Už tokį komisijos sprendimą trečiadienį balsavo šeši nariai ir du susilaikė.
P. Urbšys EPK posėdyje trečiadienį sakė minėtą repliką išsakęs, nes pagal jo sąžinę „nesuderinamas dalykas, kad moteris, kuri po savo širdim nešiojasi kitą gyvybę, ateina su projektu, kuris įteisina gyvybės žudymą“.
„Jei aš buvau neteisingai suprastas ir įžeidžiau V. Čmilytę-Nielsen kaip moterį, kaip Seimo narę, atsiprašau“, – per posėdį sakė P. Urbšys.
„Mane suglumino tai, kad šitą projektą teikė Seimo narė, kuri laukiasi vaiko. (...) Buvo tam tikras moralinis prieštaravimas, besilaukianti moteris man yra didžiausioj pagarboj, ir man buvo nesuderinamas dalykas, kad moteris, kuri po savo širdim nešiojasi kitą gyvybę, ateina su projektu, kuris įteisina gyvybės žudymą“, – sakė parlamentaras.
Man buvo nesuderinamas dalykas, kad moteris, kuri po savo širdim nešiojasi kitą gyvybę, ateina su projektu, kuris įteisina gyvybės žudymą.
„Valstietė“ Asta Kubilienė tuo tarpu teigė, kad įpareigojimas atsiprašyti būtų perteklinis, o ir P. Urbšys sako neturėjęs ketinimų įžeisti kolegės V. Čmilytė-Nielsen.
„Man akivaizdu, kad tai buvo emocija į įstatymo turinį, kuris prieštarauja P. Urbšio vertybėms. Jį pažįstu kaip labai korektišką žmogų ir man sunku įsivaizduoti, kad jis galėtų ką nors įžeisti. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai nenorėdami ką nors įžeidžiame“, – sakė viena iš atsiprašymo klausimu susilaikiusių EPK narių A. Kubilienė.
Konservatorius Antanas Matulas pažymėjo, kad „rezonansas buvo didelis“, o P. Urbšio pasisakymas „akivaizdu, kad diskreditavo žmogų“. „Prie ko čia nėštumas ir galėjimas ar negalėjimas pristatyti įstatymo“, – sakė A. Matulas.
V. Čmilytė-Nielsen praėjusiame EPK posėdyje sakė, kad P. Urbšys jos atsiprašė asmeniškai, tačiau klausimas yra susijęs ne konkrečiai su jos asmeniu, ir pasisakymas rezonansą sukėlė dėl „galbūt lygiateisiškumo principo neigimo“.
Prieš porą savaičių „valstiečių“ balsais liberalams nebuvo leista pristatyti amžino embrionų saugojimo atsisakančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projekto, o P. Urbšio replika, kad liberalai galėjo projektui pristatyti pasirinkti kitą atstovą, sulaukė didelio rezonanso.
P. Urbšys savo ruožtu aiškino buvęs neteisingai suprastas, nes nenorėjęs diskriminuoti besilaukiančios moters, tik apsaugoti.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat svarstė ir plenariniame posėdyje P. Urbšiui pritarusį tvarkietį“ Petrą Gražulį bei dėl frazės „nėščias žmogus“ replikavusį Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovo Artūrą Skardžių, jiems pasiūlyta diskusijoje dalyvauti laikantis politikų elgesio kodekso principų.
Šią savaitę V. Čmilytei-Nielsen buvo leista patiekti minimą projektą, tačiau po pateikimo jam nepritarta ir jis grąžintas iniciatorei tobulinti.
Liberalė V. Čmilytė-Nielsen siūlė atsisakyti valdančiųjų „valstiečių“ pastangomis į Pagalbinio apvaisinimo įstatymą įrašyto neriboto embrionų saugojimo ir nustatyti, kad dėl pagalbiniam apvaisinimui sukurtų ir moteriai neperkeltų embrionų saugojimo termino spręstų pati pora – ne mažiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, taip pat pora galėtų leisti embrionus panaudoti donorystei.
V. Čmilytė-Nielsen pataisas argumentavo tuo, kad dabartinė tvarka sukelia sunkumų poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes atliekami embrionai saugomi šeimos lėšomis ir ne visi išgali tai sau leisti, ypač turint mintyje, jog saugojimo terminas – neribotas.
