„Buvo reiškiamas susirūpinimas dėl kai kurių pavyzdžių, pateiktų Įtraukiosios komunikacijos gairėse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ES lygybės komisarė Helena Dalli. Ji teigia: „Todėl atšaukiu gaires ir toliau dirbsiu dėl šio dokumento.“

Dokumente EK darbuotojai buvo raginami vengti su lytimi susijusių pareigybių apibrėžimų ir su lytimi susijusių kreipinių sveikinantis, o vietoje jų rinktis neutralius žodžius su kultūra ar religija susijusioms progoms. Raginama „niekada nevartoti su lytimi susijusių daiktavardžių, tokių kaip darbininkai, policininkai, ar vyriškųjų įvardžių (jis, jo) kaip nustatytosios formos“, taip pat raginama niekada nesikreipti į auditoriją „ponios ir ponai“, o vartoti formuluotes – „mieli kolegos“ (anglų kalba toks kreipinys nesusijęs su lytimi). Taip pat raginama vartoti ne „panelė“ ar „ponia“, o „p.“ (angl. Ms), ne „seni žmonės“, o „pagyvenusieji“, taip pat raginama gerbti translyčių žmonių savęs identifikavimą.

Prancūzų naujienų žurnalas „Le Point“ kritikavo siūlomą „teisingų pažiūrų žodyną“. Konservatyvus italų laikraštis „Il Giornale“ teigė, kad „dėl įtraukumo EK atšauks Kalėdas“ ir vietoje „Kalėdų laikotarpio“ įves „švenčių laikotarpį“.

Todėl naikinti skirtumus ir naikinti savo šaknis reiškia naikinti asmenybę.

Dokumente pažymima, kad ne visi yra krikščionys ar švenčia Kalėdas. Nors dokumente siūloma tinkamais atvejais vietoje „Kalėdų meto“ vartoti „švenčių metą“, jame taip pat pritariama tam, kad EK darbuotojai vartotų terminus, kuriems teikia pirmenybę, kalbėdami su „tais, kas švenčia Kalėdas, Chanuką“.

EK pridūrė, kad šiomis vidaus gairėmis siekta „parodyti Europos kultūros įvairovę ir įtraukų EK pobūdį“ visų Europos piliečių bei jų įsitikinimų atžvilgiu.

„Pastangas užkirsti kelią diskriminacijai laikau tinkamomis, – pareiškė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas. – Bet, mano manymu, EK rekomendacijos tikrai netinkamas būdas šiam tikslui pasiekti. Taip galima sužlugdyti, sunaikinti žmogų.“

„Mes, žinoma, negalime pamiršti, kad vienas svarbiausių indėlių, jeigu ne pats svarbiausias, buvo pati krikščionybė. Todėl naikinti skirtumus ir naikinti savo šaknis reiškia naikinti asmenybę“, – pabrėžė Šventojo Sosto valstybės sekretorius.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen sakė, kad „šie technokratai parodo savo tikrąjį veidą: mūsų tapatybių, šaknų, tradicijų priešo“ veidą.

Europos Komisija griežtina kritiką Lenkijos dešiniųjų vyriausybei dėl jos vykdomos teismų sistemos reformos ir tvirtina, kad kai kurie šalies įstatymai neatitinka Vakarų demokratijos standartų.

ES vykdomosios institucijos pareiškime sakoma, kad „Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įstatymas yra nesuderinamas su ES teise ir pažeidžia teismų nepriklausomybės principą“.

Šis įstatymas paveikė 27 iš 72 Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kurie gali būti priversti atsistatydinti, nurodė Komisija. Jame nėra aiškių kriterijų, kas gali likti poste.

Pirmojo perspėjimo dėl šio įstatymo Lenkija sulaukė liepą, kai jis įsigaliojo.

Europos Komisija rugpjūtį Varšuvai nurodė per mėnesį peržiūrėti prieštaringąjį įstatymą, numatantį, kad teisėjai į pensiją turi išeiti sulaukę 65 metų, jeigu prezidentas nesuteikia jiems išlygos dirbti ilgiau.

Kritikai teigia, kad ši reforma iš esmės yra vyriausybės siekis kontroliuoti teismų sistemą, todėl ji kelia grėsmę Lenkijos demokratijai.

Tačiau valdančioji Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) tvirtina, kad pokyčiai yra reikalingi kovojant su korupcija bei „valant“ sistemą, kurioje tebejuntama komunistinių laikų įtaka.

Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) pareiškė, kad vyriausybė tikėjosi tokio EK žingsnio, tačiau ir toliau kartos savo „tvirtus, teisinius ir esminius“ argumentus dėl reformos.

„Mes visada gerbėme (ES teismo) sprendimus, bet esu įsitikinęs, kad šis skundas bus atmestas“, – sakė S. Karczewskis.

EK prašo, kad ETT suspenduotų teisėjų išleidimą į pensiją ir užtikrintų, kad dabartiniai teisėjai galėtų tęsti savo darbą, o naujųjų teisėjų paskyrimas būtų sustabdytas, kol teismas nagrinės šią bylą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) privačiam televizijos kanalui TVN24 sakė, kad Lenkija norėtų užbaigti ginčus dėl Aukščiausiojo Teismo reformos, tačiau taip pat leido suprasti, kad laikysis ES tribunolo sprendimo.

Praėjusią savaitę Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) aplankė Aukščiausiojo Teismo pirmininkę Malgorzatą Gersdorf (Malgožatą Gersdorf), kuri pagal naują įstatymą taip pat turi išeiti į pensiją.

Nors vyriausybė sako, kad ji nebėra pirmoji teismo pirmininkė, M. Gersdorf atsisako trauktis ir savo nušalinimą laiko prieštaraujančiu konstitucijos nuostatai, kad jos kadencija turi trukti šešerius metus – iki 2020-ųjų.

Įsigaliojus naujajai tvarkai atsistatydino 10 Aukščiausiojo Teismo teisėjų, dar septynių darbą panorusių tęsti teisėjų pareiškimus atmetė prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).