Rusija atsisakė reikalavimo dar atidėti istorinės Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos laisvos prekybos sutarties pasirašymą ir sutinka, kad ji įsigaliotų nuo kitų metų, pirmadienį pranešė ES.

„Rusijos delegacija neprieštaravo nuorodai, kad (prekybos sutartis) įsigalios 2016 metų sausio 1 dieną“, – prekybos komisarė Cecilia Malmostroem (Sesilija Malmstriom) po derybų su Rusijos ir Ukrainos pareigūnais.

Laisvosios prekybos sutartis yra dalis 2014 metais pasirašytos asociacijos su ES sutarties, turėjusios įsigalioti šių metų sausį, tačiau tapusios vienu iš svarbiausių veiksnių Ukrainos krizėje.

Pernai rugsėjį ES metams atidėjo laisvosios prekybos sutarties įsigaliojimą, siekdama palaikyti taikos pastangas tuo metu, kai buvo deramasi dėl pirmosios Ukrainos paliaubų sutarties.

Mainais Rusija pažadėjo nesiimti atsakomųjų priemonių, kuriomis grasino ES ir Ukrainai, jeigu laisvosios prekybos sutartis būtų pradėta įgyvendinti, neišsprendus Maskvai susirūpinimą keliančių klausimų.

Prieštaringai vertinamos prekybos sutarties tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų kritikai ketvirtadienį jau turėjo surinkę milijoną parašų po savo peticija, kuri, kaip jie tikisi, turėtų priversti Briuselį atsisakyti šio sandorio.

Europos ir JAV derybininkai jau daugiau nei metus derasi dėl didžiausio pasaulyje laisvos prekybos ir investicijų susitarimo – siūlomos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties (TTIP).

Ši ambicinga sutartis sukurtų pusę pasaulio apimančią vieningą vieno milijardo vartotojų rinką, suderintų nuostatas ir panaikintų tarifus teritorijoje nuo Aliaskos iki Baltijos jūros.

Tačiau derybos, kurių septintas ratas prasidėjo vasarį, sulaukė griežtos kritikos dėl virtinės nerimą keliančių dalykų, kaip pavyzdžiui, ar sutarties nuostatos neanuliuos galiojančių vietos įstatymų, taip pat dėl kaltinimų, jog slapta vykstančios derybos yra naudingos korporacijų interesams tenkinti.

Koalicija „Stop TTIP“, kurią sudaro nevyriausybinės organizacijos ir aktyvistai, pranešė surinkusi jau milijoną parašų po vadinamąja Europos piliečių iniciatyva, kurios organizatoriai prašo ES atsisakyti šio projekto ir panašios sutarties su Kanada.

„Akcija „Stop TTIP“ per rekordinį laiką surinko daugiau nei milijoną parašų“, – sakė koalicijos, kurią sudaro 320 grupuočių iš 24 ES šalių, narys Johnas Hilary (Džonas Hilaris).

„Tai ypač trikdo Europos Komisiją, nes ji ne kartą mėgino blokuoti bet kokį piliečių dalyvavimą (priimant sprendimus), kaip šios sutartys turi būti sudaromos ir koks turi būti jų rezultatas“, – sakė jis.

Pagal ES įstatymus, gavusi daugiau nei milijono piliečių pasirašytą peticiją, Europos Komisija (EK) privalo peržiūrėti savo politiką ir surengti klausimo svarstymą Europos Parlamente.

Tačiau dar rugsėjo mėnesį EK atmetė šią iniciatyvą, pareikšdama, kad jos nurodytas tikslas sustabdyti vykstančias derybas teisiškai yra niekinis.

Koalicija dėl tokio EK sprendimo kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą.

Naujasis EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) paskelbė TTIP vienu pagrindiniu savo penkerių metų darbotvarkės uždavinių, nors taip pat žadėjo atkreipti dėmesį ir į šio projekto kritiką.

Europos prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom), kuri darbą J.-C.Junckerio komandoje taip pat pradėjo praėjusį mėnesį, žada visiškai atsiduoti TTIP ruošimui, išnagrinėti visus nerimą keliančius dalykus.

Per vizitą Briuselyje antradienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pareiškė, kad TTIP yra auka „nesusipratimų, kuriuose mums reikia išnagrinėti ir kuriuos mes spręsime artėjančiais mėnesiais“.

„Tai sutartis, kuria siekiama pakylėti veiksmus iki aukščiausio lygio, ne žemiausio“, – sakė jis.

Siekiant atgaivinti derybas, kurios įstrigo dėl daugybės klausimų, tarp kurių yra ir antibiotikų bei genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas maisto pramonėje, C.Malmstroem kitą savaitę vyks į Vašingtoną susitikti su JAV Prekybos atstovu Michaelu Fromanu (Maiklu Fromanu).

„TTIP – galimybė JAV ir ES, kurios turi bendras vertybes, dirbti kartu ir skatinti aukštus standartus visame pasaulyje“, – kalbėjo M.Fromanas praėjusią savaitę.

Kai ant apskrito stalo ketvirtadienį Paryžiuje bus išdėliotos 28 Europos Sąjungos šalių vėliavos, už Lietuvos trispalvės sėdės Prancūzijos civilinės aviacijos administracijos tarnautojas ir Suomijos laikraščio žurnalistė.

Simuliacinėje ES Taryboje Philippe'as Gabouleadas (Filipas Gabulio) ir Piia Immonen-Seuguenot (Pija Imonen-Siogueno) agituos už Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų laisvos prekybos sutartį, dėstydami argumentus, kuriuos išgirdo Vilniuje tris dienas susitikinėdami su Lietuvos diplomatais, politologais, ekonomistais ir verslininkais.

Prancūzas ir suomė yra tarp pusšimčio Prancūzijos nacionalinės administravimo mokyklos (ENA) programos dalyvių, gilinančių savo žinias apie ES. Grupės nariai šią savaitę lankė skirtingas ES šalis, o ketvirtadienį ir penktadienį susirinks Paryžiuje, kur imituos ES atstovų susitikimą ir sieks konsensuso dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų.

„Mūsų tikslas yra giliau pažinti europinius reikalus ir pamatyti iš vidaus, kaip veikia sprendimų priėmimo mechanizmai“, - Vilniuje BNS sakė P.Immonen-Seuguenot, kuri yra Suomijos verslo laikraščio „Kauppalehti“ žurnalistė Paryžiuje.

Pasak Ph.Gabouleaude'o, programos dalyviai galėjo pasirinkti, kuriai valstybei atstovaus simuliacijoje. Vykti į Lietuvą jis nusprendė todėl, kad iki šiol mažai žinojo apie Baltijos šalis. Prancūzo teigimu, per 11 mėnesių trunkančią programą grupė jau lankėsi Strasbūre, Briuselyje ir Atėnuose.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad Lietuva remia ES ir JAV sutartį dėl geopolitinių priežasčių, nors tiesioginė ekonominė nauda ir „nebūtų labai reikšminga“ dėl ribotų Lietuvos ir JAV prekybinių ryšių.

„Lietuvai svarbus saugumo ar geopolitinis matmuo. Sėkmingas derybų užbaigimas ir tokio susitarimo tarp JAV ir ES įgyvendinimas parodytų, jog transatlantinis aljansas yra stiprus ir gali sutarti ne tik esminiais saugumo klausimais, kurie svarstomi NATO formate, bet ir ekonominėje srityje. Toks susitarimas, sukurdamas laisvos prekybos erdvę tarp JAV ir ES, siųstų politinį signalą į kitus pasaulio regionus ir leistų kalbėtų apie tai, kad prognozės dėl Vakarų nuosmukio pasaulyje ir pralaimimos konkurencijos Kinijai visgi turėtų būti vertinamos atsargiai“, - BNS sakė politikos ekspertas.

Jo teigimu, Lietuvos vadovai taip pat tikisi, kad ES ir JAV sutartis atvers „galimybę lengviau prekiauti energetikos ištekliais, pirmiausia įsigyti gamtinių dujų iš JAV, kur dėl skalūnų dujų pasiūlos gamtinių dujų kainos yra kelis kartus mažesnės nei vidutiniškai Europoje“.

Anot R.Vilpišausko, Vakarų Europos šalyse diskusijos dėl sutarties su JAV yra aktyvesnės dėl aktyvių interesų grupių, kurios gali patirti didesnę konkurenciją pašalinus prekybos kliūtis prekyboje su JAV, - pavyzdžiui, Prancūzijos ūkininkų.

Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartimi JAV ir ES ketina įkurti laisvosios prekybos ir investicijų zoną, kuri turėtų apie 820 mln. gyventojų, o jos prekybos apimtys sudarytų daugiau nei trilijoną dolerių per metus.

Derybų pradžią aptemdė skandalas dėl JAV vykdomo šnipinėjimo prieš savo sąjungininkus Europoje. Kritikai taip pat teigia nerimaujantys, kad dėl sutarties gali būti sumažinti sveikatos apsaugos ir maisto saugumo standartai.

Anksčiau buvo tikimasi sutartį pasirašyti dar per šią Europos Komisijos kadenciją, kuri baigiasi lapkričio 1-ąją, tačiau šiuo metu jau kalbama apie kitų metų vidurį.

„Kol kas prognozuoti sudėtinga, tik galima konstatuoti, kad nepasitvirtino pirminiai lūkesčiai, kuriuos išreiškė JAV prezidentas, kad derybas reikėtų pabaigti vienu ypu. Derybos vyksta daugiau nei metus ir akivaizdu, kad kai kuriose šalyse atskiros interesų grupės gana aktyviai kritikuoja ir puola. Įsibėgėjus derybų procesui, vėl gali stiprėti interesų grupių pasipriešinimas, ir jis gali nustumti į šalį bendruosius ekonomikos, vartotojų interesus ir strateginę susitarimo svarbą“ , - perspėjo R.Vilpišauskas.