Per virtualų renginį Ch. Lagarde teigė, kad ekonominiuose duomenyse matyti „gerų ženklų“.

Tačiau dėl koronaviruso pandemijos ekonomika artimiausiu metu ir toliau susidurs su rizika, teigė ECB vadovė.

Ji pridūrė, kad dar per anksti sakyti, ar Europa išgyveno sunkiausią krizės tašką, tad euro zonos ekonomikos turi tęsti paramos priemonių taikymą.

Šios prognozės yra pesimistiškesnės nei skelbtos gegužės pradžioje.

„Karantino ekonominis poveikis yra didesnis nei anksčiau tikėjomės. Žiūrėdami į šiuos ir kitus metus, galime tikėtis atsigavimo, tačiau turime būti budrūs dėl kintančios atsigavimo spartos“, – sakė EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

Didžiausios ES ekonomikos Vokietijos BVP smuks 6,3 proc. šiemet, o kitąmet augs 5,3 proc.

Vienų didžiausių euro zonos šalių – Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos – ekonomikos smuks daugiau nei 10 proc.

Prancūzijos ekonomika šiemet trauksis 10,6 proc., o kitais metais augs 7,6 proc. Italijai prognozuojamas net 11,2 proc. nuosmukis šiemet ir vos 6,1 proc. atsigavimas kitąmet. Ispanijos BVP tuo tarpu mažės 10,9 proc. šiais metais ir atsigaus 7,1 proc. kitąmet.

„Politikos priemonės Europoje padėjo sumažinti piliečių patiriamus sunkumus, tačiau nelygybė ir nesaugumas vis dar auga. Todėl labai svarbu greitai pasiekti susitarimą dėl Komisijos siūlomo atsigavimo plano. Tai taptų pasitikėjimo ir finansavimo injekcija mūsų ekonomikoms šiuo kritiniu metu“, – teigė už ekonomiką atsakingas eurokomisaras Paolo Gentiloni.

ECB prognozėmis, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 5–12 procentų.

„Euro zonos ekonomika susidūrė su nuosmukiu, kurio mastas ir sparta neturi precedento. Dėl priemonių, kurių imamasi siekiant apriboti koronaviruso plitimą, visose euro zonos šalyse ir visame pasaulyje beveik sustojo ekonominis aktyvumas, – pažymėjo Ch. Lagarde. – Apklausos rodo, jog vartotojų ir verslo pasitikėjimas krenta, o tai reiškia staigų padėties ekonomikoje ir darbo rinkoje blogėjimą.“

ECB vadovės teigimu, nuosmukio mastas priklausys nuo to, kiek galios dėl koronaviruso nustatyti apribojimai ir atsakomosios politinės priemonės, kurių buvo imtasi dėl pandemijos.

„Kai apribojimai bus laipsniškai atšaukiami, ekonominis aktyvumas atsigaus, nors to atsigavimo tempas ir mastas tebėra labai neaiškūs.“

Ch. Lagarde pabrėžė, jog koronaviruso pandemija poveikį padarė tik daliai 2020 metų pirmojo ketvirčio, per kurį euro zonos BVP sumažėjo 3,8 procento.

Antrąjį ketvirtį ekonomikos nuosmukis regione greičiausiai bus kur kas didesnis, pareiškė ji.

ECB vertinimais, euro zonos BVP balandžio–birželio mėnesiais pagal nepalankiausią scenarijų gali kristi 15 procentų.

Euro zonos centrinis bankas prognozuoja, jog 2021 metais euro zonos ekonomika pradės atsigauti, o paskesniais metais augimo tempas normalizuosis.

Infliacija bendros valiutos bloke artimiausiais mėnesiai, kaip manoma, gerokai sumažės.

„Staigus ekonominio aktyvumo nuosmukis greičiausiai turės neigiamų pasekmių bazinei infliacijai“, – pareiškė Ch. Lagarde.

Anot jos, „ryžtingos ir tikslingos priemonės, kurių ECB ėmėsi nuo kovo pradžios, užtikrino svarų euro zonos ekonomikos ir visų pirma krizės pasekmėms ypač neatsparių sektorių palaikymą“.

ECB savo veiksmais palaiko finansų sistemos likvidumą ir padeda užtikrinti nenutrūkstamą pigių paskolų pasiūlą namų ūkiams ir bendrovėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Ch. Lagarde pažymėjo, jog pagal šiuo metu galiojančias ECB programas bankai gali pasiskolinti iš viso apie 3 trln. eurų už neigiamas palūkanų normas.

ECB ketvirtadienį įvykusiame balandžio mėnesio posėdyje nepakeitė pagrindinių palūkanų normų.

Kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.

Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, tebesudarys minus 0,5 procento.

ECB taip pat paskelbė pradedantis įgyvendinti naują ilgalaikio euro zonos bankų kreditavimo programą, sumažino tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) palūkanų normą ir pareiškė esantis pasirengęs padidinti Skubios turto pirkimo dėl pandemijos programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP), apie kurią buvo paskelbta kovo mėnesį, apimtį, kuri šiuo metu sudaro 750 mlrd. eurų.

Pasak Ch. Lagarde, PEPP dabartinės krizės sąlygomis yra geriausia priemonė ir ji gali būti toliau įgyvendinama ir po 2020 metų pabaigos. ECB ketina dukart per mėnesį skelbti obligacijų pirkimo pagal PEPP duomenis pagal atskiras šalis.

Be to, euro zonos centrinis bankas toliau įgyvendina kiekybinio skatinimo programą, pagal kurią kas mėnesį perka turto už 20 mlrd. eurų. Kovo mėnesį ECB turto pirkimui pagal šią turto pirkimo programą (TPP) iki šių metų pabaigos skyrė papildomus 120 mlrd. eurų.

Atsakydama į žurnalistų klausimus, Ch. Lagarde pareiškė, jog kiekybinis skatinimas ECB ketvirtadienio posėdyje nebuvo svarstytas. Nebuvo kalbama, anot jos, ir apie galimą neinvesticiniais arba spekuliaciniais reitingais įvertintų obligacijų pirkimą pagal šią programą.

ECB vadovė taip pat pareiškė, jog pasaulis susidūrė su „visuotine sveikatos krize“ ir „didžiausias prioritetas turi būti teikiamas gyvybių gelbėjimui“.

„Privalome atminti, jog kiekviena mirtis yra tragedija“, – pareiškė Ch. Lagarde.

„Norėtume pareikšti užuojautą visiems, kuriems teko susidurti su šia nelaime.“

Pastaruosius kelerius metus skatinęs Europos ekonomiką, ECB laipsniškai mažino aktyvų pirkimo programą, tuo pat metu mažėjant šalių pasitikėjimui finansų sistemos ateitimi dėl lėtėjančio augimo ir kylančių pasaulinės prekybos konfliktų.

„Nors kai kurių sektorių rezultatai ir tyrimų duomenys rodė silpstančios ekonomikos požymius, naujausia informacija leidžia manyti, kad visos euro zonos, taip pat ir Airijos, ekonomika ir toliau augs“, - Airijos parlamente Dubline kalbėjo M. Draghis.

M. Draghis dar kartą patvirtino, kad ECB iki metų pabaigos užbaigs aktyvų pirkimo programą, tuo pačiu perspėdamas dėl grėsmių, kurių centrinis euro zonos bankas negali suvaldyti.

„Protekcionizmas pasaulinėje prekyboje nėra labai rimta grėsmė, tačiau prekybos konfliktai mažina šalių ir įmonių pasitikėjimą finansų sistema“, - tikino M. Draghis, pridurdamas, kad vienos iš esminių euro zonos grėsmių šiuo metu yra „Brexit“ be sutarties galimybė ir kylantys nuogąstavimai dėl finansinės sistemos stabilumo.

„Nors kol kas nėra įrodymų, kad nekilnojamojo turto kainos euro zonoje yra pernelyg aukštos, matome tam tikras vietinės reikšmės grėsmes. Tačiau euro zonos pinigų politikos svertai nėra tinkami šioms grėsmėms suvaldyti“, - Dubline kalbėjo M. Draghis.

Didžiausią grėsmę regionui artimiausiu metu kelia galimi nauji JAV importo muitai prekėms iš Europos Sąjungos ir neatmestina nesėkmingų „Brexit“ derybų pabaiga. Kita vertus, euro zonoje nedarbas mažėja, algos auga sparčiau, verslas neplanuoja lėtinti investicijų, valstybių biudžeto deficitas mažiausias per penkiolika metų, todėl ekonomikos būklė ir toliau yra gera. Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų šiemet tik truputį lėtesnė ir nėra akivaizdžių vidaus požymių, kurie perspėtų apie rimtus pavojus artimiausiu metu. Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti 3 proc., Latvijos ir Estijos – po 3,5 procento. Tai atskleidė antradienį Stokholme SEB grupės ekonomistų paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

SEB grupės ekonomistai, atsižvelgdami į lėtesnį ekonomikos augimą pirmą pusmetį, sumažino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę nuo 2,4 iki 2,1 procento. Analitikai tikisi, kad 2019 metais euro zonos ūkis plėsis 2,1, o 2020 metais – 1,9 procento. Tokiose valstybėse kaip Vokietija, kur nedarbas yra vos 3,6 proc., ekonomikos augimą ribos darbo jėgos trūkumas. Tiesa, vis dar daug neišnaudotų plėtros galimybių turi Prancūzija, kuri artimiausiu metu gali aplenkti Vokietiją pagal ekonomikos augimo spartą. Mažėjantis nedarbas euro zonoje pradeda daryti didesnę įtaką vidutinio darbo užmokesčio pokyčiui. Dabar vidutinė alga regione auga 2 proc., bet tikėtina, kad algų didėjimas iki 2020 metų pabaigos paspartės iki 3 procentų. Namų ūkių apklausos rodo istoriškai teigiamą gyventojų nuotaiką, tačiau vartojimo ir mažmeninės prekybos mastas auga stabiliai, tad panašu, kad euro zonos gyventojai dar nepamiršę 2008 metų ekonominės krizės pasekmių ir prisiminimai padeda išlaikyti blaivų protą.

Kas taps naujuoju ECB vadovu?

Infliacija euro zonoje perlipo 2 proc. slenkstį, tačiau ji neturėtų ilgai išsilaikyti netgi dėl vasaros sausros pabrangus maisto produktams. Todėl Europos Centrinis Bankas (ECB) veikiausiai nenukryps nuo ankstesnių užuominų nekeisti jokių palūkanų normų iki 2019 metų vasaros. SEB grupės analitikai tikisi, kad palūkanų norma už centriniame banke laikomus vienos nakties indėlius bus padidinta iki –0,25 proc. ateinančių metų rugsėjį, o pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma bus pakelta iki 0,25 proc. kitų metų gruodį. Beje, kitų metų spalį baigiasi dabartinio ECB vadovo Mario Draghio kadencija, o tai, kas bus naujuoju ECB vadovu, yra gana svarbus klausimas visai finansų rinkai. Kol kas pagrindiniu kandidatu eiti vadovo pareigas laikomas dabartinis Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas.

Palūkanos JAV ir toliau didės

SEB ekonomistai dėl spartaus JAV ekonomikos augimo antrą ketvirtį padidino 2018 metų šalies ūkio plėtros prognozę iki 3 proc., o kitąmet tikisi, kad ekonomika augs 2,5 procento. Tad JAV ir toliau akivaizdžiai lenkia euro zoną pagal ekonomikos plėtrą. Nors oficialiai JAV nedarbas sumažėjo iki žemiausio nuo 2000 metų lygio, tačiau šalyje vis dar yra mažesnis negu tuomet darbo jėgos aktyvumas, o dirbančių trumpiau (negu norėtų ir galėtų) darbuotojų dalis taip pat gerokai didesnė, todėl nedarbo mažėjimo priežasčių dar yra. Naujausi duomenys rodo, kad JAV namų ūkių taupymo norma yra apie 7 proc., dvigubai daugiau negu prieš 2008 metų ekonomikos nuosmukį, tad tai irgi suteikia daugiau pasitikėjimo JAV ūkio plėtra. Labai tikėtina, kad 2019 metų viduryje dabartinis ekonomikos augimo laikotarpis taps ilgiausiu laikotarpiu pokario istorijoje.

Didžiausias išbandymas šalies ūkiui artimiausiu metu bus nauji JAV prezidento administracijos sprendimai dėl importo muito tarifų didinimo prekėms iš tokių šalių kaip Kinijos, Meksikos ar Kanados, taip pat ES. SEB ekonomistai prognozuoja, kad JAV dar padidins tarifus importuojamoms prekėms iš Kinijos, kurių vertė 200 mlrd. JAV dolerių. Svarbūs šaliai bus lapkričio 6 d. vyksiantys Kongreso rinkimai,

kuriuose, tikėtina, demokratai įgis daugumą Atstovų rūmuose, o respublikonai išsaugos ją Senate. Tokia padėtis Kongrese apsunkins D. Trumpo galimybes likusios kadencijos metu priimti prieštaringus sprendimus.

SEB grupės analitikai prognozuoja, kad JAV Federalinis rezervų bankas (FED) šiais metais dar didins bazinę palūkanų normą du kartus (iki 2,5 procento), kitąmet du, o 2020 metais vieną kartą. Tikėtina, kad JAV doleris savo piką euro atžvilgiu pasieks šį rudenį, o vėliau turėtų po truputį silpnėti.

Jungtinės Karalystės ekonomikos ateitis priklauso nuo „Brexit“ derybų

Jungtinės Karalystės ekonomikos plėtros scenarijus artimiausiais metais tiesiogiai priklauso nuo to, ar pavyks šaliai išsiderėti laisvą prekių prekybą su ES šalimis. SEB grupės ekonomistai tikisi, kad derybų drama tęsis iki pat paskutinės minutės, tačiau galiausiai bus išvengta kietojo „Brexit“ scenarijaus. Prognozuojama, kad šiemet Jungtinės Karalystės ekonomika augs vos 1,3 proc., o kitąmet jos augimas paspartės iki 1,8 procento. Jeigu Jungtinė Karalystė kitų metų kovą paliks ES be jokių aiškių prekybos susitarimų, ekonominė recesija šalyje bus neišvengiama. Beje, šių metų rugpjūtį Anglijos centrinis bankas pakėlė bazinę palūkanų norma 0,25 proc. iki 0,75 proc., o kitąmet palūkanos pasiteisinus ekonomikos augimo paspartėjimo prognozei bus didinamos dukart antrą metų pusmetį.

Rusijoje didėja PVM tarifas, didinamas pensinis amžius

SEB ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiemet augs 1,7 proc., truputį sparčiau negu praėjusiais metais. Teigiamą įtaką plėtrai šiemet daro didesnė naftos gavyba ir išaugęs vartojimo mastas dėl padidėjusių atlyginimų ir istoriškai nedidelės infliacijos. Kitąmet Rusijoje PVM tarifas didės nuo 18 iki 20 proc., tad vėl paspartės infliacija, o realusis vartojimas turbūt augs kiek lėčiau. Beje, Rusijoje ribojant valdžios išlaidas, didinant mokesčius ir senatvės pensinį amžių, gerės valstybės iždo būklė. Tikimasi, kad esant dabartinei naftos kainai biudžetas 2019–2020 metais bus subalansuotas.

Subalansuotas Lietuvos ekonomikos augimas

„Prognozuojame, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs 3 proc., o Latvijos ir Estijos sparčiau – 3,5 procento. Lėčiau negu kitose Baltijos šalyse augantis vartojimas yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvos ūkio plėtra nusileidžia augimui kaimyninėse šalyse. Tiesa, Lietuvoje taupymo norma pastaraisiais metais buvo arti nulio (ir mažesnė negu Latvijoje ar Estijoje), todėl būtų gerai, kad, augant pajamoms, namų ūkių vartojimas neaugtų taip sparčiai ir kad būtų sutaupoma daugiau. Beje, investicijos kitąmet Lietuvoje turėtų toliau stabiliai augti atsižvelgus į dabartinius verslo planus ir didesnį ES lėšų panaudojimą. 2020 metais ekonomikos augimas visose Baltijos šalyse sulėtės. Tai susiję su tikėtinu lėtesniu euro zonos ir kitų svarbiausių prekybos partnerių ekonomikos augimu“, – komentuoja SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas sulėtėjo labiau nei tikėtasi, o prastėjantys išankstiniai indikatoriai rodo, kad lėtėjimo tendencija tęsėsi ir antrąjį ketvirtį. Kodėl niaukiasi dangus euro zonoje ir ar verta dėl to sunerimti?

Dalies šio ekonomikos sulėtėjimo buvo galima tikėtis. Aukštas gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, darbuotojų trūkumas bei brangus euras turėjo prislopinti eksportą. Tiesa, šias tendencijas turėjo iš dalies kompensuoti atsigaunančios investicijos ir spartesnis namų ūkių vartojimo augimas. Tačiau kitaip nei tikėtasi, mažmeninės prekybos apimčių augimas šiemet sulėtėjo, o mažmeninės prekybos įmonių lūkesčiai balandžio mėnesį smuko į žemiausią lygį nuo 2016 metų.

Investuotojai vis dar gana teigiamai vertina esamą situaciją, tačiau lūkesčiai dėl ateities pastaruoju metu gerokai sumenko – „Sentix” investuotojų lūkesčiai gegužės mėnesį fiksavo beveik dviejų metų žemumas. Tikėtina, jog vartotojų norą labiau išlaidauti, o įmonių norą investuoti apkarpė vėl išaugęs ekonominis ir politinis neapibrėžtumas.

Daugiausia nerimo šiemet sukėlė gerokai padidėjusi prekybos karų rizika. Neseniai JAV įvesti muitai plienui ir aliuminiui kol kas neturėjo didesnio poveikio euro zonos prekybos srautams, kadangi Europos Sąjungai buvo suteikta laikina išimtis. Tačiau užtenka vien nerimo dėl prekybos konflikto eskalavimo, kad ekonomikos augimo tendencijos būtų paveiktos neigiamai. Tolesnės perspektyvos dėl ES ir JAV prekybos santykių, deja, nenuteikia labai optimistiškai, tad mažai tikėtina, jog verslo lūkesčiai artimiausiu metu ims gerėti. Gali būti, kad netrukus euro zona ims jausti ir tiesioginį naujųjų muitų poveikį − birželio 1 dieną nustoja galioti JAV suteikta muitų išimtis ES plieno ir aliuminio eksportuotojams, o pažangos siekiant gauti nuolatinę išimtį kol kas nematyti.

Maža to, JAV prezidentas iniciavo tyrimą dėl importuojamų automobilių grėsmės JAV nacionaliniam saugumui, kurio išvados galėtų paskatinti JAV padidinti muitus importuojamiems automobiliams. Tai turėtų ypač neigiamo poveikio ES šalių ekonomikoms, nes jose automobilių pramonė vaidina reikšmingą vaidmenį, pavyzdžiui, Vokietijai, Švedijai, Ispanijai, Italijai, Prancūzijai. Labiausiai nukentėtų didžiausia euro zonos ekonomika Vokietija. Automobiliai ir jų dalys sudaro beveik penktadalį viso Vokietijos prekių eksporto, o automobilių pramonėje dirba beveik 7 proc. visų šalies užimtųjų.

Euro zonos viduje taip pat bręsta neramumai, kurie gali kelti grėsmę ne tik euro zonos ekonomikai, bet ir paties euro išlikimui. Pastarosiomis savaitėmis ES rampų šviesoje atsidūrė trečia pagal dydį euro zonos ekonomika – Italija. Dviejų populistinių partijų suformuota koalicija buvo užsibrėžusi padidinti Italijos viešąsias išlaidas, atšaukti kai kurias anksčiau įgyvendintas reformas, buvo prabilta net apie galimą pasitraukimą iš euro zonos bei siekį nurašyti dalį valstybės skolos. Visa tai paskatino finansų rinkų dvejones dėl Italijos fiskalinės drausmės laikymosi, tad Italijos vyriausybės skolinimosi kaina šoktelėjo į trejų metų aukštumas.

Visgi, tikėtina, kad Italijai dar kurį laiką pavyks nenuklysti nuo fiskalinės drausmės kelio. Italijos prezidentas pasipriešino euroskeptiškos vyriausybės suformavimui ir ministru pirmininku pasirinko ekonomistą, kuriam, manoma, bus pavesta suformuoti technokratinę vyriausybę, kuri veiks iki kol šalyje įvyks išankstiniai rinkimai. Visgi panašu, kad šis sprendimas tik nukėlė problemą vėlesniam laikui, nes, tikėtina, jog naujus rinkimus laimės tie patys, tačiau dar labiau sustiprėję populistai.

Anksčiau laiko sparčiai lėtėjančio ekonomikos augimo kaina galėtų būti didelė. Visų pirma, sulėtėjęs augimas privertų galimybių langą struktūrinėms reformoms tiek šalyse narėse, tiek visoje ES. Tai taip pat prislopintų nedarbo mažėjimo tempus, o spartesnis darbo užmokesčio augimas taip ir nepasiektų darbuotojų. Šios tendencijos pakurstytų rinkėjų nepasitenkinimą ir padidintų Europos populistų sėkmės galimybes kituose rinkimuose.

Visgi gali būti, jog sveikas protas nugalės − baimės dėl Italijos netaps realybe, ES sugebės susitarti su JAV, o pasauliui pavyks išvengti prekybos konfliktų eskalavimo. Tokiu atveju atslūgus baimėms ekonomikos augimas antrojoje metų pusėje galėtų net paspartėti. Po tiek išgyventų nesėkmių Europa nusipelnė kiek ilgiau pasidžiaugti giedru dangumi.