Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė ragina žmones paisyti rekomendacijos dirbti nuotoliniu būdu.

„Suprantama, kad ne visi darbai gali būti atliekami nuotoliniu būdu, tačiau tie, kuriems iš tiesų nėra būtinas fizinis darbuotojų susibūrimas, turėtų būti atliekami iš namų. Kuo mažiau mes kontaktuosime, tuo mažiau plis virusas“, – pranešime teigė specialistė.

„Ypatingai tai svarbu dabar, kai vaikai eina į mokyklas ir dalis jų yra dar nepaskiepyti. Užsikrėtus vaikui, nuotoliniu būdu dirbantys tėvai nutrauktų viruso plitimo grandinę – jie nepasidalintų virusu darbovietėse, iš kurių jis toliau parnešamas į kolegų šeimas, kurių nariai išnešioja virusą toliau po mokyklas, kitas darbovietes ir taip toliau“, – sakė ji.

Ji ragina laikytis ne tik valdžios reikalavimų, tačiau ir rekomendacijų.

Kuo mažiau mes kontaktuosime, tuo mažiau plis virusas.

„Lietuvoje dar nėra susiformavęs požiūris, kad rekomendacijų būtina laikytis lygiai taip pat kaip ir kitų įstatymų nuostatų. Visgi, norėtume paraginti nesivadovauti logika – jeigu manęs nebaus, tuomet ir nebūtina laikytis. Virusui nesvarbu, ar mes laikomės rekomendacijų, ar nuostatų, už kurių pažeidimą gresia baudos. Visi puikiai žinome, kaip veikia virusas – jis ieško žmogaus. Tad laikykimės ne tik reikalavimų, bet ir rekomendacijų ir nesudarykime jam galimybių daugintis“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Protrūkių skaičius ir toliau auga

NVSC duomenimis, bendras aktyvių COVID-19 protrūkių skaičius per savaitę dar labiau išaugo ir dabar siekia 965. Protrūkiai ir toliau fiksuojami ugdymo, gydymo, pramonės, paslaugų, maitinimo sektoriuose.

Protrūkiai ugdymo įstaigose vis dar sudaro didžiąją dalį – 675, tačiau kaip ir ankstesnėmis savaitėmis jie nėra skaitlingi, t. y. susijusių pirminių atvejų skaičius daugumoje iš jų (95 proc.) neviršija 10 atvejų. Didžiąją dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro protrūkiai pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 12 proc. visų ugdymo įstaigose užfiksuotų protrūkių.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų užregistruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, kiek mažiau – Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos apskrityse.

Virusui nesvarbu, ar mes laikomės rekomendacijų, ar nuostatų, už kurių pažeidimą gresia baudos. Visi puikiai žinome, kaip veikia virusas – jis ieško žmogaus.

42-ąją metų savaitę aktyvių protrūkių nežymiai padaugėjo prekybos, maisto pramonės, siuvimo įmonėse, tačiau padidėjimas nėra žymus, jis siekia kelis procentus. Atitinkamai užfiksuota 18, 16 ir septyni aktyvūs protrūkiai.

Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose. Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo užfiksuotas 81 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, ankstesnę savaitę jų buvo 64. Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose protrūkių nustatyta vienu mažiau nei ankstesniąją savaitę – 16.

Paslaugų, statybos, transporto ir logistikos bei žemės ūkio įmonėse praėjusią savaitę išliko protrūkių mažėjimo tendencijos – lyginant su ankstesniąją savaite, čia nustatomų protrūkių dar pamažėjo. Protrūkių mažėjimas siekė nuo keliolikos iki 50 proc. Gamybos įmonėse keletą pastarųjų savaičių protrūkių buvo fiksuojama vis daugiau, tačiau 42-ąją savaitę ši tendencija pasikeitė – lyginant su ankstesne savaite protrūkių užfiksuota mažiau – iš viso 39, tuo tarpu ankstesniąją savaitę jų buvo 42.

Protrūkis – staigus užkrečiamosios ligos išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau ligos atvejų, tarpusavyje susijusių laiko ir vietos požiūriu, ir atkreipia dėmesį į priemones, kurios yra svarbios, norint sustabdyti infekcijos plitimą.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje registruota 720 aktyvių COVID-19 ligos židinių, savaitę prieš tai jų buvo 546.

Daugiausia ligos židinių yra švietimo, sveikatos apsaugos įstaigose, rodo antradienį paskelbti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

Praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia – 469 – aktyvių protrūkių registruota ugdymo įstaigose.

Specialistų vertinimu, situacija ten stabilizavosi – palyginti pastarųjų savaičių duomenis, reikšmingų pasikeitimų dėl protrūkių ugdymo įstaigose nėra.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžiausią dalį šioje statistikoje sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos.

Tuo metu protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose siekia beveik 12 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių. 96 proc. šių protrūkių nėra skaitlingi, juose yra mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, kiek mažiau – Tauragės, Alytaus, Utenos apskrityse.

40-ąją metų savaitę aktyvių protrūkių prieaugį epidemiologai taip pat fiksavo gamybos, prekybos, statybų sektoriuose, tačiau jis nebuvo žymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų. Atitinkamai fiksuota 41, 12 ir 8 aktyvūs protrūkiai.

Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Gydymo įstaigose fiksuoti 62 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, prieš savaitę jų buvo 61, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 17, prieš savaitę jų registruota 11.

Maisto pramonės, logistikos ir transporto, žemės ūkio įmonėse, taip pat paslaugų sektoriuje 40-ąją metų savaitę stebimos palankios tendencijos. Šiose srityse protrūkių mažėjimas siekė nuo keliolikos iki net 50 procentų.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, tai yra du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Anot gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, delta atmainai, kuri yra žymiai greičiau perduodama, dominuojant Lietuvoje, net ir itin trumpas kontaktas gali būti lemtingas. Dėl to rizika tokiose vietose, kur sudėtinga laikytis infekcijos prevencijos priemonių, išauga.

„Žmogiškai suprantame, kad bendravimo, apsilankymų kavinėse, baruose, kas iki pandemijos buvo įprasta, žmonės yra pasiilgę. Tačiau kaip epidemiologai turime kalbėti apie čia slypinčius pavojus. Duomenys rodo, jog delta atmaina dabar sudaro apie 95 proc. visų diagnozuojamų atvejų. Žinant, kad ji apie 60 proc. užkrečiamesnė, turime suprasti, kad net ir visiškai minimalaus kontakto su užsikrėtusiuoju užtenka tam, kad virusas būtų perduotas. Tad rekomenduoju pasverti riziką, jei lankotės tokiose vietose, kur galimas net ir minimalus kontaktas su žmonėmis, su kuriais įprastai nebendraujate. Ypač tai svarbu tiems, kurie nepasiskiepijo“, – sako D. Razmuvienė.

NVSC specialistai rekomenduoja naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis atstumo nuo kitų asmenų, ypač, kai sutinkami žmonės, su kuriais įprastai nebendraujama. Taip pat – laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, kuo dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu, jei nėra galimybės – naudoti rankų dezinfekavimo priemones.

Svarbu ir tai, kad žmonės, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių, t. y. karščiuojantys, kosintys, sloguojantys, liktų namuose, nesilankytų viešose vietose, taip užtikrindami ir savo, ir aplinkinių saugumą.

Specialistai primena, kad pati efektyviausia pandemijos valdymo priemonė – skiepai. Duomenys rodo, jog 96 proc. asmenų, nuo 2021 m. birželio 1 d. hospitalizuotų ir mirusių nuo COVID-19, nebuvo visiškai vakcinuoti.

NVSC primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 12 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Nuo 12 m. galima skiepytis „Comirnaty“ (gamintojai „Pfizer“ ir „BioNTech“) arba „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vakcinomis. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

Tačiau geri vakcinacijos tempai, aktyvus testavimas ir aktyvesnė žmonių veikla atvirame ore, o ne uždarose patalpose, padeda išvengti tokio spartaus koronaviruso plitimo, koks buvo stebimas rudenį. Kaip keisis situacija, nemaža dalimi priklausys ir nuo visuomenės sąmoningumo.

Įteisinus privalomą testavimą tam tikroms gyventojų grupėms ir pradėjus tirti ėminių kaupinius balandžio mėnesį pavyko pasiekti rekordines testavimo apimtis. Atliktų tyrimų skaičius kai kuriomis dienomis jau viršija 20 tūkstančių, nors per pandemijos piką gruodį ir sausį neperkopė 18 tūkstančių.

Aktyvus testavimas leidžia aptikti daugiau atvejų, izoliuoti užsikrėtusius asmenis ir šitaip užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui.

Atkreipdami dėmesį, kad daugėja simptominių teigiamų tyrimų, Sveikatos apsaugos ministerijos epidemiologai ragina gyventojus nebijoti ir nevengti testavimo. Pajutus peršalimo ligos požymius, reikėtų nedelsti, nesiimti savigydos ir nuvykti pasitikrinti, ar tai nėra COVID-19 liga.

Epidemiologai pastebi, kad sušvelninus kai kurias karantino priemones tikėtinas sergamumo padidėjimas, todėl ragina gyventojus atlaisvinimais naudotis atsakingai, nepamirštant galiojančių taisyklių. Primenama, kad ir paskiepytiems bei persirgusiems žmonėms tebegalioja reikalavimas viešose uždarose vietose, taip pat ir atvirame ore, jei nėra galimybės išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų asmenų, dėvėti apsaugines veido kaukes. Atvėrus lauko kavines, atšilus orams ir leidžiant daugiau laiko lauke, išlieka poreikis laikytis saugių atstumų ir vengti susibūrimų.

Sudėtingiausia epidemiologinė situacija išlieka Vilniaus regione. Širvintų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų viršijo 1000, Vilniaus mieste šis rodiklis siekia 975. Aukštas sergamumas ir toliau siejamas su „britiškąja“ koronaviruso atmaina, kuri sparčiai plinta ir į kitus šalies regionus.

COVID-19 skirtų lovų užimtumas sparčiausiai auga Vilniaus ir Kauno regionuose, kur per mėnesį koronavirusu sergančių pacientų skaičius išaugo nuo pusantro iki dviejų kartų.

„Per lapkričio mėnesį, jei pasakyti kiek buvo neištirtų, tai vidurkis yra nepilni 14 procentų. Jei paimti kiekvieną lapkričio savaitę, tai didžiausias procentas buvo pačiu gausiausiu laikotarpiu, kai buvo didžiausi sergamumo skaičiai, buvo tuomet virš 17 procentų“, – spaudos konferencijoje sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Jos teigimu, vien informacinių technologijų sprendimai negali išspręsti visų iššūkių, o neištirti atvejai daugiausia yra susiję su duomenų trūkumu, kai specialistai neturi sergančiojo telefono numerio ar pats žmogus atsisako suteikti informaciją.

„Kiekvieną dieną yra atliekami tyrimai, jie yra ilgi, jie užtrunka ne vieną parą, nereikia galvoti, kad vien IT pagalbos gali padaryti stebuklus“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Anot epidemiologės, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei kitų tarptautinių institucijų gairėmis, situacija šalyje laikoma valdoma, kai neištiriama iki 20 proc. atvejų.

„Lietuvoje nebuvo nė vienos savaitės, kad situacija būtų blogesnė nei 20 procentų“, – sakė ji.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius antradienį pranešė atlikęs preliminarią analizę ir nustatęs, kad „turime 50 proc. atvejų, kurie nėra pakankamai ištirti“.

Prezidentūros pranešime spaudai teigiama, kad „šiuo metu Lietuvoje neužtikrinamas operatyvus ir detalus visų nustatytų COVID-19 atvejų ištyrimas, nėra galimybių atlikti kokybišką analizę, susidaryti aiškų epidemijos priežasčių vaizdą“.

D. Razmuvienės teigimu, V. Zemlys-Balevičius paskelbė klaidingas išvadas, nes vertino tik dalį NVSC turimos informacijos.

„Asmuo, kuris kalbėjo, aišku, matė įkritusius atvejus tai valandai, kad jie buvo netirti. (...) Kai įkrenta duomenys, toliau vyksta jau žmogaus apklausa – epidemiologas apklausia asmenį, surenka duomenis ir (...) ranka suveda į sistemą, ką jis sužinojo, kokias epidemiologines dedamąsias. Tai užtrunka laiko“, – aiškino epidemiologė.

„Susirgimai registruoti visose dešimtyje apskričių. Dabartiniu metu beveik kas antrą dieną pirmauja Kauno apskritis. Iš visų vakar registruotų susirgusių 40 proc. yra būtent Kauno apskrityje susirgę gyventojai. Vilniaus apskričiai tenka trečdalis susirgusių. Likusiose aštuoniose yra po keletą dešimčių naujų atvejų“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Razmuvienė.

Pasak jos, didžioji dalis naujų nustatytų atvejų užsikrėtė nuo asmenų, kuriems jau buvo patvirtintas susirgimas COVID-19 virusu. Tuo tarpu 17 proc., tęsė epidemiologė, negalėjo pasakyti, kaip galėjo užsikrėsti koronavirusu.

„Dauguma atvejų užsikrečia nuo patvirtintų koronavirusu sergančių asmenų. Skaičiuojant asmenis, kurie nežino nuo ko užsikrėtė – lieka tik 17 proc. Didžioji dalis yra bendravę su asmeniu, kuriam nustatytas koronavirusas“, – teigė ji, pridurdama, kad šiuo metu simptominių atvejų registruota 40 proc., o tų, kurie teigia simptomų nejaučią – 60 proc.

Daiva Razmuvienė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Protrūkių epicentre – slaugos įstaigos

COVID-19 protrūkiai, pasak D. Razmuvienės, dažniausiai registruojami slaugos įstaigose. Pasak jos, nuo pandemijos pradžios koronaviruso protrūkiai užfiksuoti daugiau nei šešiasdešimtyje tokio pobūdžio įstaigų.

„Vien per vakar dieną užsikrėtimai COVID-19 yra registruoti dešimtyje gydymo įstaigų, kuriose įvyko protrūkiai ir susirgo medikai bei kiti asmenys, kurie lankėsi toje įstaigoje. Beveik 30 protrūkių registruota nuo pandemijos pradžios globos įstaigose ir šiek tiek daugiau nei 30 slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose“, – teigė ji.

Naujas židinys – Klaipėdos globos bendrijoje

Kaip informavo D. Razmuvienė, naujausias židinys susiformavo Klaipėdos globos bendrijoje „Klaipėdos viltis“.

„Čia pirmadienį registruoti 22 nauji infekcijos atvejai. Iš viso šioje įstaigoje jau registruoti 56 atvejai, iš kurių didžioji dalis gyventojai, likusi dalis – personalas“, – teigė epidemiologė. 

COVID-19 užfiksuotas beveik pusšimtyje ugdymo įstaigų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės teigimu, susirgimai COVID-19 šiuo metu fiksuojami darželiuose, mokyklose ir universitetuose.

„Ugdymo įstaigose pirmadienį fiksuoti 49 nauji atvejai. Jie registruoti ne tik mokyklose, bet ir darželiuose, kitose ugdymo įstaigose – taip pat ir aukštosiose mokyklose. Aukštųjų mokyklų studentų jau iš viso serga 277“, – teigė ji.

„Nuo pandemijos pradžios sirgo jau daugiau nei pusantro tūkstančio medikų. Per rugsėjo, spalio ir lapkričio pirmas dienas registruoti 1132 susirgę medikai. Dabar serga beveik 1000 medikų“, – teigė epidemiologė.

„Išėjo apie keturiasdešimt darbuotojų, jų pagrindinės išėjimo priežastys buvo nekonkurencingi atlyginimai, milžiniški darbo krūviai, didžiulis visuomenės spaudimas bei užgulusi didelė atsakomybė jų pečius. Jie gauna geresnių pasiūlymų, tai ir pasinaudoja šiomis galimybėmis (...) Prezidentas išgirdo apie NVSC specialistų ir epidemiologų apgailėtinus atlyginimus, milžiniškus darbo krūvius, kitas problemas, kurios atsirado ne prieš metus ar penkerius, o jos atsirado liberalizuojant rinką ir mažinant žmonių, kurie kovoja su infekcijomis skaičių“, – teigė R. Lingienė.

Pasak jos, pinigų iki šiol nėra 95 pareigybėms. „37 pareigybėms finansavimas buvo gautas. Tik noriu priminti, kad tos pareigybės nebuvo skirtos valdyti koronaviruso infekciją. Tiesiog pareigybes turime, bet pinigų – ne. Ir pinigais iki šiol „nepadengtos“ 95 pareigybės, kurios skirtos normaliai situacijai ir normaliai įstaigos veiklai“, – sakė ji.

Anot R. Lingienės, rinkimų laikotarpį jaučia ir darbuotojai.

„Kuo šis laikotarpis yra išskirtinis ir sudėtingas? Pirma, blogėja epidemiologinė situacija. Antra, yra jautrus rinkimų laikotarpis bei didėja politinė įtampa. Visuomenė tapo labai poliarizuota ir daugėja sveiku protu nepaaiškinamų sąmokslo teorijų. Sudėtinga yra visiems, sudėtinga yra medikams, sudėtinga yra visuomenei. NVSC tikslas yra žmonių saugumas ir mes stengiamės lėtinti viruso plitimą. Kad sulauktume vakcinos, mums būtina apsaugoti jautrias visuomenės grupes, medikus, socialinėse įstaigose dirbančius darbuotojus“, – teigė jis.

R. Lingienės pateiktais duomenimis, NVSC dirba apie 600 žmonių.

Ministerija pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių dalykų, norint suvaldyti koronaviruso plitimą – ištirti kaip įmanoma daugiau žmonių ir atsekti infekcijos grandines, tokiu būdu užkertant kelią tolimesniam viruso plitimui.

Todėl rugsėjo 29 d. priimtu operacijų vadovo sprendimu nuspręsta, kad Raseinių rajone greitaisiais PGR molekuliniais tyrimais turėtų turėti galimybę išsitirti visi sąlytį turėję asmenys bei visi norintys žmonės – tiek pajutę bet kokius viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus, tiek sveiki ir neturintys jokių simptomų. Tokią galimybę sudaryti turėtų Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Raseinių rajono savivaldybės administracija taip pat turėtų iki 2020 m. spalio 14 d. įsteigti ne mažiau kaip 2 mobilius punktus arba pasitelkti Tauragės rajono savivaldybės mobilaus punkto brigadas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavesta informuoti ir registruoti tyrimui visus sąlytį turėjusius asmenis, t.y. visus asmenis turėjusius bet kokį kontaktą, jei įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, renginyje ar kitame susibūrime nustatytas bent vienas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejis. Visi kiti asmenys (tiek turintys kvėpavimo takų infekcijos simptomų, tiek sveiki) tyrimams užsiregistruoti gali karštąja linija 1808, nurodydami, kad jie yra Raseinių rajono gyventojai.

Ministerija primena, kad vykdant Registrų centro informacinių sistemų tvarkymo darbus, registracija į mobiliuosius punktus bus sustabdyta rugsėjo 30 d. 17 val. ir atnaujinta spalio 1 d. 8 val. Informacijos teikimas karštąja linija 1808 vyks įprastai.

Policijos departamentui pavesta sustiprinti asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), kurių izoliavimosi vieta namuose ar kitoje gyvenamoje aplinkoje Raseinių rajono savivaldybėje, tikrinimą izoliacijos laikotarpiu dėl izoliavimo reikalavimų laikymosi.