Dažniausiai dėl greitųjų kreditų į teismus kreipiasi kreditoriai. Paprastai jie Temidės rūmų duris atveria dėl paprasčiausios priežasties – norėdami išieškoti skolą, susidariusią skolininkui laiku negrąžinant kredito. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio bylose pasyvesni yra skolininkai – jie rečiau gina savo, kaip vartotojų, teises, rašoma pranešime spaudai. Tokio pobūdžio bylose ginčų dėl kredito sumos paprastai nekyla, dažnesni atvejai, tačiau jų nėra daug, kai skolininkai nesutinka su kredito kaina, kuri apima visas išlaidas, įskaitant palūkanas, delspinigius, komisinius, administravimo mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos kredito gavėjas turi sumokėti.

Tiek teismams, tiek vartotojams bei kredito įstaigoms aiškumo šioje situacijoje įnešė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2016 m. pradžios. Jame numatyta greitųjų kreditų rinkos aktyvi priežiūra, reikalavimai kredito įstaigoms atsakingai vertinti klientų mokumą, baudos už neatsakingą skolinimą, sumažinta maksimali metinė palūkanų norma. Visi šie instrumentai padeda užtikrinti silpnesniosios šalies – vartotojo – interesus, todėl labai didelių ginčų dažniausiai pavyksta išvengti.

Asmenims, nepasvėrusiems savo galimybių grąžinti kreditą ir dėl to atsidūrusiems teisme, svarbu suprasti, kad atvykus į teismą galima apginti savo, kaip vartotojo, teises.

Ginčai, kylantys dėl greitųjų kreditų sutarčių, pirmiausia, ypatingi tuo, kad viena sutarties šalis yra vartotojas. Todėl asmenims, nepasvėrusiems savo galimybių grąžinti kreditą ir dėl to atsidūrusiems teisme, svarbu suprasti, kad atvykus į teismą galima apginti savo, kaip vartotojo, teises. Galbūt kreditoriaus reikalaujama suma yra per didelė ar iš viso nepagrįsta – o būtent tai ir padės išsiaiškinti teismas. Svarbu prisiminti, kad iš teismo yra siunčiami tik svarbūs ir su asmens teisėmis bei pareigomis susiję dokumentai. Gavus tokius dokumentus nereikėtų jų vengti ir bijoti priimti. Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės vengia priimti teismo siunčiamus dokumentus, grąžinti skolą, ar net išvykę į užsienį bando ją „pamiršti“. Klaidinga manyti, kad pasislėpus ir vengiant atvykti į teismą, pavyks išvengti skolos grąžinimo. Priešingai, tik bendradarbiaujant su teismu ir kita šalimi, galima greitai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą.   

Jeigu asmuo jau sudaręs ar ketina sudaryti sutartį greitajam kreditui gauti, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą jūsų teises užtikrinančių svarbių aspektų. Svarbu žinoti, kad Vartojimo kredito įstatyme yra įtvirtinta maksimali metinė palūkanų norma – už vieną išduotą kreditą ji negali viršyti 75 procentų. Kredito kaina, t. y. visa vartotojui tenkanti sumokėti suma už naudojimąsi kreditu, negali viršyti faktiškai galimo naudoti kredito sumos. Be to, delspinigių suma pagal įstatymą negali viršyti 0,05 procentų už vieną uždelstą dieną. Delspinigiai taip pat negali būti skaičiuojami daugiau kaip už 180 dienų. Taigi įstatyme įtvirtinta daug vartotojų teises padedančių ginti instrumentų, todėl sutartyse su kreditoriumi pastebėjus asmens teises pažeidžiančių sąlygų, raginčiau nebijoti pakovoti už savo teises.

Vienas esminių Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintų vartotojus saugančių apribojimų – galimybė iš anksto save patį apriboti nuo vartojimo kreditų ėmimo. Vartotojas, negalintis atsispirti pagundai per daug skolintis, gali iš anksto raštu Lietuvos banko paprašyti jam neišduoti kredito ir taip apsaugoti pats save nuo finansinės naštos. Be to, įstatyme numatytas „apsisprendimo laikotarpis“, suteikiantis vartotojui galimybę per 2 dienas, nenurodant priežasčių, grąžinti jam suteiktą kreditą. Tokiu atveju vartojimo kredito bendrovė neturi teisės taikyti jokių mokesčių (nei kredito administravimo, nei jo išmokėjimo ir kt.). Dar vienas svarbus apribojimas tas, kad vartojimo kreditai negali būti išduodami asmenims, jaunesniems nei 18 metų bei neveiksniems ar ribotai veiksniems tam tikrose srityse asmenims, be to, negali būti išduodami nakties metu, t. y. nuo 22 val. iki 7 val.

Nors įstatyme numatyta pakankamai nemažai instrumentų, gelbstinčių asmenis nuo neatsakingo skolinimo ir skolinimosi, tačiau turbūt svarbiausia yra asmeniui visuomet pačiam pamąstyti, ar trumpalaikis smulkus vartojimo kreditas jam apskritai būtinas. Taip pat svarbu numatyti, iš kokių pajamų jis bus grąžintas. Jei visgi skolinimosi išvengti nepavyksta, siūlyčiau pasidomėti visa prieinama informacija, išanalizuoti sutartį ir sąlygas, atsakingai pasirinkti smulkias paskolas teikiančią finansų įstaigą. Jei iškilo neplanuotų sunkumų grąžinti kreditą, svarbu, nevengti atsakomybės, nesislėpti, o kuo skubiau kreiptis į kreditą išdavusią finansų įstaigą. Tikėtina, kad iškilusius sunkumus pavyks išspręsti bendradarbiaujant – įmonė, įvertinusi priežastis (galbūt netekote darbo ir planuotų pajamų, nutiko kita svari bėda), gali sustabdyti palūkanų skaičiavimą, sudaryti skolos grąžinimo dalimis grafiką.

Savo kaltės neįžvelgia

Pernai gruodžio 22 d. Venos Cholodovos buto tualete trūko vandentiekio vamzdis. Tiksliau – vamzdelis, mat jis tėra gal 20 centimetrų ilgio.

Tuo metu namuose buvo vienas iš dviejų pensininkės sūnų Aleksandras.

Vyras suskubo kviesti avarinę tarnybą ir semti po visą butą pasklidusį vandenį.

Avarinės vyrai nuėmė trūkusį vamzdžio galą, užmovė lanksčią žarną ir nukreipė vandenį į klozetą.

Netrukus jie užsuko vandens tiekimą ir suremontavo gedimą.

A.Cholodovas teigė, kad kažkuris meistras fotoaparatu fiksavo avariją ir ramino gyventojus, esą jiems nereikės mokėti už kaimynų apliejimą, nes trūkęs vamzdis yra iki vandens apskaitos skaitiklio, tad už jį atsakinga namą administruojanti įmonė.

V.Cholodova parėjo iš sveikatos priežiūros centro ir rado namuose avarijos padarinius – šlapias viso buto grindis.

Moteris buvo nuėjusi pas aukštu žemiau gyvenančius kaimynus, kurie būstą iš tikrųjų buto šeimininkų nuomoja. Senolė atsiprašinėjo ir tikino esanti nekalta.

"O kaipgi kitaip? Jeigu būčiau palikusi atsuktą čiaupą, būčiau kalta. O čia – trūko vamzdis. Kaimynų dukra valė vandenį, piktai pažiūrėjo į mane ir nieko nesakė", – prisiminė senolė.

Įsiminė meistrų žodžiai

Vasario viduryje senolė gavo draudimo bendrovės laišką. Juo buvo informuojama, kad bendrovė savo klientams, vandeniu užlieto buto šeimininkams, išmokėjo draudimo išmoką.

Tuo pat metu bendrovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.

Draudimo bendrovės teisininkė teiravosi, ar V.Cholodova yra apsidraudusi. Jei taip, šios sumos būtų reikalaujama iš jos draudimo įmonės.

Priešingu atveju prašoma per 15 dienų atlyginti patirtas išlaidas. Jeigu pensininkė negalinti sumokėti visos sumos iš karto, jai suteikiama galimybė tartis dėl mokėjimų grafiko suderinimo.

Mano gyvenimo nebeužteks išmokėti tokią sumą.

"Mielieji žmonės, ar jūs suprantate, ką man reiškia 1,6 tūkst. eurų. Mano gyvenimo nebeužteks išmokėti tokią sumą. Pensijos gaunu 230 eurų, gyvenu su vienu neįgaliu ir kitu bedarbiu sūnumis. Mūsų bendros pajamos nesiekia 400 eurų. Čia kalbu apie galimybę mokėti reikalaujamą sumą. Bet pirmiausia norėčiau išsiaiškinti, ar aš privalau tai daryti. Juk meistrai ne vieną kartą pakartojo, kad iki skaitiklio trūkęs vamzdis yra ne mano, o namo administratoriaus rūpestis", – verkė senolė.

Pareikalavo pažymų

Pensininkė nužingsniavo pasitarti į savivaldybę. Čia Teisės skyriaus specialistai ėmėsi padėti moteriai.

Pirmiausia tarnautojai parašė draudimo bendrovei raštą, kuriuo pranešė nesutinkanti mokėti reikalaujamos sumos, nes iš pateiktų duomenų nėra aišku, kad būtent ji atsakinga už nurodytą įvykį.

Praėjo šiek tiek laiko ir draudimo bendrovė atsiuntė dar vieną laišką. Jame vėl raginama sumokėti reikalaujamą sumą.

"Jeigu tai visgi buvo trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis, prašome pateikti tai patvirtinančią pažymą", – rašė draudimo bendrovės teisininkė.

Namą administruojanti įmonė draudikams pranešė, kad teisės aktai neįpareigoja jų nustatinėti atsakingus už inžinerinės įrangos defektus asmenis ir tokių defektų atsiradimo priežastis.

Taip pat pažymėta, kad visada galima kreiptis į kompetentingus asmenis, ekspertai gali nustatyti, kodėl atsirado defektai ir kas dėl jų kaltas.

Draudimo bendrovės "If" Rinkodaros departamento vadovas Džiugas Šaulys teigė, jog yra svarbu, kad už žalą atsakingi asmenys kalbėtųsi ir bendradarbiautų, pateiktų duomenis apie savo situaciją.

"Šiuo atveju žalos kaltininkė mus informavo, kad jos pajamos yra mažos ir ji negali atlyginti žalos. Mes jos paprašėme pateikti dokumentus apie pajamų dydį, tačiau iki šiol jų ir jokios papildomos informacijos, atsakymo į savo laišką negavome, todėl kol kas negalime priimti sprendimo dėl žalos dydžio sumažinimo, išdėstymo ar visiško atsisakymo nuo reikalavimo", – tikino bendrovės atstovas.

Patarė fotografuoti avarijos vietą

Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Andrius Kačalinas neslėpė, kad būtent dėl kaimynų apliejimo bėdų turintys žmonės yra dažni teisininkų interesantai.

"Panašių atvejų būta ne vieno. Labai svarbu nustatyti dėl asmeninio ar bendro naudojimo turto defektų atsirado žala. Vandentiekio tinklai iki skaitiklio yra bendrojo naudojimo objektas, o vamzdynas po skaitiklio laikomas asmenine nuosavybe. Būtent skaitiklis yra atskaitos taškas. Todėl kiekvieną kartą reikia aiškintis, kurioje vietoje trūko vamzdis. Kartais tai ne taip paprasta", – kalbėjo Teisės skyriaus vadovas.

Būtent skaitiklis yra atskaitos taškas.

Būta tokio teisminio ginčo, kai aiškintasi panaši situacija. Meistrai atvyko, sutvarkė gedimą, o vėliau buvo labai sunku išsiaiškinti, kurioje vietoje jis buvo.

Į teismo posėdį teko kviestis meistrus, juos apklausti.

Savivaldybės teisininkai mato, kad problemos prasideda tada, kai atsitikus avarijai žmonės skambina namo administratoriui.

Atvykę jo atstovai pamato, kad nelaimė atsitiko dėl bendrojo naudojimo sistemų defekto.

"Neretai įvyksta interesų konfliktas. Tas asmuo, kuris turėtų užfiksuoti įvykį, iš tiesų yra suinteresuotas išvengti civilinės atsakomybės. Gali atsitikti ir taip, kad administratorius tikslingai vengia pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog avarija įvyko bendrojo naudojimo tinkluose. Absurdas tas, kad įvykį fiksuoja ne nepriklausomas asmuo, o vienas iš potencialių kaltininkų, – kalbėjo A.Kačalinas. – Mano akimis, esminė į panašią situaciją patekusių žmonių problema ta, kad jie ne patys bando fiksuoti avarijos vietą, o kviesdami būsto administratorių pasitiki jo užfiksuotomis nuotraukomis, kas yra rizikinga."

Kalbėdamas apie pavojus, teisininkas įspėjo, kad būtina nepasiduoti stresui, nepasimesti, o griebti fotoaparatą ar mobiliojo ryšio telefoną ir fiksuoti trūkusį vamzdį.

Tai taptų papildomu įrodymu bylinėjantis dėl žalos atlyginimo.

Be to, reikėtų kreiptis į avarinę tarnybą ir reikalauti pažymos apie atliktus darbus.

Tokių dokumentų reikia ir dar vienam atvejui. Juk įmanoma, kad remontas atliktas nekokybiškai ir suremontuotoje vietoje gali vėl įvykti avarija.

Ėmė šelpti bičiulės

Po bendravimo su savivaldybės teisininkais V.Cholodova apsisprendė nemokėti net menkos reikalaujamos sumos dalies, kol jai nebus įrodyta, kad ji atsakinga už kaimynų apliejimą.

Kadangi moters pajamos yra itin menkos, jai pažadėta suteikti nemokamą teisinę pagalbą.

Pensininkė apie ją užgriuvusią bėdą ėmė konsultuotis ne tik su specialistais, bet ir su draugėmis bei buvusiomis bendradarbėmis.

Kiekvienos jų nuomonė buvo vis kita.

Kai kurios bičiulės paskubėjo senolę sušelpti kas kiek gali, dažniausiai parėmė dešimčia eurų.

Kitos patarė nesiginčyti su draudikais, kad jie nesupyktų ir nepareikalautų visos sumos iš karto.

Sumišusi senolė visai nebežino, kaip pasielgti.

Teisininkai su panašiomis situacijomis susiduria neretai. Vienintelis patarimas – parašyti įgaliojimą atstovauti jos interesams kuriam nors giminaičiui.

Tada teisiniuose reikaluose labiau susigaudantis ir emocijomis nesivadovaujantis žmogus kalbėtų su savivaldybės bei antrinės teisinės pagalbos advokatais, aptartų bylos perspektyvas.

Jei reikalas pasieks teismą, pensininkė vis tiek bus atsakovė, bet artimas įgaliotas asmuo padėtų jai susikalbėti su teisininkais.

"Gana dažnai pagyvenę žmonės nesugeba ne tik suvokti savo situacijos rimtumo, bet ir išdėstyti reikalo esmės. Panašiai atsitiko ir tam žmogui, kuris pas merą atėjo su ginklu. Kartais dėl senatvės žmonės net nesuvokia problemos masto, tais atvejais įgaliojimas giminaičiui padeda apsispręsti ir ar verta bylinėtis", – patarė A.Kačalinas.

Komentaras

Teisėja Erika Tamošaitienė

Tiek tokio pobūdžio bylose, tiek ir kitose civilinėse bylose vien ieškinio pateikimo faktas dar nereiškia, kad jis bus patenkintas. Civilinėje byloje turtinės žalos dydį ieškovas turi įrodyti. Paprastai tokio pobūdžio bylose žalos dydį šalys įrodinėja pateikdamos žalai likviduoti reikalingų remonto darbų skaičiavimus, sąmatas. Spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį net tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Bet kokio pobūdžio bylose yra svarbus abiejų šalių aktyvus dalyvavimas procese. Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, todėl atsakovas, manydamas, kad prašomas žalos dydis yra neproporcingas, gali su juo nesutikti, teikti tai pagrindžiančius įrodymus ir prašyti teismo mažinti prašomą priteisti žalą. Be to, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, teismas gali atidėti arba išdėstyti sprendimu priteistos sumos mokėjimą. Tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo užpylimo atveju atsakovo sunki finansinė padėtis nėra pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą. Tik aktyvus dalyvavimas procese, savo argumentų išdėstymas užtikrina tinkamą asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą, padeda teismui greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, priimti teisingą sprendimą.