbdavių noras yra sunkiai realizuojamas, be to, nėra aišku, kas tokį registrą tvarkytų. 

„Labai sudėtingą mechanizmą nori padaryti. Kas pildys tą registrą? Darbdaviai ant savo pečių ims? Kas finansuos? Nori užkrauti valstybei?“ – BNS klausė A. Sysas.

Jis taip pat pažymėjo, kad pokyčiai darbo rinkoje tokį registrą daro nebeaktualiu.

„Darbo kodeksas tapo lankstesnis. Leidžia bandomuosius laikotarpius, per kuriuos pamatai, koks žmogus yra. Jeigu tinginys, atleidi“, – aiškino A. Sysas.

Juridinių asmenų registrui (JAR) duomenis apie įmones ir kitus ūkio subjektus elektroniniu būdu bus galima teikti, tik elektroniniame paraše nurodant pasirašančio žmogaus asmens kodą. Vyriausybė pirmadienį pritarė tai numatantiems JAR įsteigimo ir nuostatų pakeitimams.

Registrų centras prognozuoja, jog dėl naujos tvarkos daugės paslaugų, kurias bus galima gauti neišeinant iš namų. Pasak Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus, dabar Lietuvoje elektroninius sertifikatus be asmens kodo išduoda tik Skaitmeninių sertifikatų centras, tačiau ir jo veikla nebus apsunkinta.

„Mūsų specialistai įvertino, kaip sudėtinga yra pereiti tiek prie sertifikato su asmens kodu, tiek be jo ir priėjo išvados, kad tam nereikia esminių investicijų. Įmonės veikla tikrai nebus apsunkinta“, - BNS sakė A.Petrošius.

„Registro tvarkytojui elektroniniu būdu teikiami dokumentai turi būti su kvalifikuotu sertifikatu, kurio duomenys apima pasirašančiojo asmens kodą“, - Vyriausybės posėdyje pirmadienį sakė Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas.

Teisingumo ministerijos kancleris pripažino, kad asmens kodo klausimas kėlė daugiausiai diskusijų, todėl buvo pateikta labai išsami pažyma.

„Juridinių asmenų registras savo esme yra vienas viešiausių, arba viešas registras. Kitas dalykas, nežiūrint įvairių niuansų, be asmens kodo neįmanoma susieti informacijos apie asmenį informacinėse sistemose. Kitas dalykas, kad saugiklis egzistuoja, ir tai nėra viešas asmens kodo paskelbimas, laisvai prieinamas visiems - kodas elektroninio parašo vizualizavime nėra vaizduojamas“, - Vyriausybės posėdyje sakė A.Kazlauskas.

Teisingumo ministerijos vertinimu, tokiu būdu bus užtikrinta, kad pateikti duomenys yra teisingi ir tikri.

Pasak A.Petrošiaus, viena iš Lietuvos sertifikavimo įstaigų Registrų centras dalį elektroninių sertifikatų išduoda be asmens kodo, tačiau juos gauna valstybės tarnautojai, kuriems pagal darbo specifiką asmens kodai elektroniniame paraše nėra būtini.

Pasak A.Kazlausko, Vyriausybės nutarimo projekto pakeitimas yra svarbus, nes derinamas su europine direktyva. Be to, JAR nuostatai buvo seniai koreguoti, todėl atsiliko nuo įstatymų.