Naujieji serijos "Europa" 100 bei 200 eurų banknotai apyvartoje pasirodys kitų metų gegužės 28 d., užbaigdami popierinės ES valiutos atnaujinimą. Jau pakeisti seno pavyzdžio 5, 10, 20 ir 50 eurų banknotai, visi turi šiuolaikines apsaugos priemones. Tiesa, apyvartoje dar yra ir nemažai pirmosios kartos kupiūrų, jos yra visavertės ir galiojančios mokėjimo priemonės, bet pakliuvusios į centrinius šalių bankus į rinką nebepakliūva.

Belieka pakeisti ir stambiausiąjį 500 eurų banknotą į naujo pavyzdžio, visi popieriniai pinigai būti šiuolaikiškesni. Tačiau Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius tvirtina, kad šio nominalo eurų neketinama leisti su nauja serija "Europa". Tačiau jie liks galioti ir jais gyventojai galės atsiskaityti. Pasak D.Stankevičiaus, tikrai nereikia skubėti jų išsikeisti.

Kas šlama kišenėse?

Gyventojams, uždirbantiems 400 eurų minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu beveik mažiausia ES, saugesnis 500 eurų banknotas apskritai neaktualus. O ir senąjį kiti matę tik spaudoje, internete ar per televiziją. Net dabar pristatyti pinigai greičiausiai nebus dažni piniginėje, ypač provincijoje, nes grąžos iš 200 eurų nedidelėje parduotuvėje pardavėja gali ir neturėti. Iš viso eurus sudaro monetos bei 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų kupiūros. Pasidomėjome, kiek Lietuvoje populiarūs didelio nominalo pinigai.

"Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas į apyvartą yra išleidęs 3,4 mlrd. eurų, iš kurių didžiausią dalį, žinoma, sudaro banknotai, – paaiškino Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius. – Populiariausi pagal kiekį Lietuvoje yra 50 ir 20 eurų banknotai (atitinkamai 53 proc. ir 21 proc. visų išleistų banknotų). 100 eurų banknotai Lietuvoje yra treti pagal populiarumą (8 proc.). 200 eurų banknotų yra išleidžiama išties nedaug (tik 2 proc.), o 500 eurų banknotų į Lietuvos banką netgi sugrįžta daugiau, negu yra išleidžiama. Monetos pagal vertę sudaro tik nedidelę dalį visų į apyvartą išleistų eurų, t.y. apie 99 mln. Daugiausia yra išleista 1 ir 2 centų monetų."

Sprendimą dėl 1–2 euro centų monetų atsisakymo iš esmės turi priimti visuomenė.

Už centą nieko nenupirksi

Kasmet Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia apie 22 mln. vienetų 1 cento ir 14 mln. vienetų 2 centų monetų. Į Lietuvos banką grįžta nedidelė dalis – apyvarta itin maža, nes prekėms ir paslaugoms pirkti jos retai kada naudojamos, – sako D.Stankevičius.

Gal apskritai vertėtų atsisakyti smulkiausių 1, 2, 5 centų. Jų kratosi pardavėjai. Pavyzdžiui, ir parkomatai nepriima smulkesnių nei 10 euro centų monetų.

"Vis dėlto sprendimą atsisakyti 1–2 euro centų monetų iš esmės turi priimti visuomenė – vartotojai, prekybininkai, pinigų pervežėjai bei tvarkytojai, – mano D.Stankevičius. – Jei šalies žmonės galvoja, kad atsisakius smulkiųjų monetų bei suapvalinus pirkinio sumą, tiek piniginės, tiek gyvenimas taps lengvesnis, o eilės prekybos vietose trumpesnės, tada atsisakyti monetų šalyje būtų efektyvu.

Natūralu, kad tiek parkomatai, tiek kiti monetas priimantys aparatai dėl techninių aplinkybių negali priimti visų monetų, tad verslininkai pasirenka, kuriuos nominalus iš klientų būtų geriausia ir patogiausia priimti."

Apsaugoti nuo klastotojų

Beje, ir naujieji serijos "Europa" 100 bei 200 eurų banknotai pristatyti visu pusmečiu anksčiau, nei pasirodys dėl to, kad verslas turėtų pakankamai laiko pritaikyti banknotų tvarkymo įrangą, įdiegti visus reikiamus atnaujinimus ir vartotojai nepatirtų nesklandumų atsiskaitydami. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sakė, kad jų specialistai pasirengę padėti verslui, kad įrangos pritaikymas darbui su naujaisiais banknotais, pasižyminčiais naujoviškomis vis didesnį saugumą užtikrinančiomis apsaugos priemonėmis, nestrigtų.

Naujausiuose banknotuose panaudotos naujos apsaugos priemonės. Pasak Lietuvos banko atstovų, kaip ir kitų nominalų, taip ir šių  banknotų tikrumą lengva patikrinti taikant metodą "apčiuopk–pažvelk–pakreipk".

Sidabro spalvos juostelės viršuje matyti aplink skaičių judantys simboliai €, kurie pažvelgus į banknotą prieš šviesą tampa ryškesni. Sidabro spalvos juostelėje taip pat matyti Europos portretas, architektūros objekto motyvas ir didelis simbolis €. Be to, ant naujųjų 100 ir 200 eurų banknotų yra patobulintas smaragdo spalvos skaičius. Smaragdo spalvos skaičius yra ir ant visų kitų serijos "Europa" banknotų, tačiau tik ant 100 ir 200 eurų banknotų jame bus matyti ir simboliai €.

Palyginti su pirmosios serijos 100 ir 200 eurų banknotais, naujųjų plotis skiriasi – jie bus tokio paties pločio kaip ir 50 eurų banknotas. Tačiau jų ilgis nepasikeis – kuo ilgesnis banknotas, tuo didesnis jo nominalas. Kadangi naujųjų 50, 100 ir 200 eurų banknotų plotis vienodas, juos bus lengviau tvarkyti banknotų tvarkymo įrenginiais. Be to, jie geriau tilps į žmonių pinigines ir ilgiau bus tinkami naudoti, nes lėčiau dėvėsis.

Naujieji 100 ir 200 eurų banknotai apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę – tad, jei iki to laiko kas nors bandys įsiūlyti kitaip nei dabar įprasta atrodančius banknotus, reikėtų neapsigauti ir jų neimti.

Pasitelkta mitologija

Naujoji banknotų serija pavadinta "Europa" todėl, kad šios serijos banknotų apsaugos priemonėse (vandens ženkle, hologramoje) naudojamas graikų mitologijos personažo Europos, iš kurios vardo kilo ir mūsų žemyno pavadinimas, portretas.

Šiandien Vokietijoje, Frankfurte, pristatytas naujasis 20 eurų banknotas.

Gaminant naująjį 20 eurų banknotą panaudota banknotų gamybos technologijos naujovė – langelis su portretu hologramoje. Banknotą laikant prieš šviesą langelis tampa skaidrus ir jame išryškėja mitologijos personažo Europos portretas, matomas iš abiejų banknoto pusių. Naujajame 20 eurų banknote, kaip ir 5 bei 10 eurų banknotuose, taip pat yra smaragdo spalvos skaičius ir Europos portretas, matomas vandens ženkle.

"Langelis su portretu – tikra banknotų gamybos technologijos naujovė. Eurosistema savo darbu užtikrina, kad eurų banknotai ir toliau būtų apsaugoti nuo padirbinėjimo", – renginyje sakė Europos centrinio banko pirmininkas Mario Draghi.

Naujieji 20 eurų banknotai apyvartoje pasirodys 2015 m. lapkričio 25 d. Šiam įvykiui prieš devynis mėnesius pradėjo rengtis banknotų įrangos gamintojai, grynųjų pinigų tvarkytojai ir kitos susijusios šalys.

Naujasis 20 eurų banknotas – jau trečiasis iš serijos "Europa". Naujosios serijos eurų banknotai palaipsniui pakeis 2002 m. išleistus pirmosios serijos eurų banknotus. Serijos "Europa" 5 eurų banknotas apyvartoje pasirodė 2013 m. gegužės mėn., 10 eurų banknotas – 2014 m. rugsėjį. Vėliau palaipsniui pasirodys ir naujieji 50, 100, 200 ir 500 eurų banknotai.

Šiuo metu eurų banknotus, kurių bendra nominalioji vertė siekia 1 000 milijardų eurų, naudoja 338 milijonai žmonių devyniolikoje šalių.

Reikėtų įsiminti po du kiekvienai grupei – mažiesiems ir didiesiems nominalams – būdingus bruožus, kad galėtumėte atskirti tikrą euro banknotą nuo padirbto, aiškina Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos ir organizavimo bei ekspertizės skyriaus viršininkė Danguolė Liaugminienė.

„Padirbtuose banknotuose paprastai skaitmenų dalių [...] atsiranda balti tarpai. Dar labai gera priemonė, kurios padirbinėtojai nepadaro, – kitoje pusėje esanti blizganti, auksinė, perlamutrinė, permatoma juostelė. Jos nerasite nė viename padirbtame 5, 10 ir 20 eurų banknote. Ji imituojama purvinais gelsvais dažais, kurie neblizga“, – dėsto LB specialistė.

Kai kurių bruožų sukčiai nesugeba padirbti

Anot D. Liaugminienės, specialūs žymekliai, pamėgti smulkiųjų verslininkų, patikrina tik eurų banknotų popieriaus sudėtį, nes jų sudėtis – 100 proc. medvilnė. Taigi jie negali patikrinti visų kitų banknotui būdingų apsaugos priemonių. „Žymeklis galėtų būti kaip pagalbinė priemonė (jeigu ji gana nebrangi, žmogus gali ją įpirkti), patikrinant vieną iš apsaugos sistemos priemonių“, – sako D. Liaugminienė.

Ekspertės teigimu, LB jau gavo ekspertizei padirbtus eurų banknotus ir buvo nustatyta, kad kai kurių apsaugos priemonių nusikaltėliai kokybiškai padirbti vis dėlto nesugeba. „Padirbtą 20 eurų banknotą (taip pat kaip ir žemesnius – 5 ir 10 eurų banknotus) galima atskirti pagal du požymius. Pirmasis – sutapimo ženklas, kurį matome, pakėlę banknotą prieš šviesą. Jis yra kairiame kampe, vandens ženklo baltoje zonoje. Jeigu banknotą padedi ant stalo, matai tik atskiras skaitmens dalis. Jeigu pakeli prieš šviesą, matai labai tiksliai, be baltų tarpų matomą nominalo skaičių“, – apibūdina D. Liaugminienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad ši banknoto savybė būdinga tik pirmai jų serijai. Pirma eurų banknotų serija yra ta, kurios vandens ženkle pavaizduoti architektūriniai paminklai. Antroje serijoje vaizduojamas moters – Europos – portretas.

„Padirbtuose banknotuose paprastai skaitmenų dalių [...] atsiranda balti tarpai. Dar labai gera priemonė, kurios padirbinėtojai nepadaro, – kitoje pusėje esanti blizganti, auksinė, perlamutrinė, permatoma juostelė. Jos nerasite nė viename padirbtame 5, 10 ir 20 eurų banknote. Ji imituojama purvinais gelsvais dažais, kurie neblizga“, – pasakoja LB specialistė.

D. Liaugminienė priduria, kad padirbtoje juostelėje skaičiai ir euro ženklai paprastai būna netikslūs, išsilieję, o juostelės kraštai – nelygūs. Pasak ekspertės, šių dviejų požymių užtenka, norint identifikuoti nedidelių nominalų padirbinius.

Didžiųjų nominalų išskirtinumas – specialus siūlelis ir nominalo ženklas

Didesnio nominalo– 50, 100, 200 ir 500 eurų – banknotuose išskirtinis bruožas – apsauginis siūlelis. Jis matomas banknotą pakėlus prieš šviesą. Jį padėjus ant lygaus paviršiaus, nelaikant prieš šviesą, apsauginio siūlelio nematyti.

„Padirbtuose banknotuose šis apsaugos siūlelis, dar vadinamas juostele, yra imituojamas dažu, labai panašiu į paprastą, pilkai blizgantį pieštuką. Jis tiesiog užbrėžiamas iš tos banknoto pusės, kurioje yra serijos numeriai. Kai banknotą padėsite ant stalo serijos numeriais į viršų, tikrame banknote to apsauginio siūlelio neturite ryškiai matyti“, – aiškina D. Liaugminienė.

Dar viena priemonė identifikuoti didžiųjų nominalų euro banknotus – spalvą keičiantis nominalo ženklas. Jis turi keistis iš violetinės į auksiniai žalsvą spalvą.

Specialūs prietaisai reikalingi tik prekybininkams

D. Liaugminienės nuomone, detektorius, nustatančius, ar banknotas tikras, verta pirkti tik tuo atveju, jei žmogus turi įmonę ar užsiima veikla, kurioje reikia dirbti su daugybe banknotų.

Specialistės teigimu, daugeliui žmonių tokių aparatų įsigyti neverta, nes kelių banknotų tikrumą jie gali nustatyti ir patys. Be to, detektoriui būtų reikalingas energijos šaltinis.

„Jeigu tikrai nusprendėte pirkti aparatą, turite kreiptis į tokius aparatų gamintojus ir pardavėjus, kurie parduoda tik Europos Centrinio Banko testuotą įrangą. Jie turi sertifikatus ir gali tai įrodyti. Rekomenduojame tai padaryti visiems, nepirkti bet kokių aparatų, o tik testuotus“, – pataria ji.

LB ekspertės aiškinimu, testavimas reiškia, kad, jeigu rinkoje atsiranda nauju būdu padirbti banknotai, tai tų aparatų programinė įranga yra atnaujinama taip, kad šie atpažintų naują padirbinį.

Ji prideda, kad nusikaltėliai dažnai bando naudotis žmonių neatidumu ir nesusipažinimu su valiuta. Esą tai vyko ir kitose euro zonos valstybėse, įvedant šią valiutą. Todėl D. Liaugminienė primena, kad, gavus banknotą, visuomet reikėtų jį apžiūrėti ir įsitikinti, kad banknotas tikras.

Bankomatai atskiria tikrus ir padirbtus eurus

D. Liaugminienė svarsto, kad kalbos, jog bankomatai gali išduoti padirbtus euro banknotus, galėjo atsirasti dėl grynųjų pinigų įnešimo į bankomatus skirtumo. Anot jos, seniau, jei bankomatas nustatydavo, kad įnešti bandomas banknotas yra per daug susidėvėjęs ar galimai padirbtas, jį grąžindavo banko klientui. Dabar, jei bankomatas nustato, kad banknotas gali būti padirbtas, jis jo negrąžina, o banko klientas tiesiog apie tai informuojamas. Tokiu būdu, LRT Radijo pašnekovės teigimu, galimai padirbtas banknotas yra išimamas iš apyvartos.

„Banknotas nueina į visiškai atskirą stalčiuką [bankomate – LRT.lt], kuriame yra padirbti banknotai. Banknotas gali būti ir nepadirbtas, o, pavyzdžiui, išskalbtas, bet jis sukelia įtarimą“, – sako D. Liaugminienė. Specialistė priduria, kad tokiu atveju bankomatas užfiksuoja šią operaciją bandžiusio įvykdyti asmens banko kortelės numerį. Vėliau policija kreipiasi į banką, prašydama kortelės savininko duomenų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmadienį pristatė naujus 10 eurų nominalo banknotus su graikų mitologijos veikėjos Europės atvaizdu, kurie bus paleisti į apyvartą rugsėjo pabaigoje.

„Naujieji 10 eurų banknotai su Europės atvaizdu bus paleisti į apyvartą rugsėjo 23-iąją“, – rašoma ECB pareiškime.

Naujuose eurų banknotuose panaudoti patobulinti apsaugos požymiai, palyginti su pirmųjų serijų banknotais, pasirodžiusiais prieš daugiau nei dešimtmetį. Jie sukurti atsižvelgiant į pažangą banknotų apsaugos ir gamybos technologijos srityse.

Jų apsaugos požymiai pagerinti, todėl juos dar sunkiau padirbti, pažymima ECB pranešime.

Europės, kurios vardu pagal mitą buvo pavadintas Europos žemynas, figūra pavaizduota naujųjų banknotų hologramose ir vandens ženkluose.

Anot mito, Europė buvusi Finikijos karaliaus Agenoro duktė, kurią besilinksminančią su draugėmis pagrobė ją pamilęs Dzeusas. Pasivertęs baltu jaučiu Olimpo dievų valdovas pernešė karalaitę ant savo nugaros į Kretos salą, kur jiedu susilaukė sūnų Minojo ir Radamanto.

Pirmadienį pristatyti banknotai yra antrieji po gegužę į apyvartą išleistų naujų 5 eurų nominalo banknotų. Vėliau bus išleisti nauji 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų banknotai.

Dabartiniai, 2002 metų sausį išleisti banknotai palaipsniui bus išimti iš apyvartos.

ECB spausdina eurų banknotus, o eurų monetas kala kiekvienos euro zonos šalies nacionalinės monetų kalyklos.