„Rusijos Federacijos žingsnis nestebina, nes tai įprasta jų gąsdinimo taktika“, – pareiškime teigė Kaja Kallas.

Ji pažadėjo toliau remti karo nualintą Ukrainą bei kovoti su Rusijos propaganda.

Pasak jos, Kremlius mano, kad netikras arešto orderis padės nutildyti Estiją.

„Netylėsiu, toliau tvirtai remsiu Ukrainą ir pasisakysiu už Europos gynybos stiprinimą“, – sakė K. Kallas ir pridūrė, kad per visą istoriją Rusija savo represijas dangstė vadinamosiomis teisėsaugos institucijomis.

„Kažkada istorijoje mano šeimai buvo išduotas KGB arešto orderis, – sakė K. Kallas. – Visada sakydavau, kad Rusijos režimo nusikalstamų įrankių rinkinys nepasikeitė. Mūsų veiksmų nesudrebins jų bauginimai“.

Rusijos vidaus reikalų ministerija iškėlė baudžiamąją bylą Estijos ministrei pirmininkei, taip pat Estijos valstybės sekretoriui Taimarui Peterkopui, Lietuvos kultūros ministrui ir Seimo nariams, antradienį pranešė nepriklausomas rusų portalas „Meduza“.

„Meduza“ žurnalistai gavo prieigą prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės, kurioje surašyti asmenys, ieškomi dėl baudžiamųjų kaltinimų.

„Pirmą kartą istorijoje į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kitos šalies ministras pirmininkas – Estijos [...] K. Kallas, reiškusi paramą sovietinių paminklų nukėlimui“, – sakoma pranešime.

„Estijos premjerę Kają Kallas šokiravo (...) Viktoro Orbano susitikimas su Vladimiru Putinu (...). Su didele pagarba sakau, kad tai pasakė Kaja Kallas. Toji Kaja Kallas, dėl kurios vyro neseniai buvo atskleista, kad net kilus karui [Ukrainoje] jis turėjo akcijų kompanijoje, tiekusioje vienai rusų gamyklai, nepaisant karo veiksmų, žaliavų už 30 mln. eurų. Veidmainystė kubu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė P. Szijjarto.

K. Kallas V. Putino ir V. Orbano susitikimą pavadino labai labai nemaloniu.

„Kaip galima spausti ranką nusikaltėliui, vykdančiam agresijos karą, ypač atvykus iš šalies, kurios istorija tokia, kaip Vengrijos?“ – klausė K. Kallas. Ją citavo britų laikraštis „The Guardian“.

„Tai, kas įvyko Vengrijoje, ką ten padarė rusai, dar nėra tokia tolima praeitis“, – sakė estų premjerė, turėdama galvoje tuometinės Sovietų Sąjungos kariuomenės įvedimą į Vengriją 1956 metais.

Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį Kinijoje susitiko su Vengrijos vadovu V. Orbanu ir pareiškė esąs patenkintas, kad vis dar palaiko ryšius su kai kuriomis Europos šalimis.

Šiandien Europoje visų galvoje sukasi vienas klausimas: ar bus paliaubos Ukrainoje?

Tai buvo antrasis V. Putino susitikimas su kokiu nors Europos lyderiu nuo 2022-ųjų vasario, kai jis pradėjo invaziją į Ukrainą. 2022-ųjų balandį jis priėmė Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį (Karlą Nehamerį).

Nepaisant Maskvos puolimo Ukrainoje, V. Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi.

„Nepaisant to, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis galimybės palaikyti ryšius ir plėtoti santykius yra labai ribotos, negali nekelti pasitenkinimo tai, kad mūsų ryšiai su daugeliu Europos šalių yra palaikomi ir plėtojami, – sakė V. Putinas. – Viena iš tokių šalių yra Vengrija.“

V. Putinas nurodė, kad „labai svarbu turėti galimybę su ES šalimi, Vengrija, pasikeisti nuomonėmis ne tik dvišaliais klausimais, bet ir apie padėtį Europoje, pasaulyje“.

Po susitikimo su Rusijos vadovu V. Orbanas „Facebook“ pareiškė: „Šiandien Europoje visų galvoje sukasi vienas klausimas: ar bus paliaubos Ukrainoje?“

Jis teigė, kad Budapeštui svarbiausia nutraukti pabėgėlių antplūdį, sankcijas Maskvai ir kovas kaimyninėje šalyje.

Vengrijos nacionalistas jau seniai pareiškė, kad jo šalis nepriims migrantų, todėl jis nesutaria su Briuseliu.

V. Orbanas taip pat pasisakė prieš Vakarų sankcijas Maskvai dėl jos puolimo Ukrainoje.

Rugpjūtį Estijos žiniasklaida skelbė, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklauso Estijos premjerės sutuoktiniui Arvo Hallikui (Arvui Halikui), prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą toliau tiekė krovinius į Rusiją.

Pasirodžius šiai informacijai, pasigirdo raginimų K. Kallas atsistatydinti.

Bendrovė „Stark Logistics“ tada teigė turinti tik vieną Estijos klientą – bendrovę „Metaprint“, kuri uždarinėjo savo gamyklą Rusijoje. Ji teigė, kad „Stark Logistics“ vykdė pristatymus, siekdama padėti organizuoti gamyklos uždarymą.

Kilus skandalui, A. Hallikas pareiškė parduosiąs „Stark Logistics“ akcijas. Kaip skelbta, jam priklausė 24,8 proc. šios bendrovės akcijų.