Visi Zapyškio archeologinių tyrimų metu rasti radiniai buvo perduoti Karo muziejui: 2017–2018 m. tyrimų – 2 471 vnt., 2020 m. žvalgymų – 88 vnt., 2021 m. tyrimų – 271 vnt. Kokliai, puodai, plytos; įvairūs metaliniai dirbiniai – iš jų patrauklumu išsiskiria papuošalai, papuošimai ir apkalėliai; daug monetų, kas rodo intensyviai vykusią prekybą. Bažnyčios teritorijoje rasta daug kryželių, medaliukų, rožinių, liturginių apeiginių varpelių, žvakidžių, žavinčių puošybos elementais. Dėmesį patraukia vienetiniai daiktai, tokie kaip saliutinė patrankėlė, rasta bažnyčios teritorijoje, varpo vidinė dalis (liežuvėlis), žvalgymų metu rasta buvusios varpinės vietoje. Daugelis radinių yra XVI–XVIII a., jie atskleidžia miestelio klestėjimo laikotarpį. Žiūrovų dėmesį prikaustė brūkšniuotos keramikos puodo šukių lizdas, datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – II–III a. po Kr., kaip ir keletas žalvarinių akinių apyrankių, datuojamų II–III a. Tokie radiniai liudija, kad teritorija buvo gyvenama gerokai prieš įkuriant miestelį.

Gerarda Dručkuvienė. Organizatorių nuotr.

Karo muziejus archeologijos rinkinio saugotoja Gerarda Dručkuvienė sako, kad šis renginys unikalus, nes retas atvejis, kada radiniai, jau tapę muziejinėmis vertybėmis, nors ir trumpam, grįžta į radavietę ir juos atvirai gali pamatyti visuomenė, o ne tik mokslininkai ir patys archeologai. Renginyje buvo pristatyta apie šešiasdešimt įdomesnių radinių.

Archeologinis radinys. Organizatorių nuotr.

Surengti šį renginį dabar jau kurorto statusą turinčiame Zapyškyje, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, paskatino vietos bendruomenė. Penkerius metus vykę archeologiniai tyrimai sužadino žmonių smalsumą, paskatino sužinoti daugiau apie rašytiniuose šaltiniuose nuo XVI a. minimą miestelį, kurio kultūrą ir gyvenimą plėtojo didikų Sapiegų giminė. Ten dirbanti ekskursijų vadovė-edukatorė Audra Sipavičienė pripažįsta: „Atlikus bažnyčios renovaciją ir 2021 m. ją atvėrus lankytojams, žmonių susidomėjimas jos istorine bei kultūrine reikšme smarkiai išaugo. Jaučiame, kad žmonės atėję į mūsų erdvę domisi bažnyčios istorija, joje buvusiais daiktais ir, žinoma, archeologiniais radiniais. Bendradarbiaujant su Karo muziejumi bei archeologu Justinu Raču, prisidėjo bei aktyviai įsitraukė ir bendruomenės smalsuoliai. Nuoširdžiai džiaugiamės šiuo projektu ir tikimės, kad bendri su Karo muziejumi renginiai sėkmingai tęsis ir toliau.“

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus, šiais metais programoje dalyvauja daugiau nei 26 dalyviai iš visos Lietuvos.

Gausi programa kvies apžiūrėti parodas, dalyvauti edukacijose, prisijungti prie ekskursijų, klausyti paskaitų, dalyvauti piliakalnių tvarkymo akcijose ir žygiuose. Renginiai vyks visose Lietuvos apskrityse, jie yra nemokami.

Pasak muziejaus, visos Europos archeologijos dienų programos Lietuvos nacionaliniame muziejuje tema – akmens amžius. Tai ilgas ir svarbus žmonijos priešistorės laikotarpis, trukęs net kelis milijonus metų. Būtent šiuo laikotarpiu žmogus išmoko sukurti laužą, prisijaukino gyvūnus, išrado ratą, nupiešė pirmąjį piešinį, nulipdė pirmąjį puodą.

Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip šių dienų organizatorius, teigia pasiūlysiantis plačiausią programą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

„Senojo arsenalo lankytojams pasiūlysime nemokamą archeologijos ekspozicijos lankymą, naują parodą „Paveldas – mano, visuomenės, valstybės“, daugybę edukacinių veiklų su moliu, titnagu ir gintaru. Muziejaus restauratoriai pristatys savo veiklą, bus galima pasimatuoti akmens amžiaus rūbus ir apavą, papramogauti mėtant medinę ietį į tolį, išbandyti jėgas traukiant virvę, turėsime ir mažųjų lankytojų pamėgtą archeologinę perkasą“, – sakė projektų koordinatorė Agnė Putelytė.

Paroda „Paveldas – mano, visuomenės, valstybės?“ iliustruos nelegaliai Lietuvoje randamų ir neteisėtai laikomų archeologinių radinių ir kilnojamųjų kultūros vertybių gausą bei įvairovę, išryškins nelegalios prekybos šiomis vertybėmis daromą žalą istorijos pažinimui ir kultūros paveldo išsaugojimui.

Pasak muziejaus, paroda atsakys į daugelį aktualių klausimų, pavyzdžiui, ką daryti radus trijų kapeikų monetą ar žalvarinę pasaginę segę, ar galima archeologinius radinius pasilikti, parduoti, o jei atiduoti, tai į ką ir kur kreiptis. Taip pat, ar galima metalo ieškikliu naudotis kaimyno lauke bei kasinėti savame miške.

Programos ašimi taps akmens amžiaus puodžių gyvensenos ir veiklos rekonstrukcija. Jos kulminacija – 8 valandas Gedimino kalno papėdėje rusensiantis laužas su liepsnose žaižaruojančiomis akmens amžiaus keraminių indų rekonstrukcijomis.

Šį procesą Lietuvos nacionalinio muziejaus vidiniame kiemelyje bus galima stebėti penktadienį ir šeštadienį. Pirmą dieną bus sukraunamas laužas ir iki vėlaus vakaro degami indai. Šeštadienį bus išimami lauže išdegti keraminiai indai, pristatomos išdegtos akmens amžiaus puodų rekonstrukcijos ir aptariami rezultatai.

Aštuonias valandas trunkančio puodų degimo metu dirbiniai įkais net iki 750–850 laipsnių temperatūros.

Ta proga Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) šiandien 16 val. vyks Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos ir restauravimo skyriaus parengtos parodos „Balta mėlyna: nuo Džakartos iki Liverpulio“ atidarymas.

Parodoje bus pristatomi Klaipėdos senamiestyje rasti fajanso ir porceliano dirbiniai: pradedant seniausiais randamais artefaktais – XVII amžiaus Delfto fajansu, baigiant Europoje veikusių fajanso ir porceliano įmonių iki 1945 m. pagamintais gaminiais.

Eksponuojami ženklinti pavyzdžiai padės suprasti, iš kur į Klaipėdą anksčiau buvo gabenami prašmatnūs indai.

Taip pat lankytojai galės susipažinti su Nyderlandų, Pomeranijos, Stafordšyro, Liverpulio fajansu, Meiseno porcelianu ir kitais dirbiniais, rastais kasinėjant Klaipėdos senamiestį.

Organizatorių siūlomas renginio aprangos kodas – parodoje pristatomų eksponatų spalvos: balta ir mėlyna.

Paroda Pilies muziejuje veiks iki rugsėjo 17 d.

Archeologinio stiklo tema pasirinkta neatsitiktinai – tai įdomi medžiaga materialinės, meninės ir estetinės žmogaus veiklos pažinimui nuo romėniškojo laikotarpio mūsų krašte iki pat XX a. Stiklo dirbinių liekanos suteikia informacijos, kaip senovėje žmonės puošėsi, kokius gėrimus ir iš ko gėrė, kokiais vaistais gydėsi.

Abi dienas Pilies muziejuje netrūks edukacinių veiklų. Lankytojai turės progą užsukti į improvizuotą archeologo laboratoriją, metodiškai aprašyti archeologinį radinį, užpildyti jo inventorinę kortelę. Vaikučiai, smėlyje suradę stiklo karoliukus, galės susiverti vėrinėlį, sudėlioti dėlionę su muziejuje saugomais stiklo eksponatų vaizdais, o suaugusieji turės galimybę apžiūrėti renginio temą atliepiančią parodą, pasiklausyti archeologų ir restauratorių pasakojimų.

Edukacinių veiklų (archeologo laboratorija, dėlionės, vėrinėlių gamyba) laikas: birželio 17 d. – 14–16.30 val., birželio 18 d. – 11–14 val. Archeologų pasakojimų laikas: birželio 17 d. – 16.30–18 val. (temos: „Archeologinis stiklas MLIM fonduose: nuo Millefiori iki A la Venisse“, „Archeologinio stiklo konservavimas ir restauravimas MLIM“), birželio 18 d. – 14–15 val. (temos: „Ką pasakoja Klaipėdos senamiesčio archeologinių tyrimų metu aptikti stiklo dirbiniai“, „Svaigiųjų gėrimų ir jų taros importas Klaipėdoje naujaisiais laikais“).

Visų projekto renginių metu veiks archeologinio stiklo paroda iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų. Įėjimas į renginius – laisvas.