Lietuvoje šiuo metu verda aštrios diskusijos dėl valdžios vyrų ketinimo uždrausti abortus. Kol mūsų šalyje nesuformuota ir neįdiegta jokia lytinio švietimo politika, programa ar strategija, žmonės, o ypač jaunimas, ir toliau mylisi nenaudodami jokių apsisaugojimo priemonių, neplanuotai pastoja, gimdo vaikus ir sunkiai kabinasi į gyvenimą.
Tyrimai rodo, kad net 44 proc. nėštumų Europoje yra neplanuoti, o 64 proc. pasibaigia abortu. Gydytojai akušeriai ginekologai, reprodukcinės sveikatos specialistai ir moterų teisių gynėjai vargu ar artimiausiu metu be politikų supratimo pajėgs pakeisti situaciją. Visgi žinodami ir šviesdami moteris apie naujausias apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, jie gali padėti išvengti neplanuotų nėštumų ir jų nutraukimų.
Lietuvoje daugėja moterų, kurios gyvenime nori pačios būti atsakingos už savo kūną, turėti pasirinkimo laisvę planuojant ir gimdant vaikus tada, kada jos to nori ir mano, jog atėjo tinkamas metas. Daugėja ir tų, kurios gyvenime turi ambicijų ir tikslų, tačiau niekada neišsižadėjo savirealizacijos kuriant šeimą.
Turi pačios kontroliuoti savo gyvenimą
Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusios pasaulinio lygio seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ekspertės gydytojos Tinos Peers (Tina Peers), šiais laikais emancipuotos moterys pačios turėtų kontroliuoti savo nėštumą, o tai reiškia, ir savo gyvenimą.
„Nebūčiau baigusi universiteto, įgijusi specialybės, dariusi mokslininkės karjeros ir įsitvirtinusi gyvenime, jeigu dar būdama moksleive ar studente būčiau pastojusi. Daugumai merginų ir moterų neplanuotas nėštumas yra didelis išbandymas, nes dažnai jos lieka vienos su kūdikiu ant rankų, nuo jų nusigręžia artimieji, jos neįgyja išsilavinimo. Kad galėtų pasirūpinti savo vaiku, joms tenka dirbti kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, galiausiai neatlaikydamos gyvenimo sunkumų tokios moterys verkdamos prašo socialinės pagalbos ir tampa visuomenės išlaikytinėmis”, - teigia gydytoja T. Peers iš Jungtinės Karalystės.
Jos teigimu, moterys privalo gauti visą reikiamą informaciją apie šiuolaikines kontracepcijos priemones, jos turi būti prieinamos nepriklausomai nuo moters materialinės situacijos.
„Beveik kiekvienai merginai 15-ojo gimtadienio proga padovanočiau po šiuolaikinę ilgalaikės kontracepcijos priemonę – gimdos spiralę, kuri patikimai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, o hormonų kiekis joje minimalus”, - sakė dvi dukras pagimdžiusi reprodukcinės sveikatos specialistė.
Kokios naujovės pasiekia Lietuvą?
Nuo šių metų pradžios daugelyje Europos Sąjungos šalių, taip pat ir Lietuvoje, pasirodė nauja ilgalaikės kontracepcijos priemonė, užtikrinanti efektyvią apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo, kuri trunka iki trejų metų. Tai hormoninė minispiralė - gimdos priemonė, apie kurią jaunai moteriai nereikia prisiminti kas dieną, kas savaitę ar kas mėnesį.
Ši priemonė specialistų laikoma vienu iš patikimiausių esamų kontracepcijos metodų, užtikrinančių didesnę negu 99 proc. apsaugą nuo neplanuoto nėštumo visą 3 metų laikotarpį. Minispiralė yra maža, lanksti, plastikinė, primena „T” formą. Šią priemonę gydytojas įdeda į gimdą įprastinės apžiūros metu. Jeigu moteris nusprendė pastoti, gydytojas bet kuriuo metu gali minispiralę išimti ir moters vaisingumas labai greitai atsistato iki normalaus lygio. Dėl mažo dydžio minispiralę gali naudoti ir jaunos, dar negimdžiusios moterys.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos ginekologės Žanos Bumbulienės, merginos gana dažnai pamiršta išgerti kontraceptinę tabletę ir rizikuoja pastoti. Gydytojos teigimu, dėl kontraceptinių tablečių, pleistro, žiedo vartojimo klaidų Lietuvoje kasmet pastoja apie 80 moterų iš 1000.
Tuo tarpu gimdos spiralės patikimumas nuo vartojimo klaidų nepriklauso: vieną kartą įdėta ji apsaugo net tris metus. Be to, dėl minimalios hormono dozės, ši priemonė tinka daugumai moterų, ją saugu vartoti ir žindant kūdikį. Ž. Bumbulienė prognozuoja, kad vis daugiau lietuvių ateityje rinksis ilgalaikės kontracepcijos priemones. Tokia tendencija pastarąjį dešimtmetį stebima Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse.
Gydytoja tikisi, kad ir mūsų moterys pradės labiau pasitikėti efektyviomis priemonėmis negu nutrauktu lytiniu aktu, kurį kaip „apsisaugojimo“ priemonę praktikuoja apie 20 proc. lietuvių.
XXI a. Lietuva vis dar neturi įdiegtos lytinio švietimo programos
Praėjusių metų Europos ginekologų asociacijos (ESG) kongrese, kuris vyko rugsėjo 18-21 dienomis Briuselyje, buvo pristatyti 2013 metų „Barometro” tyrimai dėl moterų galimybės gauti informacijos apie modernius kontracepcijos metodus. Tyrimas atliktas 10-yje Europos šalių, tarp kurių buvo ir Lietuva.
Kaip parodė tyrimo duomenys, tik 60 proc. iš tirtųjų šalių turėjo įdiegtas valstybines lytinio švietimo programas (tai Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Švedija ir kt.), 30 proc. šalių, tarp kurių greta Čekijos, Italijos, Ispanijos, Bulgarijos išsirikiavusi ir Lietuva, tokių programų iki šiol neturi. „Barometro” tyrimų rezultatai atskleidžia, kad Lietuvoje propaguojamas susilaikymas nuo lytinių santykių, dėl informacijos apie kontracepciją stygiaus ir įvairiausių mitų mažai kalbama apie apsisaugojimo būdus.
Katalikų bažnyčios atstovai agituoja susilaikyti, mokyklose pedagogai bijo apie lytinį švietimą viešai kalbėti, nes turi nepakankamai žinių ir įgūdžių, kaip moksleiviams geriau pateikti informaciją, patys tėvai vengia su savo atžalomis atvirai pasikalbėti apie lytinius santykius. Medikams taip pat kartais trūksta informacijos apie šiuolaikines kontracepcijos priemones. Net ir informuodami bei paskirdami jas moterims, nėra garantuoti, kad pastarosios išgalės jas įsigyti, nes valstybėje nėra lytinio švietimo politikos, neįdiegta nė viena kontraceptinių priemonių kompensavimo programa net vargingiausiai gyvenančioms moterims. Tuo tarpu, Estijoje valstybė kompensuoja daugelio kontraceptikų kainos dalį, o jauni žmonės apsisaugojimo priemonių bei gydytojo konsultaciją gali gauti nemokamai jaunimo kabinetuose.
Žinių apie kontracepcijos priemones turi mažiausiai Europoje
Kol Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija savo „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo” programoje nurodo, kad žinios apie kontraceptines priemones neturi būti pateikiamos kaip priimtina alternatyva susilaikymui nuo ankstyvų lytinių santykių „Barometro” tyrimas rodo, kad žinių apie kontracepcijos priemones Lietuvos moterys turi mažiausiai Europoje - tik 10,5 proc.
Taigi, kol mitų apie kontracepciją nebus kam sugriauti, o žmonėms ir toliau stigs profesionalios informacijos, tol moterys neturės galimybės visiškai kontroliuoti savo pasirinkimo, kartu ir savo gyvenimo.
