-
L. Kasčiūnas: Seimo tyrimo išvados lieka aktualios ir po LAT sprendimo
„Teismo sprendimą reikia gerbti. Kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo nuomonę teisme. Nepaisant to, NSGK tyrimas ir jo išvados išlieka aktualūs“, – ketvirtadienį BNS sakė Laurynas Kasčiūnas.
Taip jis komentavo trečiadienį paskelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad minėtame tyrime naudoti Valstybės saugumo departamento (VSD) teiginiai apie galimą koncerno „MG Baltic“ įtaką Konkurencijos tarybos vicepirmininkui Elonui Šatui neatitinka tikrovės ir pažeidė jo garbę bei orumą.
Pasak L. Kasčiūno, dirbusio ir praėjusios kadencijos NSGK, atliekant parlamentinį tyrimą keltas duomenų patikimumo klausimas – komitetas darydamas išvadas rėmėsi ne tik VSD, bet ir kitų institucijų duomenimis bei šaltiniais.
NSGK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kai kurios tyrimo išvados jau yra įgyvendintos, „kai kurių įgyvendinimas iki šiol skinasi kelią“.
Tai yra sudėtingi klausimai, ypač dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiksmų, metodų ir jų priežiūros.
Jis pabrėžė, kad į daugelį klausimų ir problemų, kilusių po minėto parlamentinio tyrimo, atsakytų žvalgybos kontrolierius.
Vos tapęs NSGK pirmininku L. Kasčiūnas atnaujino diskusijas dėl šio instituto įkūrimo.
„Tai yra sudėtingi klausimai, ypač dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiksmų, metodų ir jų priežiūros. Manau, Lietuvoje turi atsirasti visiškai nepriklausomas, platų pasitikėjimą turintis žvalgybos veiklą prižiūrintis subjektas – pavadinkime žvalgybos kontrolierius – galintis gerokai giliau pasižiūrėti ir patikrinti žvalgybos tarnybų surinktus duomenis, ne tik jų objektyvumą, patikimumą, bet ir teisėtumą“, – BNS sakė parlamentas.
„Neužilgo pristatysiu žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepciją“, – teigė jis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo E. Šato skundą dėl VSD teiginio apie jį – kad pareigūnas 2008 metais „MG Baltic“ įsigyjant didžiausią Lietuvoje alkoholio gamintoją „Alitą“ buvo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje.
Be to, E. Šatas teigė, kad Seimo NSGK neteisėtai paviešino VSD teiginį, pažeidusį jo garbę ir orumą.
Teismas pritarė, kad VSD pažymoje pateikti duomenys buvo nutekinti visuomenės informavimo priemonėmis be teisėto pagrindo, dar iki NSGK sprendimo juos paviešinti. Be to, komitetui nusprendus paviešinti ne tik savo išvadą, bet ir minėtą pažymą, jis prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.
Aukščiausiasis Teismas pritarė pirmosios instancijos – Vilniaus miesto apylinkės – teismo išvadai, kad VSD pažymoje esantys duomenys yra pateikiami ne kaip nuomonė, o kaip objektyvus realiai egzistuojantis faktas, žinia.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
2018 metų birželį Seimas patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei dešimt metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe. Tyrime taip pat pateikiama duomenų apie koncerno atstovų įtaką įvairiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams.
Dėl šio tyrimo teiginių į teismą yra kreipęsis koncernas „MG Baltic“, taip pat VSD pažymose minimas buvęs ministras Raimondas Šukys.
-
„MG Baltic“ savu žmogumi VSD įvardintas E. Šatas triumfavo teisme 2
Vilniaus miesto apylinkės teismas kovo 15 dieną patenkino E. Šato ieškinį – Lietuvos valstybei atstovaujantis Seimas jam privalės atlyginti 4 tūkst. eurų neturtinės žalos ir apie 2 tūkst. eurų teisinių išlaidų.
Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui
Šalių argumentai
E. Šatas teismui tvirtino, kad tikrovės neatitinka bei žemina jo garbę ir orumą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimu paviešintos VSD pažymos teiginiai, kad „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijų, atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje ir juo tapo E. Šatas.
Anot E. Šato, tokiam teiginiui niekada nebuvo ir negalėjo būti faktinio pagrindo, nes jis nėra nei palankus „MG Baltic“, nei „kažkoks atstovas“, taip pat nejautė koncerno spaudimo dėl sprendimų priėmimo. E. Šako teigimu, toks teiginys jį akivaizdžiai diskredituoja, nes „suponuoja neteisėtą glaudų bendradarbiavimą su koncernu, korupciją, padarytus teisinio bei moralinio pobūdžio nusižengimus, nesąžiningumą atliekant savo pareigas“.
E. Šatas taip pat pabrėžė, kad nors iš VSD paviešintos informacijos galima spręsti, jog išvada apie jo bendradarbiavimą su koncernu buvo padaryta remiantis kitų įmonių, galimai „MG Baltic“ konkurenčių, atstovų pasisakymais, NSGK nesiekė gauti jokios papildomos informacijos, tačiau nutarė pateikti medžiagą visuomenei.
Seimo atstovai teismui teigė, kad E. Šato ieškinyje atsakovu įvardija Lietuvos Respublika, todėl Seimas negali būti valstybės atstovu byloje prieš valstybę dėl žalos atlyginimo, nes Vyriausybė jam nėra ir negali suteikti tokių įgaliojimų. Be to, anot Seimo atstovų, žala negali būti kildinama iš Seimo ar Seimo struktūrinių padalinių veiksmų, kurie nėra pripažinti neteisėtais, todėl byla turėtų būti nutraukta arba E. šato ieškinys pripažintas nepagrįstu ir atmestas.
VSD taip pat prašė teismo E. Šato ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Anot žvalgybininkų, paviešintos pažymos sakinių pradžioje tikslingai nurodoma „VSD vertinimu, VSD duomenimis“, taip siekiant pabrėžti, jog pateikiama informacija yra atlikto subjektyvaus vertinimo rezultatas, todėl negali būti traktuotina kaip žinia, todėl tokių teiginių teisingumo negalima įrodinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Be to, anot VSD, NSGK tyrimo medžiaga buvo paviešinta tik po to, kai VSD pažyma buvo viešai išplatinta spaudoje, todėl nenustačius, jog tai buvo padaryta NSGK iniciatyva, E. Šatas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo, traukiant atsakovu Seimą.
Teismo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas Seimo ir VSD argumentus atmetė ir E. Šato ieškinį tenkino visiškai.
„Nagrinėjamu atveju Seimas yra tinkamas atstovas, kadangi šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl jo struktūrinio padalinio – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, neteisėtų aktų, tai yra tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo fakto, dėl kurio buvo pažeisti E. Šato asmens garbė ir orumas, o taip pat atsirado neturtinė žala“, – rašoma teismo nutartyje.
Anot teismo, iš VSD pažymoje teiginys apie E. Šatą pateiktas konstatuojamąja forma kaip objektyviai egzistuojantis – „E. Šatas tapo koncerno „žmogumi“ Konkurencijos taryboje“, tuo metu iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nėra ir nebuvo jokio pagrindo teigti, jog E. Šatas yra susijęs su „MG Baltic“.
„Nors koncernui „MG Baltic“ yra pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje, E. Šatas nei šioje, nei bet kokioje kitoje su koncernu siejamoje byloje nebuvo apklaustas, jokie įtarimai jam nebuvo pareikšti, jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Be to, paviešinus Valstybės saugumo departamento rašto informaciją, prezidentės ir ministro pirmininko iniciatyva Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko E. Šato veiklos patikrinimą ir pagrindų atleisti jį iš užimamų pareigų nenustatė“, – nurodė teismas.
Jo teigimu, dėl visų šių priežasčių konstatuotinas faktas, jog paskleistos žinios apie E. Šatą neatitinka tikrovės.
Teismas taip pat pažymėjo, kad teiginys, jog E. Šatas yra politine korupcija įtariamo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje, akivaizdžiai jį diskredituoja.
„Toks faktas suponuoja neteisėtą glaudų E. Šato bendradarbiavimą su „MG Baltic“, korupciją, teisinio bei moralinio pobūdžio nusižengimus, nesąžiningumą atliekant savo pareigas. Tokios žinios paskleidimas sukelia neigiamą nuomonę apie E. Šatą kiekvienam protingam ir moraliam asmeniui“, – rašoma nutartyje.
Pasak teismo, paskleista informacija ir toliau kelia konkrečias neigiamas pasekmes: yra sukeltas nepasitikėjimas E. Šatko, kaip Konkurencijos tarybos nario bei pačios Konkurencijos tarybos priimamais sprendimais, E. Šatas jaučia savo bendradarbių nepasitikėjimą, nes neturi galimybių paneigti, jog jam „savo žmogaus“ etiketė yra pritaikyta nepagrįstai, mažėja E. Šato galimybės ateityje įsidarbinti jo kvalifkaciją atitinkančioje valstybės ar privačiame versle.
„Akivaizdu, kad nei vienas stambus ūkio subjektas nenorės būti konsultuojamas asmens, kuris, kaip yra viešai paskelbta, yra kito stambaus ir abejotinos reputacijos ūkio subjekto – politikės korupcijos byloje įtariamo koncerno – „žmogus“, – pabrėžė teismas.
Anot teismo, svarbu ir tai, kad šiuo atveju NSGK paviešino informaciją, kuri buvo adresuota tik jam pačiam, todėl nėra pagrindo konstatuoti „sąžiningą jo elgesį ir veikimą visuomenės interesais“.
E. Šatas tarybos nariu dirba nuo 2011-ųjų rugpjūčio, o 2012-ųjų gegužę paskirtas Š. Keserausko pavaduotoju. Abu kartus jį į tarybą paskyrė prezidentė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – S. Skverneliui.
E. Šatas į teismą dėl garbės ir orumo gynimo kreipėsi pernai rugsėjį.
-
Premjeras kreipsis į STT dėl Konkurencijos tarybos nario E. Šato 3
Ją gavęs, premjeras spręs, ar siūlyti prezidentei atleisti jį iš pareigų.
Tai BNS patvirtino premjero patarėjas Tomas Beržinskas.
„Premjeras, manau, šiandien išsiųs paklausimą STT, ir tik turėdamas visą informaciją, priims sprendimą“, – BNS sakė T. Beržinskas.
S. Skvernelis pirmadienį E. Šato likimą aptarė su prezidente Dalia Grybauskaite. STT praėjusią savaitę Prezidentūrai pateikė papildomą informaciją apie E. Šatą. Jos turinys nekomentuojamas.
VSD rašte Seimo nariams teigė, kad „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alitos“ akcijų, E. Šatas tapo koncerno „savu žmogumi“ Konkurencijos taryboje ir siekė palankaus „MG Baltic“ sprendimo.
Prezidentūra teigia, kad skiriant E. Šatą į pareigas 2011 ir 2017 metais jis buvo tikrintas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, o STT nė karto nepateikė neigiamos informacijos apie kandidatą.
E. Šatas VSD teiginius kategoriškai atmetė. Jis sakė, kad pateiktos netikslios intepretacijos, jis nebuvo palankus koncernui. Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pasirodžius VSD informacijai pareiškė, kad pasitiki savo pavaduotoju.
Konkurencijos tarybos narius ministro pirmininko teikimu skiria prezidentas.
E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2017-aisias jis paskirtas naujai šešerių metų kadencijai, o 2012-ųjų gegužę paskirtas Š. Keserausko pavaduotoju.
Abu kartus jį į tarybą paskyrė D. Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – S. Skverneliui.
Konkurencijos tarybos nariai iš pareigų atleidžiami savo noru, pasibaigus kadencijai, išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, paaiškėjus, kad narys šiurkščiai pažeidžia savo pareigas, poelgiu pažeminus nario vardą ar dėl sveikatos būklės.