Greitesnis rezultatas

Kaune per artimiausius metus su valstybės parama bus renovuota apie 20 daugiabučių namų, nors renovacija reikalinga šimtams, tad negavusiems valstybės paramos, gali dar ilgai tekti permokėti už šildymą ir pro kiauras sienas paleisti pinigus vėjais. Specialistų nuomone, valdžia toliau gyventojus maitina pažadais ir tokią paramą vadina pasišaipymu iš žmonių. Jei ir toliau tokiais tempais vyks daugiabučių atnaujinimas Lietuvoje, tai užtruks mažiausiai 100 metų.

Vis dėlto, išeitis yra, kaip nelaukti valdžios malonės ir greičiau susitvarkyti seniai remontuotus daugiabučius namus. Dalis šiltai ir taupiai norinčių gyventi žmonių linkę naudotis alternatyvomis, kurios užtikrina daugiabučio namo energinį efektyvumą ir yra prieinamos be valstybės paramos. Tai etapinė renovacija, kurią Lietuvoje jau ne vienus metus įgyvendina bendrovė "Mano Būstas".

Bendrovės Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas sakė, kad gyventojų susidomėjimas etapine renovacija nuolat auga. Jo teigimu, per metus Lietuvoje etapiškai atnaujinama apie 200 daugiabučių namų.

"Vienų namų savininkai priima sprendimus atlikti mažesnius, kitų didesnius energiją taupančius darbus. Tačiau kuo daugiau atliekama energiją taupančių darbų, tuo didesni energijos sutaupymai. Vis dėlto gyventojai šį modernizavimo būdą renkasi ir dėl to, kad visas procesas, palyginti su valstybine renovacija, trunka greičiau ir sklandžiau. Juk etapinė renovacija atliekama be valstybės įsikišimo, banko paskolų ir pabrangimo. Taigi daugiabučio namo gyventojams nereikia rūpintis nei dokumentacija, nei sutartimis su bankais. Iš esmės tai ir skatina žmones rinktis šį namo atnaujinimo būdą, itin populiarų Vakarų Europoje", – teigė J.Paulauskas.

Programos pranašumai

Specialistai aiškino, kad etapinės renovacijos pranašumas, palyginti su valstybine renovacija nėra vien darbų sparta. Renovuojant daugiabutį namą tik iš dalies, galima didesnį dėmesį skirti kokybei.

"Iš esmės gyventojai priima sprendimą ne tik, kad reikia vykdyti darbus, bet jie gali nutarti dėl medžiagų, konkrečių sprendimų ar net pasirinkti rangovus. Kitaip tariant, jie patys apsisprendžia dėl renovacijos scenarijaus. Valstybinė renovacija vyksta mažiausios kainos kriterijaus principu, kai visi varžosi dėl objekto, pasiūlo mažiausią kainą atlikti darbams. Šiuo atveju gauni arba viską, arba nieko. Gyventojai nelabai gali pasakyti, kas jiems būtų naudingiausia. Mūsų atveju, esame linkę išpildyti gyventojų norus. Kadangi gyventojai etapinę renovaciją atlieka savo lėšomis, gali rinktis, atkreipdami dėmesį ne tik į kainą, bet ir į kokybę", – pabrėžė bendrovės "Mano Būstas" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas.

Etapinės renovacijos metu gyventojai taip pat patys nusprendžia, per kokį laiką gali išsimokėti, ar bus naudojamos namo kaupiamosios lėšos.

"Kiekvienas gyventojas pagal savo finansines galimybes įvertina, kaip mokės už atliktus darbus. Gali išsimokėti per pusmetį, gali ir per penkerius metus. Būna, kad gyventojai šildymo sezono metu negali mokėti didelių sumų, todėl žiemą įmokas sumažina, o vasarą padidina. Įmokas tikrai galima labai lanksčiai suderinti. Procese nedalyvauja bankai, tad gyventojams suteikiama patogi galimybė atsiskaityti už atliktus darbus ir negalvoti apie paskolos ėmimą, nes mokesčiai įtraukiami į sąskaitą už būsto priežiūrą", – aiškino J.Paulauskas.

Kadangi gyventojai etapinę renovaciją atlieka savo lėšomis, gali rinktis ne tik į kainą, bet ir kokybę.

Kaip viskas vyksta?

Bendrovės "Mano Būstas" atstovas paaiškino, kaip veikia pats procesas. Renovacija prasideda nuo gyventojų susirinkimo, kuriame priimamas sprendimas dėl konkrečių darbų poreikio. Vėliau specialistai visapusiškai atlieka namo vertinimą ir matavimus. Tuomet paskaičiuojama darbų kaina, kurią susirinkime tvirtina patys gyventojai. Vėliau seka projektavimo ir rangos darbai, o darbininkai objekte pradeda darbuotis jau po trijų keturių mėnesių.

"Mano Būsto" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas sakė, kad įgyvendinant etapinę renovaciją, prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms. Efektyviausia etapinę namo renovaciją pradėti nuo stogo, nes čia yra mažiausios investicijos, bet gaunama didžiausia nauda. Kita priemonė, kuri sumažina sąskaitas – šildymo sistemos modernizavimas. Jo metu sutvarkoma visa namo šildymo sistema, vamzdynai, automatizuojamas šilumos punktas, taip pat butuose įrengiami termostatai, tad patys gyventojai gali patys reguliuoti šilumos kiekį.

"Kiekvieno namo atveju viskas priklauso individualiai, tačiau minėtos priemonės tikrai padeda efektyviai taupyti šilumą. Viskas priklauso nuo namo būklės ir bendruomenės. Yra namų, kur gyventojų susirinkime žmonės pripažįsta, kad jau seniai reikėjo tvarkyti, nes pro stogą bėga, pro sienas pučia vėjai. Kiti namai turi tik kelias silpnąsias vietas. Tada žmonės susideda prioritetus ir atlieka vieną ar kelis renovacijos etapus. Kiekvieną kartą gyventojams patariame, kas jų namui būtų efektyviausia, rodome pavyzdžius, konsultuojame, tačiau, kokie darbai bus atlikti, priklausys nuo paskutinio daugiabučio namo gyventojų balso", – sakė J.Paulauskas.

Dar keli būdai, kaip sumažinti šilumos praradimą – langų pakeitimas tiek butuose, tiek laiptinėse ir galinių namo sienų apšiltinimas. Specialistas aiškino, kad galinių sienų, kaip ir stogo, plotas yra didelis, tačiau siekiant apšiltinti šiuos namo elementus, nereikia didelių investicijų, o sunaudojamos šilumos kiekiai gerokai sumažėja.

"Turime labai gražų pavyzdį Vilniuje. Vaitkaus g. 5 daugiabutis buvo įtrauktas į valstybinės renovacijos eilę, tačiau jos galo nebuvo matyti, todėl gyventojai nutarė nelaukti, kol atsivers dar didesni plyšiai ir renovuoti stogą bei galinę sieną. Žmonės ypač patenkinti sutvarkytu stogu. Buvo problemų ir su galinėmis sienomis, nes jos nuolat šaldavo ir trukdė normaliai gyventi. Tad visi bendrai nutarėme, kaip vyks renovacija, susiradome rangovą, apšiltinome stogą ir galines sienas. Paprasta ir efektyvu", – sostinės pavyzdį pateikė bendrovės "Mano Būstas" specialistas.

Tačiau J.Paulauskas pažymėjo, kad iš dalies renovuotų namų netrūksta ir Kaune. Vienas gerųjų pavyzdžių – Draugystės g. 9E daugiabutis. Čia buvo atnaujinta šilumos tiekimo sistema, tad kauniečiai džiaugiasi padarytomis investicijomis ir sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis.

Varvėjo ant viryklės

Bendrabučio tipo Poilsio g. 35 namo gyventojai pirmųjų pastato atnaujinimo darbų ėmėsi prieš trejus metus. Pasak klaipėdiečių, tai daryti vertė aplinkybės. Problemų name buvo ne viena.

Vieną pirmųjų apsispręsta remontuoti stogą, kuris buvo visiškai susidėvėjęs. Vanduo tekėjo į būstų vidų. Susidėvėjusi buvo ir lietaus nutekėjimo sistema.

„Nebebuvo įmanoma gyventi. Virtuvėje ant dujinės padėdavau dubenį, kad namuose nekiltų potvynis. Vasarą nuo įkaitusio stogo butas taip įšildavo, kad nebegalėdavome jame būti. Nuo stogo sklido ir nemalonus kvapas. Supratome, kad reikia imtis darbų“, – pasakojo moteris.

Moteris atkreipė dėmesį kad, Poilsio g. 35 namas pastatytas prieš 40 metų, o stogas nė karto nebuvo remontuotas. Tad būstų savininkai susitelkė ir jį atnaujino, apšiltino.

Gyventojai pasikeitė ir langus namo laiptinėje, kurie buvo nesandarūs, o kai kurie – užkalti fanera.

Poilsio g. 35 namo gyventojai apsisprendė toliau investuoti į energiją taupančias priemones. Name senas šilumos mazgas pakeistas į automatinį, reaguojantį į lauko oro temperatūrą.

Pasak gyventojų, ši investicija iš karto pasiteisino. Šilumos suvartojimas sumažėjo perpus.

„Anksčiau visą laiką šildydavo vienodai, nepriklausomai nuo oro temperatūros. Butuose buvo karšta. Visi langai atidaryti. Pakeitus šildymo mazgą, ši problema iš dalies išsisprendė. Gerokai sumažėjo ir sąskaitos už šildymą“, – džiaugėsi moteris.

Gyventojos teigimu, šilumos, reguliuojant šilumokaitį, būtų galima sutaupyti dar daugiau. Tačiau dar labiau sumažinti energijos tiekimo kol kas nesiryžtama, nes šaltų kampiniai butai.

„Dabar planuojame apšiltinti galines namo sienas. Kai šios bus sandarios, pradėsime kaip reikiant taupyti. Sąskaitos už šildymą dar sumažės. Dabar nesiimame veiksmų, nes nenorime, kad žmonės, gyvenantys kapiniuose būtuose, šaltų“, – tvirtino klaipėdietė.

Išsimokėjo ir nepajuto

Pasak moters, gyventojai namą atnaujina savo lėšomis, nes negauna jokios paramos iš valstybės, priešingai nei atliekantieji viso pastato renovaciją iš karto.

Tačiau gyventoja pabrėžė, kad mokesčiai už darbus nėra labai didelė našta, kaip mano kai kurie.

„Galima sakyti, kad jau sumokėjome už pusę namo renovacijos. Nelabai pasijuto. Atsiskaitėme ne iš karto, o per tam tikrą laiką. Tad mėnesinė įmoka buvo nelabai didelė“, – tvirtino moteris.

Gyventojai pasakojo, kad padėjo ir tai, jog darbams pinigai buvo taupomi iš anksto. Didesnės sumos atsidėtos vasarą, kai nereikia mokėti už šildymą.

„Dalį sumos už darbus sumokėjome iš karto. Atitinkamai buvo mažesnės mėnesinės įmokos. Toks sprendimas pasiteisino“, – pabrėžė moteris.

Pasak klaipėdietės, kai gyventojai patys inicijuoja darbus, nori atsinaujinti namą, padeda ir administratorius: „Pasakė, kad už kitus darbus galėsime išsimokėti per ilgesnį laiką.“

Paklausta, kodėl nesiryžo iš karto renovuoti visą namą, moteris teigė, kad to daryti neapsimoka.

„Mūsų name gyvena neturtingi žmonės. Retas norėtų imti paskolą iš banko 20-iai metų. Būsi skolingas ir negalėsi ramiai numirti. Tvarkomės po truputį, jaučiame naudą ir esame laimingi. Ne tik sutaupome, bet ir gyvename gražesniame name“, – akcentavo klaipėdietė.

Plane reikalingiausi darbai

Įmonės „Mano būstas“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas tvirtino, kad etapinės renovacijos imasi vis daugiau daugiabučių namų.

Atnaujinti pastatą pamažu skatina pasiekti rezultatai, kaimynų pavyzdžiai. Gyventojai įvertina tai, kad gali nesulaukti, kada paklius į valstybės remiamą renovacijos programą. Šiemet pagal pastarąją uostamiestyje numatyta renovuoti 19 daugiabučių, kai norinčiųjų yra kelis kartus daugiau.

Be to, gyventojai nenori imti paskolos iš banko ir įsipareigoti 20-iai metų. Atliekant etapinę renovaciją, mokama už konkrečius darbus. Išsimokėjimo terminas gali siekti iki penkerių metų.

Pasak J.Paulausko, apsisprendus imtis etapinės renovacijos, administratorius kartu su gyventojais parengia ilgalaikį reikalingiausių darbų planą. Šis įgyvendinamas pamažu.

„Prioritetas teikiamas energiją taupančioms priemonėms, kurios duoda didžiausią naudą, labiausiai taupo gyventojų pinigus. Keičiami langai, remontuojamas stogas, atnaujinamas šilumos punktas, šiltinamos probleminės sienos. Siekiame didžiausios naudos už mažiausią kainą. Tad neskubame gražinti fasadų. Šie darbai kainuoja daug, o realios naudos nepajusi“, – tvirtino vadovas.

Teigiama, kad, įgyvendinus tik vieną priemonę, šilumos suvartojimą galima sumažinti iki 50 proc. Etapinę renovaciją pasirinkę gyventojai palaipsniui atnaujins visą pastatą.

Įmonės „Paroc“ termoizoliacinių sistemų ekspertas Giedrius Gelusevičius pabrėžė, kad į pastato atnaujinimą reikia žiūrėti kaip į sisteminį dalyką.

„Vienos priemonės įgyvendinimas gali neatnešti tokios naudos, kurios tikisi gyventojai. Namas yra visuma, nėra atskirų konstrukcijų. Didžiausias rezultatas pasiekiamas, kai sistemiškai atnaujinamos visos konstrukcijos. Tuomet padidėja komforto lygis gyventojams. Girdisi mažiau triukšmo, yra didesnis sandarumas, sumažėja šilumos nuostoliai“, – akcentavo ekspertas.

Nepatenkino lūkesčių

Paraiškų teikimas daugiabučiams atnaujinti baigėsi vasario 20 d. Skelbiama, kad pagal Aplinkos ministerijos kvietimą teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui, kuris prasidėjo pernai rugpjūčio pabaigoje, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) gavo 479 paraiškas iš 525 numatytų kvietime.

Tai visos Lietuvos skaičiai. Kaunas išnaudojo visas numatytas kvotas, tačiau norinčiųjų būta gerokai daugiau. Rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" praėjusių metų gruodį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, norėtų atnaujinti savo daugiabutį.

Likusiems be garantijos, kad valstybė padės pasirūpinti jų daugiabučiu, rekomenduojama į situaciją pažvelgti iš kitos pusės. Protingai įvertinus namo būklę, pasitarus su specialistais galima ir patiems renovuoti savo būstą.

"Daugiabučių renovacija etapais vyksta jau seniai. Tik vadinome tai paprasčiausiais remonto darbais. Iš esmės tai yra ta pati renovacija, tik atskirais darbais. Daugiabučio modernizavimo imamasi ne iškart, o nuo darbų, kurie duoda pastebimą efektą", – situaciją likusiesiems be valstybinės renovacijos paramos dėstė "Mano būsto" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas.

Patikėjo efektu

Kaune, Pramonės prospekte, esančio penkiaaukščio gyventojas Tadas Stasevičius palaiko sovietmečio statybos daugiabučių modernizavimo ir renovavimo idėją. Tačiau kaunietis neslėpė susidūręs ir su skeptiška kaimynų, ypač vyresnio amžiaus, pozicija.

"Vyresni nelabai teigiamai žiūri į namo atnaujinimą. Žinau net atvejį, kai parduodami butą šeimininkai nuslėpė, kad namas rengiamas renovacijai. Greičiausiai patys nenori mokėti renovacijos mokesčių ir bijojo, kad apie numatytą procesą sužinoję pirkėjai nepirks", – pasakojo T.Stasevičius.

Kaunietis sutiko, kad jei visai namo renovacijai atsiranda kliūčių, vis tiek reikėtų galvoti apie tai, kaip namą atnaujinti.

"Prieš žiemos sezoną buvo pakeisti namo laiptinių langai. Iš karto pasijuto šiluma laiptinėse ir, žinoma, įtakos turėjo šilumai butuose. Langai atsidaro, o senieji jau buvo nepajudinami. Dabar, esant reikalui, laiptinę galime išvėdinti", – teigiamus pokyčius daugiabutyje minėjo T.Stasevičius.

Laikas ir pinigai

Galima būtų remtis praėjusiųjų renovacijos kelius ir šunkelius patirtimi. Jau vien atsakymas į klausimą, kiek laiko praeina nuo paraiškos padavimo momento iki renovacijos darbų pradžios, gali atvėsinti viltis laukti ištroškusiųjų renovacijos eilėje.

Viena priežasčių, kodėl žmonės nori renovacijos, tačiau savotiškai baiminasi, – kelerius metus trunkantys procesai.

"Valstybės remiamos renovacijos nuostatuose numatyta, kad nuo paraiškos padavimo iki realių darbų gali praeiti dveji metai, tačiau mes turime pavyzdžių, kad pasirengimo procesas truko ir trejus metus", – patirtimi dalijasi "Mano būsto" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas J.Paulauskas.

Pasak J.Paulausko, 90 proc. valstybinės renovacijos sudaro biurokratinis darbas – dokumentų, sutarčių rengimas, kitos procedūros. Specialistas įsitikinęs ir turi pavyzdžių, kad etapinė renovacija yra gerokai paprastesnė, greitesnė ir tikrai jau ne brangesnė.

"Svarbiausia, kad etapais renovuojant namą patys gyventojai sprendžia, ką daryti ir su kokiomis medžiagomis. Čia kaip remontuojant savo būstą – jei gali sau leisti brangesnes medžiagas, tai kodėl gi ne. Paprasčiau ir būti negali. Nelieka biurokratinių dalykų. Pinigai yra gyventojų ir jie sprendžia, ką ir kaip už jų pinigus daryti", – lygino "Mano būsto" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas.

Patiki įsitikinę

Pasak J.Paulausko, rengiantis Valstybinei renovacijai kiekvienam darbui, medžiagoms turi būti skelbiami viešieji pirkimai. "Kas lemia pasirinkimą viešuosiuose pirkimuose? Mažiausia pasiūlyta kaina, tačiau mažiausia pasiūlyta kaina, toli gražu ne visada yra geriausia, ką galima pasirinkti", – žinomą ir jau išbandytą tiesą priminė J.Paulauskas.

Atliekant pirmuosius etapinės renovacijos darbus, gyventojai informuojami, kad jau galėtų galvoti apie kitą žingsnį. J.Paulauskas džiaugėsi, kad padaryti darbai žmones užkabina drąsesniems sprendimams.

"Kiekvienas darbas stiprina suvokimą, kad ne kažkam, o sau tuos darbus darai. Gyventojai mato ir jaučia gerėjimo procesą, šiltesnį namą, mažesnius mokesčius ir tai juos skatina galvoti apie tai, ką dar padaryti, kad gyvenimas daugiabutyje taptų dar ekonomiškesnis", – dėstė J.Paulauskas.

Sakoma, kad apetitas auga bevalgant. Taip galima pasakyti ir apie etapinės renovacijos procesus. Specialistų aiškinimu, belieka tik susidaryti planą, kokius darbus atlikti ir kokia tvarka, kokias medžiagas rinktis, o mokestis už darbus išdalijamas visam sutartam laikotarpiui.

Sąskaitos sumažėjo penktadaliu

Minijos gatvės 157-ojo bendrabučio tipo daugiabučio namo gyventojai atnaujinti šilumos punktą ir subalansuoti šildymo sistemą, sumontuojant ant stovų balansinius ventilius, apsisprendė prieš dvejus metus. Senojo įrenginio tarnavimo laikas artėjo į pabaigą.

"Gal dar vieną žiemą būtume pratempę, bet nenorėjome rizikuoti ir nebelaukėme paskutinės minutės", – sakė viena moteris.

Pasak gyventojų, darbai atlikti labai greitai, o pakeisti šilumokaitį ir subalansuoti šildymo sistemą kainavo nedaug. Be to, sudaryta galimybė atsiskaityti per metus.

"Mokėjome po 50 litų per mėnesį. Suma tikrai nebuvo labai didelė", – pažymėjo moteris.

Gyventoja patikino, kad, pakeitus šilumokaitį, sąskaitos už šildymą sumažėjo penktadaliu. Sausį, kai vyravo gana šalti orai, moters šeima, gyvenanti dviejų kambarių, 50 kv. m ploto bute, už šią paslaugą mokėjo 38 eurus.

"Šildymas labai daug nekainavo ir prieš pakeičiant šilumokaitį bei subalansuojant šildymo sistemą, bet dabar sąskaitos dar mažesnės", – sakė moteris.

Planuoja remontuoti toliau

Užbaigus darbus, Minijos gatvės 157-asis namas pradėjo šilti tolygiai. Anksčiau ne tik vieni būstai šalo, o kituose buvo per karšta, bet ir radiatoriai skirtingai šilo to paties buto skirtingose patalpose.

"Senojo įrenginio nebebuvo įmanoma sureguliuoti. Naujasis šilumokaitis automatiškai reaguoja į lauko temperatūrą ir atitinkamai šildo. Tai padeda sutaupyti", – atkreipė dėmesį moteris.

Prieš šilumokaičio atnaujinimą problemų Minijos gatvės 157-ojo namo gyventojams kilo ir dėl karšto vandens. Reikėdavo daug jo nuleisti, kol jis pradėdavo bėgti. Dabar nebeliko ir šio nepatogumo.

Gyventojai tvirtino, kad atnaujinti namą etapais pradėjo, nes nesitikėjo, jog pavyks patekti į visiškai renovuojamų namų sąrašą, kur darbus remia valstybė.

Dabar pastarųjų skaičius ribotas. Šiemet uostamiestyje pagal valstybės programą numatyta renovuoti 19 daugiabučių, nors norinčiųjų yra kelis kartus daugiau.

Minijos gatvės 157-ojo namo gyventojai ne tik pakeitė šilumokaitį ir subalansavo sistemą, bet jau anksčiau pakeitė stogą, elektros instaliaciją. Laiptinėje įrengtas ir apšvietimas, reaguojantis į judesį.

"Už šiuos darbus jau išmokėjome. Vasarą planuojame pakeisti laiptinės langus. Tikimės, kad tai taip pat padės taupyti šilumą. Po truputį atsinaujinsime namą. Tikrai verta ir apsimoka. Gal ateityje ir pastato sienas apšiltinsime, bet pirmiausia imamės reikalingiausių darbų", – pabrėžė gyventoja.

Rekomendavo ne laukti, o veikti

Anot Pastatų priežiūros tarnybos įmonės šildymo sistemų eksperto Artūro Adamonio, šiais laikais automatizuotas šilumos mazgas – neišvengiamas dalykas.

Pastarieji patys reaguoja į lauko oro temperatūrą. Galima nustatyti ir nakties režimą, kad būtų šildoma mažiau, ir taip taupyti gyventojų pinigus.

"Namas šyla kokybiškai ir niekam nereikia lakstyti, kas neišvengiama, esant elevatoriniam mazgui. Pastariesiems dabar sunku rasti dalių, juos sudėtinga sureguliuoti, o kartais ir neįmanoma. Be to, vis mažiau specialistų moka tai padaryti", – kalbėjo ekspertas.

A.Adamonio teigimu, elevatorinį šilumos punktą pakeitus automatizuotu, šilumos suvartojimas gali sumažėti 15–30 proc., priklausomai nuo to, kiek senasis įrenginys buvo tinkamai prižiūrimas.

Ekspertas pabrėžė, kad gyventojai turi investuoti į būstą ir nuolat juo rūpintis, jei nori gyventi saugiai, patogiai ir oriai.

"Jei atgyveno vamzdžiai, reikia juos keisti. Taip pat yra ir su radiatoriais, šilumos punktu. Reikia investuoti patiems ir nelaukti, kol kažkas už tave tai padarys", – akcentavo ekspertas.

Vis daugiau gyventojų tai supranta, o, praradę viltį tapti valstybinės renovacijos programos dalyviais, apsisprendžia patys atnaujinti namą etapais.

Įmonės "Mano būstas" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas teigė, kad būstų savininkai kartu su administratoriumi nusprendžia, kokie darbai reikalingiausi namui.

Prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, kas taupo gyventojų pinigus. Tarp tokių – šilumos punkto atnaujinimas, stogo remontas, kiaurų sienų šiltinimas, langų keitimas.

"Žiūrima, kad būtų didžiausia nauda už mažiausią kainą", – sakė vadovas.

Apsisprendus dėl reikalingiausių darbų, parengiamas ilgalaikis pastato atnaujinimo planas. Jame gyventojai mato, kada kokie darbai vyks, kiek jie kainuos. Tada startuoja darbai.

Parengia ilgalaikį planą

Šiemet uostamiestyje pagal valstybės programą numatyta renovuoti 19 daugiabučių.

Tokią kvotą nustatė Aplinkos ministerija, nors pasirengusių modernizacijai buvo keturis kartus daugiau, o norinčiųjų ir besiruošiančiųjų – dar didesnis skaičius.

Gyventojai supranta, kad rūpintis savo namu būtina, tačiau prarado viltį, kad šis kada nors pateks į laimingųjų, dalyvaujančių valstybės renovacijos programoje, kur kompensuojama dalis išlaidų darbams, sąrašą. Dėl to apsisprendžia atnaujinti namą etapais.

"Vis daugiau gyventojų suvokia, kad namai sensta, šilumos suvartojimas didėja, o atnaujinimas neišvengiamas. Tai skatina žmones imtis darbų", – tvirtino įmonės "Mano būstas" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas.

Būstų savininkai kartu su administratoriumi nusprendžia, kokie darbai reikalingiausi namui, pasirengia ilgalaikį daugiabučio namo atnaujinimo planą, kuris patvirtinamas susirinkimo metu, ir pradeda palaipsniui vykdyti darbus.

"Parengus ilgalaikį planą, žmonės aiškiai mato, kiek kainuos darbai, kiek truks ir kokia nauda bus", – nurodė vadovas.

Siekia didžiausios naudos

J.Paulauskas pasakojo, kad etapinę renovaciją jau yra pradėję ir vienus ar kitus darbus įgyvendinę daug namų.

Prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, tarp kurių – šilumos punkto atnaujinimas, stogo remontas, probleminių sienų šiltinimas, langų keitimas.

"Etapinės renovacijos metu pirmiausia atliekami svarbiausi ir reikalingiausi darbai. Tie kurie taupo energiją, o kartu ir gyventojų pinigus. Neskubama gražinti fasadų, nes tai kainuoja tikrai daug. Žiūrima, kad būtų didžiausia nauda už mažiausią kainą", – tvirtino vadovas.

Specialistai pabrėžė, kad net ir įgyvendinus vieną priemonę šilumos suvartojimą galima sumažinti iki 50 proc.

Tokius rezultatus pasiekė vienas uostamiesčio namas, kuris modernizavo šildymo sistemą. Prieš tai ši buvo visiškai išbalansuota, šiluma skverbėsi pro langus.

Kitas etapinės renovacijos privalumas – gyventojams nereikia įsipareigoti bankams 20 metų. Mokama už konkrečius, atliktus darbus.

Mokesčiai už darbus įtraukiami į sąskaitą už būsto priežiūrą. Išsimokėjimo terminas siekia iki penkerių metų. Jį nustato gyventojai susirinkimo metu.

"Atnaujinant namą etapais, gyventojai žingsnis po žingsnio artėja prie visiškos namo renovacijos", – pabrėžė J.Paulauskas.

Mokestis sumažėjo 30 proc.

Etapinė renovacija jau pradėta Nidos gatvės 50 daugiabučiame name.

Čia gyvenantis Vaidas Butkus pasakojo, kad darbų imtasi, nes norėta sumažinti išlaidas šildymui.

Pasak vyro, iš pradžių galvota imtis namo visiškos renovacijos, tačiau tam nepritarė gyventojų dauguma. Atkreiptas dėmesys, kad namas dar nėra prastos būklės. Nuo visiškos namo renovacijos atgraso ir kitų karti patirtis.

"Girdime daugiau neigiamų atsiliepimų nei teigiamų. Daugiabučiuose namuose renovacija stringa, darbai atliekami nekokybiškai, daug broko, viskas labai ilgai trunka. Vyrauja didelė netvarka", – pasakojo V.Butkus.

Tad gyventojai nusprendė namą, kuriame yra 30 butų, atnaujinti etapais. Pirmiausia modernizuotas šilumos mazgas. Darbai atsiėjo apie 10 tūkst. eurų.

"Kiek investavome į šilumos mazgą, tiek dabar mažiau mokame už šilumą. Mūsų namas blokuotas yra su kitu. Mes mokame 30 proc. pigiau už šildymą nei kaimynai", – teigė gyventojas.

V.Butkus atkreipė dėmesį, kad, pakeitus šilumos mazgą, pagerėjo gyvenimo kokybė. Butuose nebėra per karšta. Nebereikia nuolat kviesti prižiūrėtojo, kad prisuktų šilumą. Punktas turi automatinį daviklį, kuris reaguoja į oro temperatūrą ir atitinkamai šildo namą,

Nidos gatvės 50 namo gyventojai svarsto, ar imtis antrojo atnaujinimo etapo. Jame numatyta pakeisti šildymo sistemą – vamzdžius, kuriais šiluma keliauja į butus ir radiatorius.

"Antram etapui yra viskas paruošta. Žiūrėsime, ar pritars dauguma būstų savininkų. Dabar esame pasikeitę langus laiptinėje. Už juos išsimokėsime šiemet. Tad šildymo sistemos atnaujinimas galimas tik kitąmet. Viskas priklausys nuo gyventojų", – tvirtino klaipėdietis.

Dalis punktų jau susidėvėjo

Įmonės "Danfoss" Šildymo sistemų ekspertas Justas Rutkauskas pasakojo, kad renovavus vien tik šilumos punktą galima sutaupyti apie 20 proc. energijos.

"Žinoma, jei name situacija buvo labai prasta, sutaupymas gali būti didesnis", – teigė ekspertas.

J.Rutkauskas atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį šilumos punktai buvo atnaujinti apie 90 proc. daugiabučių namų šalyje. Dabar tą reikia daryti iš naujo.

"Šilumokaičiui – 10 metų yra daug. Per laiką susidėvi kai kurios dalys. Labai taupantys namai keičia ne visą šilumos punktą, o tik jo dalis, tačiau toks sprendimas nėra tinkamas. Taip sumontuojamos skirtingų gamintojų dalys, o galiausiai suderinti šilumos punktą, kad namas būtų tinkamai šildomas, tampa sudėtinga", – teigė ekspertas.

J.Rutkauskas patarė atnaujinti iš karto visą šilumos punktą: "Per penkerius metus žmonės išsimokės už naują įrenginį ir džiaugsis, o keitusieji tik detales turės seną su kai kuriais naujais komponentais, nors sumokės tiek pat".

Žingsnis po žingsnio

Kitais metais finansinę paramą iš valstybės gaus vos devyniolika daugiabučių namų Kaune, o likusieji 150 bus priversti laukti geresnių laikų. Tiesa, nenorintieji šalti ir mokėti didelių sąskaitų už šildymą jau dabar gali kreiptis į namo administratorių ir kartu su juo parengti ilgalaikį darbų planą bei kartu pradėti vykdyti vadinamąją etapinę renovaciją.

"Etapinė renovacija – šlubuojančios valstybinės renovacijos alternatyva. Butų savininkai, padedant administratoriui, patys pažingsniui ir kompleksiškai gali susitvarkyti namą etapais per keletą metų", – sako bendrovės "Dainavos būstas" direktorius Valentinas Jerošenka.

Anot jo, norint atlikti etapinę renovaciją nereikia įsipareigoti bankams ir dvidešimčiai metų imti paskolą. Namas tvarkomas palaipsniui, o ne renovuojamas visas iš karto, kaip tai daroma valstybinės renovacijos metu. Etapinės renovacijos atveju pirmiausia atliekami svarbiausi, konkrečiam namui reikalingi darbai, kurie labiausiai taupo energiją, vadinasi, ir gyventojų pinigus. Taigi, užuot pagražinus fasadą, pirmiausia etapais tvarkomas stogas, šiltinamos sienos, rekonstruojama vidaus šildymo sistema, tvarkomi kiauri langai ir t.t.

Savi pranašumai

"Kiekvienas daugiabutis namas, nors ir panašus išore, yra gana skirtingas. Vieno namo pirmiausia būtina tvarkyti seną stogą, kito – sienas, trečio – modernizuoti šildymo sistemą. Todėl vykdant atnaujinimo darbus etapais gyventojai, padedami namo valdytojo, turi apsispręsti, kas yra svarbiausia. Juk neracionalu iš pradžių suteikti namui estetinį vaizdą, o tik paskui rūpintis technine ir ekonomine pastato būkle. Tai prieštarauja ekonominei logikai", – dėstė V. Jerošenka.

Bendrovės renovacijos projektų vadovas Julius Paulauskas pasakojo, kad norint etapais pradėti tvarkyti namą pirmiausia būtina kreiptis į namo valdytoją, kurio specialistai įvertins namo techninę būklę, sudėlios modernizavimo etapus, apskaičiuos darbų kainą ir tik tada, gavę gyventojų pritarimą, imsis darbų. Jo teigimu, etapinės renovacijos metu tik gyventojai patys sprendžia, kokius darbus reikia atlikti pirmiausia.

"Vienas iš etapinės renovacijos pranašumų – aiški būtiniausių darbų pakopa ir atsiskaitymo už darbus lankstumas. Gyventojai moka tik už konkrečius atliktus etapus, o išsimokėjimo terminą, kuris gali būti vieni, dveji, treji ar penkeri metai, patys nustato visuotinio susirinkimo metu. Tai priklauso nuo konkretaus namo gyventojų finansinių galimybių. Taigi, racionaliai sudėliojus etapus, energetiškai neefektyvų daugiabutį sėkmingai renovuoti galima ir be valstybės įsikišimo, ir per gana neilgą laiką", – aiškino J. Paulauskas.

Nuo ko pradėti?

Renovacijos projektų vadovas sako, kad kiekvienas įgyvendintas etapas žymiai taupo energijos resursus. Skaičiuojama, kad, įgyvendinus namo renovaciją etapais, galima sutaupyti iki 70 proc. šilumos, atitinkamai galima tikėtis ir mažesnių sąskaitų už šildymą. O gyventojams nusprendus name įrengti alternatyvius energijos šaltinius – šilumos siurblius ar saulės kolektorius – galima sutaupyti net iki 90 proc. energijos.

Norint pradėti įgyvendinti etapinę renovaciją pirmiausia reikia kreiptis į namo valdytoją, kuris padės suorganizuoti butų patalpų savininkų susirinkimą arba balsavimą raštu. Daugiau informacijos taip pat galima gauti paskambinus į Klientų aptarnavimo centrą telefonu 8 700 55 966.