Jungtinė Karalystė sausio 31 dieną oficialiai paliko ES, tačiau iki metų pabaigos dar tęsis pereinamasis laikotarpis, per kurį praktiškai niekas nesikeis.

ES piliečiai, kurie gyvena šalyje arba iki pereinamojo laikotarpio pabaigos čia apsigyvens, dar turės laiko iki 2021 metų birželio 30 dienos pateikti prašymą dėl teisės likti. Iki šiol jie galėjo gyventi ir dirbti Didžiojoje Britanijoje laisvai.

Kiek tiksliai žmonių iš ES šalių gyvena Jungtinėje Karalystėje, nežinoma. Tačiau manoma, kad jų yra apie 3,5 mln. Naujų imigrantų skaičius iš ES nuo „Brexito“ referendumo nuolat mažėjo. Nepaisant to, vis dar daugiau gyventojų imigruoja į Didžiąją Britaniją nei iš jos išvyksta.

Britų vyriausybė šiuo metu derasi su Europos Komisija dėl santykių po pereinamojo laikotarpio. Tačiau pokalbiai vyksta sunkiai. Priešpaskutinis derybų etapas baigsis penktadienį. Birželį bus sprendžiama dėl galimo pereinamojo laikotarpio išplėtimo. Premjeras Borisas Johnsonas jau yra pareiškęs, kad jo nebus.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo 41 balsu „už“, dviem Seimo nariams balsavus prieš ir 24 susilaikius pritarė tokioms Teisingumo ministerijos inicijuotoms pataisoms. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Pataisos ES piliečiams leistų tapti lietuviškų partijų nariais pragyvenus šalyje pusę metų. Šiuo metu norėdami stoti į partiją ES šalių piliečiai turi be pertraukos pragyventi Lietuvoje penkerius metus.

Pataisas pristačiusi teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė pažymėjo, kad Europos Komisija dėl dabartinio reguliavimo dar 2012 metais yra pradėjusi pažeidimo procedūrą.

„Pa­žei­di­mo tu­ri­nys yra toks, kad ne­ga­li bū­ti jo­kių skir­tin­gų rei­ka­la­vi­mų ES na­rių piliečiams da­ly­vau­jant po­li­ti­nių par­ti­jų veik­lo­je pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos vei­ki­mo su­tar­tį“, – sakė I. Gudžiūnaitė.

Tai yra tas sau­gik­lis, ku­rį vie­nin­te­lį mes ma­to­me galimą, dar to­le­ruo­ti­ną pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos su­tar­tį.

Ji teigė, jog pusės metų terminą pavyko išsiderėti su Europos Komisija, nes kitose šalyse „nė­ra apskritai jokio termino, ku­ris bū­tų rei­ka­lau­ja­mas kaip ma­žiau­sias ter­mi­nas pra­gy­ven­ti ku­rio­je nors iš Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių“.

Viceministrės pateiktais duomenimis, šiuo metu Lie­tu­vos po­li­ti­nėms par­ti­joms pri­klau­so ketu­ri ki­tų Europos Sąjungos vals­ty­bių na­rių pi­lie­čiai, o iš viso po­li­ti­nė­se par­ti­jo­se yra apie 120 tūkst. as­me­nų.

Konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad pusės metų terminas yra trumpas.

„Ko­dėl mes ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti vie­nų me­tų, pus­an­trų, dve­jų me­tų lai­ko­tar­pio, kur tik­rai jau ga­li­ma kalbėti apie kaž­ko­kią bent jau ga­li­my­bę at­si­ras­ti ry­šiui su valsty­be? Kaip aš da­bar su­pran­tu, mū­sų įstatyme nustatyta pen­ke­ri me­tai. Gal pa­ieš­ko­ki­me kaž­ko­kio auk­so vi­du­rio ir ne­bū­ti­nai bė­ki­me pa­gal ko­kias nors rekomen­da­ci­jas ar spau­di­mą“, – sakė L. Kasčiūnas.

I. Gudžiūnaitė atsakė, kad Seime atmetus ankstesnius bandymus sutrumpinti terminą užsieniečiams dalyvauti Lietuvos partijų veikloje intensyviai derėtasi su EK dėl galimo minimalaus termino ir pusė metų yra suderėta riba.

„Pa­si­sten­gė­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją įti­kin­ti, kad mums rei­kia bent jau tų še­šių mėne­sių, ku­rių mums minimaliai pakaktų bent jau identifikuoti atsirandantį asmens ryšį su valstybe. Tai yra tas sau­gik­lis, ku­rį vie­nin­te­lį mes ma­to­me galimą, dar to­le­ruo­ti­ną pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos su­tar­tį, ku­ri ne­lei­džia diskriminuoti apskritai Europos Sąjungos piliečių“, – sakė viceministrė.

Anksčiau Seimas kelis kartus atmetė analogiškus siūlymus dėl paprastesnės užsieniečių narystės Lietuvos partijose.