Tokia operacija Lietuvoje atlikta pirmą kartą. Ji truko maždaug 5 valandas. Hipofizės, priekinės kaukolės daubos endoskopinės operacijos yra įprastos medikų kasdieniame darbe, o šiuo atveju per nosį buvo pašalintas užpakalinės kaukolės daubos navikas.
„Kaukolės pamato naviką galima pašalinti dviem pagrindiniais būdais: taikant mikroneurochirurginę arba endoskopinę techniką. Universalus ir įprastas yra mikroneurochirurginis būdas, kai navikas šalinamas reikiamoje vietoje atveriant kaukolę, naudojant mikroskopą, mikrochirurginius instrumentus. Tačiau kai kurios lokalizacijos kaukolės pamato navikai gali būti lengviau ir paprasčiau pasiekiami per nosį naudojant endoskopinę įrangą ir taip sumažinant manipuliacijų su gyvybinėmis nervinėmis struktūromis (smegenų kamienu, galviniais nervais) apimtį,“ – išskirtinį atvejį pristato vienas iš pacientą operavusių medikų – Santariškių klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas Ugnius Kšanas.
Endoskopinė neurochirurgija – tai operacijos, kurių metu naudojamas endoskopas, t.y., aukštos raiškos kamera, įtaisyta plono vamzdelio gale, kuri sujungta su monitoriais. Endoskopas gali būti naudojamas esant įvairiai kaukolės ir smegenų patologijai. Kartais tai pagalbinė, papildoma priemonė. Kokį būdą taikyti – neuromikrochirurginį, endoskopinį ar kombinuotą, – sprendžiama kiekvienu atveju atskirai pagal naviko lokalizaciją, pobūdį, dydį ir pan.
Anot gydytojo neurochirurgo U. Kšano, endoskopinė chirurgija plačiai taikoma otorinolaringologų nosies ertmės, tam tikrais sinusų patologijos atvejais. Neurochirurgijoje įprasta endoskopiškai per nosį šalinti hipofizės, dalį priekinės kaukolės daubos navikų. Šiuo atveju gerybinis auglys buvo užpakalinės kaukolės daubos nuokalnės (clivus) srities apatinėje dalyje ir apėmė didžiosios pakauškaulio angos priekinę dalį, spaudė smegenų kamieną iš priekio. Tiesiausias kelias prie auglio buvo endoskopinis. Tokiu būdu prieinant prie auglio, išvengta didelės dalies gyvybinių struktūrų. Todėl tikėtina mažesnė neurologinių komplikacijų rizika, lengvesnis pooperacinis periodas.
„Pasitarę su kolegomis, apsisprendėme, jog pacientei geriausiai galėsime padėti taikydami Lietuvoje naują metodą. Kitu atveju priėjimas būtų buvęs daug sudėtingesnis – būtų reikėję nuimti nemažai kaukolės pamato kaulinių struktūrų, kad pasiektume auglį. Tuo pačiu būtume priversti atlikti daugiau manipuliacijų su labai svarbiomis nervinėmis struktūromis (smegenų kamienu, galviniais nervais), kraujagyslėmis. Taigi, pasitelkę endoskopą ir specialią endoskopinę įrangą, instrumentus, per nosies ertmės giliausią ir žemiausią sritį pašalinome dalį nuokalnės (clivus) ir pirmojo kaklo slankstelio priekinio lanko. Pašalinę kaulinę dalį, iš karto atvėrėme priėjimą prie viso auglio, kuris išoperuotas minimaliai liečiantis prie smegenų kamieno, nervų ir kraujagyslių. Labai svarbus operacijos etapas – kaukolės pamato defekto sandarus uždarymas tam, kad išvengtume smegenų skysčio nutekėjimo per jį“, – operacijos subtilybėmis dalijasi Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba.
Šiam žingsniui medikai ruošėsi labai atsakingai – tiek gydytojas neurochirurgas Ugnius Kšanas, tiek otorinolaringologas dr. D. Rauba stažavosi JAV, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Italijoje, kur mokėsi atlikti smegenų auglių operacijas endoskopinės neurochirurgijos būdu.
Operaciją atliko daugiaprofilinė medikų komanda: neurochirurgai, otorinolaringologai, anesteziologai, operacinės slaugytojai. Anot chirurgų, norint taikyti tokį operacijos būdą, labai svarbu, kad ligoninėje būtų stipri pooperacinės priežiūros komanda, kuri užtikrintų kokybišką paciento slaugą bei gydymą po operacijos. Santariškių klinikose yra įrengtos modernios reanimacijos palatos, dirba aukštos kvalifikacijos medikai profesionalai, ir tai leidžia vis dažniau taikyti pažangiausius gydymo metodus.
