Per pirmus tris metų mėnesius privačios saulės jėgainės pagamino 113 kilovatvalandžių (kWh) kilovatui elektros energijos, arba 9 proc. daugiau nei prieš metus. Gamybos apimtys labiausiai augo Vilniaus ir Šiaulių regionuose – atitinkamai 20 ir 16 proc., arba iki 119 ir 117 kWh kilovatui.

Kiek mažesnis augimas stebėtas Panevėžio regione, kuriame per pirmąjį 2024 m. ketvirtį elektros gamyba iš saulės siekė 101 kWh kilovatui ir buvo 15 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Mažiausias augimo pokytis fiksuotas Kauno regione. Čia gyvenantys saulės elektrinių savininkai pagamino 1 proc. daugiau elektros energijos nei pirmąjį 2023 m. ketvirtį.

Tuo metu Klaipėdoje tvarios saulės energijos gamybos apimtys buvo 7 proc. mažesnės nei prieš metus ir siekė 117 kWh kilovatui.

Bendrovės duomenimis, sausį privačiose saulės jėgainėse buvo pagamintos 8 kWh kilovatui, kai prieš metus šis rodiklis siekė 7 kWh. Paskutinį žiemos mėnesį gamybos apimtys siekė 22 kWh kilovatui ir buvo 18 proc. mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu pernai, kai elektros gamyba iš saulės siekė 28 kWh kilovatui.

Kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, žaliosios saulės energijos apimtys buvo didesnės 20 proc. ir siekė 83 kWh kilovatui. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, per 2023 m. privačios Lietuvos saulės elektrinės iš viso pagamino 1011 kWh kilovatui elektros energijos.

„Elektrum Lietuvos“ 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos kainos plano tarifas vasario 13-ąją siekė 23,8 cento už kilovatvalandę (kWh), „Enefit“ – 25,3 cento, o „Igničio“ kaina sumenko 0,6 cento iki 26,5 cento.

Tokio pat 24 mėnesių plano tarifą „Elektrum Lietuva“ per savaitę nekeitė, jis siekė 24,1 cento, „Enefit“ – 25,5 cento, o „Ignitis“ kainą sumažino 0,7 cento iki 27,5 cento.

Vasario pradžioje elektros kaina „Nord Pool“ biržoje nukrito. Vidutinė kaina vasario 1–13 dienomis -8,2 cento už kWh (be PVM) – 30 proc. mažiau už sausio mėnesio vidutinę kainą.

Anot LEA, vasario pirmosios pusės vidutinė elektros kaina biržoje yra artima 2023 metų gruodžio vidutinei kainai, kuri siekė 8,9 euro už kWh (be PVM).

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas siekia 26,9 cento už kWh ir yra didžiausia nuo praėjusių metų vasario.

Valandinės elektros kainos sausį Baltijos šalyse svyravo nuo -2,02 euro iki 1,9 tūkst. eurų, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Kainos augimui Baltijos šalyse įtakos turėjo oro temperatūra regione, kuri buvo žemesnė už normą ir lėmė elektros energijos suvartojimo padidėjimą 8 proc., palyginti su gruodžiu, bei 12 proc., palyginti su praėjusių metų sausiu“, – pranešime sakė įmonės vadovas Martynas Giga.

Pasak jo, nors sausį elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių kiekiai Baltijos šalyse buvo didesni nei gruodį, o gamybos apimtys vėjo jėgainėse išaugo 36 proc., tai nepranoko kitų veiksnių įtakos.

Be to, kainos didėjimui įtakos turėjo ir antroje mėnesio pusėje dėl techninių problemų neplanuotai atjungta Suomijos ir Estijos tarpvalstybinė jungtis „EstLink 2“. Planuojama, kad ji pradės veikti šių metų vasario pabaigoje.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina sausį mažėjo 7 proc. ir vidutiniškai siekė 67,6 euro. Anot M. Gigos, kainos kritimą daugiausia lėmė 38 proc. išaugusi vėjo jėgainių energijos generacija Šiaurės šalyse. Be to, šių šalių hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos kiekis apie 30 proc. viršijo prieš mėnesį pagamintą kiekį.

Kainai labiau mažėti neleido šalti orai, kurie mėnesio pradžioje kai kuriose Skandinavijos dalyse siekė iki 40 laipsnių šalčio. Tai turėjo įtakos elektros suvartojimo padidėjimui per mėnesį Šiaurės šalyse 7 proc. Be to, atominių elektrinių gamyba sumažėjo 4 proc.

Baltijos šalyse elektros vartojimo apimtys sausį siekė 2,8 tūkst. GWh – 8 proc. daugiau nei gruodį ir 12 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje ir Estijoje vartojimas per metus išaugo 12 proc.ir atitinkamai siekė 1,22 tūkst. ir 907 GWh. Latvijoje vartojimas augo 11 proc. iki 673 GWh.

Bendros gamybos apimtys trijose šalyse per mėnesį augo 25 proc., o per metus – 10 proc. iki 2 tūkst. GWh. Lietuvoje gamyba per mėnesį augo 16 proc. iki 700 GWh., Latvijoje – 41 proc. iki 811 GWh, Estijoje – 18 proc. iki 532 GWh.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 73 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 57 proc., Latvijoje – 121 proc., Estijoje – 59 proc.

Kainų augimas stebėtas ir kitose Europos šalyse: Lenkijoje ji vidutiniškai siekė 80,7 euro, Vokietijoje – 64,8 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

Pasak įmonės  produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, kainų didėjimą Baltijos šalyse lėmė 5 proc. išaugęs elektros energijos suvartojimas ir 55 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba.

„Be to, energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos sumažėjo 2 proc., o srautai iš Suomijos, kur savaitės kaina šoktelėjo iki 103,97 euro, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 71 proc.“, – pranešime sakė jis.

Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina augo daugiau nei dvigubai iki 68,9 euro. Pasak M. Kavaliausko, regiono kainų augimą taip pat lėmė 50 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse. Be to, elektros sąnaudos čia buvo 14 proc. didesnės nei prieš savaitę, tai lėmė žemesnė nei įprasta temperatūra.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę pakilo 5 proc. ir siekė 596 GWh: Lietuvoje jis augo 4 proc. iki 259 GWh, tiek pat vartojimas augo ir Latvijoje iki 147 GWh, o Estijoje – 8 proc. iki 192 GWh.

Elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse augo 2 proc. iki 428 GWh: Lietuvoje krito 15 proc. iki 152 GWh, Latvijoje – augo 21 proc. iki 185 GWh, o Estijoje – 6 proc. iki 91 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 72 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje pagaminta 59 proc., Latvijoje – 126 proc., Estijoje – 48 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Kitose Europos šalyse didmeninė elektros kaina taip pat traukėsi: Lenkijoje jos vidurkis siekė 81,1 euro, Vokietijoje – 57,2 euro, Austrijoje – 71,3 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per savaitę susitraukė 43 proc. iki 44,7 euro.

„Elektros kainų mažėjimui praėjusią savaitę įtakos turėjo šiltesni nei įprastai orai, nulėmę 13 proc. sumažėjusį elektros energijos suvartojimą visame „Nord Pool“ regione. Prie kainų mažėjimo prisidėjo ir 39 proc. išaugusi vėjo jėgainių gamyba, taip pat nežymiai padidėjęs atominių elektrinių prieinamumas Šiaurės šalyse“, – pranešime sakė įmonės produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Pasak jo, kainai Baltijos šalyse įtakos turėjo ir 20 proc. išaugę energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos bei 28 proc. išaugę srautai iš Suomijos. Tik antroje savaitės pusėje dėl gedimo nutrūko elektros perdavimo jungtis tarp Suomijos ir Estijos „EstLink2“. Planuojama, kad ji vėl pradės veikti po mėnesio, šių metų vasario 29 dieną.

Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione mažėjo iki 9,6 tūkst. GWh, gamybos apimtys traukėsi iki 10 tūkst. GWh.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę sumažėjo 7 proc. iki 604 GWh. Lietuvoje ir Latvijoje jis mažėjo 5 proc., atitinkamai iki 265 GWh ir 148 GWh, o Estijoje – 10 proc. iki 191 GWh.

Gamybos apimtys Baltijos šalyse traukėsi 14 proc. iki 414 GWh: Lietuvoje gamyba augo 5 proc. iki 160 GWh, Latvijoje – mažėjo 17 proc. iki 168 GWh, o Estijoje krito 33 proc. iki 86 GWh.

Visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 69 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje pagaminta 60 proc., Latvijoje – 114 proc., Estijoje – 45 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Kitose Europos šalyse didmeninė elektros kaina taip pat šiek tiek mažėjo: Lenkijoje vidutiniškai siekė 97,6 euro, Vokietijoje – 83,2 euro, Austrijoje – 86,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Nuosaikų kainų kritimą Baltijos šalyse lėmė 6 proc. didesnė elektros gamyba regione, kai tuo pačiu metu jos suvartojimas nesikeitė – išliko ankstesnės savaitės lygyje. Be to, praėjusią savaitę mažėjo ir kitų energetikos produktų kainos, išskyrus naftos“, – pranešime sakė įmonės produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, pakilo 2 proc. iki 77,9 euro.

Pasak M. Kavaliausko, nedidelį kainos padidėjimą lėmė praėjusią savaitę atšalę orai, dėl ko „Nord Pool“ regione 6 proc. išaugo elektros suvartojimas. Be to,  įtakos turėjo 7 proc. mažesnė vėjo energijos gamyba ir 2 proc. mažesnis atominių elektrinių prieinamumas Šiaurės šalyse.

Elektros vartojimas „Nord Pool“  ir gamybos apimtys augo ir siekė po 11 tūkst. GWh. Baltijos šalyse vartojimas beveik nepakito ir siekė 649 GWh. Lietuvoje vartojimas mažėjo 4 proc. iki 281 GWh, Latvijoje – nekito ir siekė 155 GWh, o Estijoje – augo 4 proc. iki 213 GWh.

Elektros gamybos apimtys Baltijos šalyse augo 6 proc. iki 483 GWh: Lietuvoje 1 proc. mažėjo iki 152 GWh, Latvijoje – augo 21 proc. iki 202 GWh, o Estijoje smuko 2 proc. iki 129 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 74 proc. joms reikalingos elektros: Lietuvoje pagaminta 54 proc., Latvijoje – 130 proc., Estijoje – 61 proc. šaliai reikalingos elektros.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ atsižvelgė į jos bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) poziciją ir pakeisdamos įstatymams prieštaravusias elektros tiekimo ir persiuntimo paslaugų sutarčių sąlygas pašalino viešojo intereso pažeidimus.

„Bendrovių paskelbtose naujose sutarčių bendrosiose sąlygose nenumatyta prievolė buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau sutarties specialiojoje dalyje numatyto naudotis paslaugomis termino“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Anot jo, elektros tiekėjai taip pat įsipareigojo po 2023 metų birželio 1 dienos sutartis sudariusiems šių grupių vartotojams netaikyti sutartyse numatytų sąlygų dėl nuolaidų grąžinimo.

Tyrimo metu prokurorai buvo nustatę, kad „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ elektros tiekimo sutartyse buitiniams vartotojams buvo numačiusios Elektros energetikos įstatymui prieštaraujantį įpareigojimą už jų nutraukimą grąžinti suteiktas nuolaidas ar kitas naudas.

Dėl to energetikos rinkos reguliuotojas rugpjūtį buvo įpareigotas spręsti dėl priemonių taikymo pažeidimams pašalinti.

Pernai balandį Seime priimtos pataisos nuo birželio uždraudė elektros tiekėjams sutartyse su buitiniais vartotojais, mažomis bei labai mažomis įmonėmis numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas. 

Valandinės elektros kainos gruodį Baltijos šalyse svyravo nuo -0,72 Eur/MWh iki 332,00 Eur/MWh.

„Paskutinį praėjusių metų mėnesį Baltijos šalyse elektros kainos mažėjo sparčiau. Tai lėmė  intensyvesnė elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių regione. Nors gruodį pagamintos elektros kiekis saulės jėgainėse sumažėjo 51 proc., palyginti su lapkričio duomenimis, tačiau jį kompensavo 31 proc. didesnė elektros gamyba hidroelektrinėse, taip pat 35 proc. išaugusi  vėjo energijos gamyba. Be to, kainos mažėjo ir kitose produktų rinkose“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Pasak jo, gruodį dėl atvėsusių orų Baltijos regione padidėjusi elektros paklausa kainai didelės įtakos nedarė, nes augimas nebuvo itin didelis – 7 proc., palyginti su lapkričiu, ir 2 proc., palyginti su ankstesnių metų gruodžiu.

Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, gruodį šiek tiek kilo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė apie 23,9 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina gruodį mažėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 72,42 Eur/MWh.

Anot M. Gigos, nuosaikesnį kainų mažėjimą „Nord Pool“ regione gruodį daugiausiai lėmė atvėsusi oro temperatūra, dėl ko Šiaurės šalių elektros sąnaudos išaugo 10 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, arba 6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. 

Svarbu nepamiršti, kad didmeninė elektros kaina yra nuolat kintantis dydis, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai (...)

 

Be to, Šiaurės šalių hidrorezervuarų užpildymo lygis išlaikė ankstesnio mėnesio neigiamą tendenciją ir sumažėjo dar 5 proc., palyginti su lapkričiu, o bendras lygis pasiekė 9 proc. žemiau normos.  Situaciją švelnino tik didesnė elektros gamyba vėjo jėgainėse, kuri gruodį Šiaurės šalyse, palyginti su lapkričiu, išaugo 11 proc.

Lietuvoje augo ir vartojimas, ir gamyba

Gruodžio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos bendros vartojimo apimtys siekė 2605 GWh. Lyginant su  lapkričio mėnesiu jos padidėjo 7 proc. ir buvo 2 proc. didesnės nei 2022 m. gruodį. Lietuvoje elektros vartojimas augo 1 proc., palyginti su ankstesnių metų gruodžiu, ir siekė 1135 GWh. Latvijoje augo 4 proc., iki 636 GWh, Estijoje – 3 proc., iki 834 GWh.

Baltijos šalių bendras pagamintas elektros energijos kiekis padidėjo 23 proc, palyginti su lapkričio duomenimis, ir pasiekė 1629 GWh. Lietuvoje elektros gamyba augo 35 proc. ir pasiekė 602 GWh., Latvijoje buvo pagaminta 576 GWh elektros energijos arba 20 proc. daugiau nei mėnesį prieš tai. Estijoje gamyba siekė 451 GWh, o tai 14 proc. daugiau nei lapkritį.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 63 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 53 proc., Latvijoje – 91 proc., Estijoje – 54 proc.

Vidutinė kaina – daugiau nei dvigubai mažesnė

2023 m. didmeninės kainos vidurkis Lietuvoje siekė 94,44 Eur/MWh ir buvo daugiau nei dvigubai mažesnis, lyginant su 2022-aisiais, kuomet jis siekė 230,34 Eur/MWh. Brangiausias 2023 metų mėnuo buvo rugsėjis, didmeninės kainos vidurkis tuomet siekė 117,28 Eur/ MWh, o pigiausias – balandis, 67,27 Eur/ MWh.

„Svarbu nepamiršti, kad didmeninė elektros kaina yra nuolat kintantis dydis, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai: nuo vartojimo netolygumų, iki sezoniškumo ir oro sąlygų. Todėl didmeninės kainos vidurkis nėra tiesiogiai proporcingas galutinei kainai, kurią už elektrą moka vartotojai“, – aiškino M. Giga. 

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, jeigu 2022 m. dauguma elektros vartotojų pirmenybę teikė kitiems kriterijams, tai 2023 m. pagrindiniu prioritetu renkantis elektros tiekėją buvo kaina. Kaip skelbiama agentūros apžvalgoje, 2023 m. mažiausią fiksuotos kainos tarifą dažniausiai siūlė „Elektrum Lietuva“.

„Siūlydami konkurencingas kainas praėjusiais metais pritraukėme daugiau nei 80 tūkst. naujų vartotojų, daugiausiai iš visų nepriklausomų elektros tiekėjų. Rinkos plėtra ir geriausių sprendimų paieška klientams bus mūsų prioritetu ir šiemet“, – teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas. 

„Igničio“ 12 mėnesių 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 27,6 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 25,6 cento, „Enefit“ – 27,9 cento. Tuo metu 24 mėnesių kainos buvo atitinkamai 27,8, 26 ir 27,3 cento.

Sausio 1–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 18,1 cento už kWh (be PVM) ir buvo 2 kartus didesnė už gruodžio vidutinę kainą, kuri siekė 8,9 cento.

Pasak LEA, vidutinės kainos šuolį daugiausia lėmė tai, kad sausio 5 dieną vidutinė dienos elektros kaina buvo padidėjusi iki 67,1 cento už kWh (be PVM). Agentūros teigimu, sausio 6–9 dienomis elektros kainos stabilizavosi ir vidutiniškai siekė 12,2 centro už kWh (be PVM).

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas nuo sausio siekia 23 centus už kWh – 3,6 proc. daugiau nei gruodį (22,2 cento).

Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per savaitę kilo 7 proc. iki 45,3 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

Pasak įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainų padidėjimą „Nord Pool“ regione labiausiai lėmė beveik ketvirtadaliu sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse. Nors oro temperatūra praėjusią savaitę nukrito žemiau normos, tačiau dėl ilgesnių švenčių suvartojimas regione išliko 1 proc. mažesnis nei prieš savaitę.

„Tuo metu Baltijos šalyse situacija buvo priešinga – aukštesnė nei įprasta oro temperatūra ir ilgesnės šventės lėmė 7 proc. mažesnį elektros energijos suvartojimą, palyginti su ankstesne savaite. O 10 proc. mažesnę vėjo energijos gamybą Baltijos šalyse kompensavo didesnė elektros gamyba hidroelektrinėse, kuri, palyginti su praėjusios savaitės duomenimis, išaugo 20 proc. Šie veiksniai ir lėmė nuosaikią elektros kainos mažėjimo tendenciją Baltijos regione“, – pranešime sakė A. Zatulinas.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę bendrai smuko 7 proc. iki 528 GWh: Lietuvoje jis smuko 10 proc. iki 224 GWh, Latvijoje – 6 proc. iki 132 GWh, o Estijoje –  2 proc. iki 172 GWh.

Bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse smuko 6 proc. iki 367 GWh: Lietuvoje – 5 proc. iki 155 GWh, Latvijoje gamyba augo 17 proc. iki 155 GWh, o Estijoje smuko 39 proc. iki 57 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 70 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 69 proc., Latvijoje – 118 proc., Estijoje – 33 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.