„Uždarame posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl skundo priėmimo, medžiaga ne vieša, palikta galioti nutartis nepriimti skundo“, – ELTAI sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Trečiadienį priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, A. Stumbras neteko galimybės ginčyti jam nepalankius sprendimus.

Administracinėje byloje kaip atsakovai dalyvavo Vyriausybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, taip pat Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid", kaip tretieji asmenys – „Energijos turto investicijos", „Energijos parkai".

Kaip skelbė portalas „lrt.lt“, dėl verslininko nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių ryšių, praėjusių metų pabaigoje buvo atmesti A. Stumbro įmonių „Energijos parkai“ ir „Energijos turto investicijos“ prašymai sudaryti ketinimo protokolus dėl prisijungimo prie bendrovės „Litgrid“ elektros tinklo. Šį faktą patvirtino Vyriausybės kanceliarija.

Ji „lrt.lt“ teigė, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija svarstė ir 2023 m. spalio 19 d. pateikė išvadą, kad „Litgrid“ planuojami pasirašyti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolai su UAB „Energijos parkai“ ir UAB „Energijos turto investicijos“ neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų. Šios išvados buvo perduotos Vyriausybei, joms pritarta 2023 m. lapkričio 19 d. atitinkamais Vyriausybės nutarimais.

Savo ruožtu, VSD patvirtino, kad yra atlikęs bendrovės „Litgrid“ planuojamų sudaryti sandorių vertinimą.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokį Seimo nutarimo projektą: už balsavo 111 Seimo narių, o penki susilaikė. Toliau projektas bus svarstomas gegužės 21-ąją.

Pristatydamas jį ministras Dainius Kreivys teigė, kad projektu bus pradėtas naujas elektros perdavimo tinklo plėtros etapas. 

„Papildomomis naujomis perdavimo sistemos linijomis bus sujungta rytinė ir vakarinė Lietuvos elektros energetikos sistemos dalys nuo Panevėžio iki Darbėnų“, – teigė ministras.

„Tai energetikos greitkelis, kuris mums kritiškai reikalingas“, – pridūrė Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas. 

Projektą sudaro trijų po 330 kilovoltų (kV) linijos Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša ir transformatorių pastotės „Varduva“ statybos.

„Ką reikia padaryti, kad būtų atstatytas tinklas ir būtų panaikinti tie procentai, kurie yra įvardyti Valstybės kontrolės pažymoje, tai yra reikalingos lėšos (...) – 1,4 mlrd. eurų“, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje kalbėjo R. Radvila.

Atlikusi elektros energetikos sektoriaus valdymo auditą Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad šiuo metu daugiau nei pusė skirstomųjų linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai 14 metų.

Pasak R. Radvilos, norint per metus papildomai į tinklus investuoti 100 mln. eurų skirstymo tarifą reikėtų padidinti bent 1 centu.

Jo teigimu, ESO tinklo plėtrai numatytos 82,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos leistų po 500 megavatų (MW) padidinti šalies elektros gamybos bei vartojimo galią.

ESO atstovų teigimu, tinklų nusidėvėjimo problema egzistuoja visoje ES, ją patiria ir kitų šalių tinklų operatoriai.

Planuojama, kad iki masinės gamybos projekto įgyvendinimas užtruks 1,5 metų ir kainuos apie 2 mln. eurų.

"Pasaulyje energijos kaupimo sistemų poreikis didžiulis - išmaniųjų ličio baterijų rinka, kaip prognozuojama, augs dešimtadaliu kasmet", - dienraščiui teigė "Energus" ir "Energus Group" vadovas Povilas Šidlauskas.

Jo teigimu, šiuo metu rinkai kuriami keletas mobilių sprendimų. Projektui tikimasi dalinio Europos Sąjungos finansavimo, vyksta derybos su rizikos kapitalo fondais.

"Energus Power Solutions" yra antrinė energijos taupymo sprendimų bendrovės "Energus" įmonė.

Dienraštis teigia, jog elektros energijos kaupimo sistemos artimiausiais metais turėtų tapti paklausios.

BNS primena, kad nuo lapkričio įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais pagerintos sąlygos savo reikmėms elektrą gaminantiems vartotojams.

Energetikos ministerija sieks, kad iki 2020 metų jų skaičius išaugtų 100 kartų - nuo 350 iki34 tūkst.

Nutiesus požeminius elektros kabelius, klientams padidėja elektros tiekimo patikimumas, nes požeminis tinklas yra atsparesnis gamtos poveikiui.

Šiemet daugiausia požeminių elektros kabelių ESO nutiesė Alytaus (255 km), Utenos (230 km) ir Kauno regionuose (200 km). Vilniaus regione nutiesta 162 km, Šiaulių – 157 km, Panevėžio – 154 km, Klaipėdos – 149 km. Likusi dalis požeminių kabelių įrengta 35 kV tinkle.

Pasak ESO Tinklų vystymo tarnybos direktoriaus Ryčio Borkio, požeminiai elektros kabeliai pirmiausia tiesiami ten, kur fiksuojama daugiausiai ekstremalių gamtos reiškinių sukeltų sutrikimų. Įprastai tokie gedimai dažniausi miškingose vietovėse.

„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir kitų gamtos stichijų kasmet daugėja. Tokie reiškiniai vis dar smarkiai veikia elektros tinklą – daugiau kaip pusę visų fiksuotų energijos tiekimo sutrikimų būtent ir sukelia gamtos poveikis. Kad elektros tiekimas būtų patikimesnis, plečiame požeminį elektros tinklą, valome oro linijų trasas bei diegdami išmaniojo tinklo priemones, kurios leidžia akimirksniu atnaujinti energijos tiekimą rezerviniais pajėgumais“, – sako R. Borkys.

Plėsdama požeminį elektros tinklą, ESO naikina oro linijas ir jas jungiančias betonines atramas, Taip atsiveria gražesnis kraštovaizdis, išsaugomos jo vertybės. Šiemet ESO panaikino daugiau kaip 2300 km oro linijų ir 32 tūkst. betoninių atramų, kurių bendras svoris siekia 30 tūkst. tonų. Dalį atramų, ant kurių įrengtos gatvių apšvietimo lempos, perėmė šalies savivaldybių valdomi gatvių apšvietimo tinklai.

Iš viso per 9 mėnesius ESO investicijos į tinklo modernizavimą viršijo 58 mln. eurų, tai – beveik pusantro karto daugiau nei tuo pat metu pernai. Iš viso per 2017 metus ESO planuoja pakeisti 2662 km oro linijų į požeminius kabelius – 2,6 karto daugiau nei pernai.

Įkraunamas iš elektros tinklo hibridinis ,,Audi Q7 e-tron" yra sportiškas, patogus ir tuo pačiu labai efektyvus. 100 km/val. greitį ,,Q7 e-tron" pasiekia per 6,2 sekundės, o naudodamas ličio jonų baterijos energiją gali važiuoti 135 km/val. maksimaliu greičiu. Dirbant dyzeliniam jėgos agregatui maksimalus automobilio greitis padidėja iki 230 km/val. Efektyvus naujosios kartos V6 dyzelinis variklis išvysto 190 kW (258 AG) pajėgumą, o jo sukimo momentas - 600 Nm. Elektrinis variklis  pasiekia 94 KW (127 AG) pajėgumą.

,,Audi Q7 e-tron" ,,quattro" ličio jonų akumuliatorių galima įkrauti įvairiais būdais. Greitai įkrauti bateriją galima naudojant specialias greito įkrovimo stoteles arba pramoninius kontaktinius elektros lizdus. Iš aukštos įtampos tinklo baterija įkraunama per 2,5 valandos, o iš buitinio tinklo įkrovimas užtruktų 8 valandas. Automobiliui važiuojant akumuliatorius dalinai įsikrauna ir pats dėka vykstančių energijos rekuperacijos procesų. Automobilio efektyvumą didina ir standartinė šilumos valdymo sistema su integruotu šilumos siurbliu, kuris perteklinę elektros komponentų išskiriamą šilumą nukreipia į automobilio saloną. Taip automobilio viduje palaikoma norima temperatūra ir kiti patogumai, ypač vertinami ilgose kelionėse.

,,Audi Q7 e-tron" visureigis įprastomis sąlygomis važiuoja elektra, tačiau vairuotojas gali rinktis vieną iš trijų energijos naudojimo režimų ir dviejų variklių. Naudojant elektros režimą automobilio ratus suka elektros jėgainė, o hibridiniame režime valdymo sistema savarankiškai nusprendžia kurį važiavimo tipą pasirinkti. Akumuliatoriaus įkrovos palaikymo režime sistema išsaugo turimą elektros energiją jos nenaudodama.

,,Audi Q7 e-tron" automobilio ilgis - 5,05 m, o jo išorė ir vidus atitinka aukščiausius visureigių kūrimo standartus. Dar daugiau – tai talpiausias savo segmento automobilis. Jo vidaus erdvės pilnai užtenka penkiems žmonėms, o bagažinė irgi labai erdvi - 890 litrų talpos.

Išorės dizainas žavi tokiomis detalėmis kaip reljefinės radiatoriaus grotelės ar ,,quattro" modeliams būdingos ratų arkos. Visos linijos ir glotnūs paviršiai dar labiau akcentuoja automobilio plotį. Bagažinės dangtis tarsi apgaubia galinius statramsčius, kas itin būdinga ,,Audi Q" modeliams. ,,Q7 e-tron" komplektuojamas 19 colių ratlankiais ir trimačiais priekiniais žibintais.

,,Audi Q7 e-tron" standartinės įrangos sąraše ir ,,Virtual Audi cockpit" – visiškai skaitmeninis 12,3 colio įstrižainės prietaisų skydelis, atkuriantis aukštos rezoliucijos informaciją. Vairuotojas aprūpinamas įvairių rūšių informacija, - tokia kaip galios, elektros energijos suvartojimas, energijos, elektros ir kuro rezervai bei elektros baterijos lygis.

Standartinės įrangos ,,Audi Q7 e-tron" automobilio kaina Lietuvoje – nuo 82 700 eurų su PVM. Automobilį jau galima užsisakyti ,,Audi" salonuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.