Juvelyrinių dirbinių parduotuvėje Vilniuje – tikrai ne šventinės nuotaikos. Jos vadovai bando suprasti, kas galėjo pavogti brangakmenius, kurie keliavo siuntoje į Lietuvą. Apie tai žurnalistai kalbėjosi su „The Factory by Ribas“ įkūrėja Dana Ribas.
– Pagal braižą kalbama apie dešimtmečio vagystę, nes tai yra deimantai. Jie pavogti kelionėje iš Izraelio į Lietuvą. Kaip viskas įvyko?
– Laukėme siuntos. Joje šį kartą buvo tik deimantai. Turėjo atvežti kurjeris, tačiau mums paskambino ryte ir pasakė, kad su siunta yra kažkas įtartino, todėl norėjo, kad atvažiuotumėme patys ir atidarytumėme prie jų.
– Jūs atvykote į siuntų įmonės ofisą?
– Taip, atvykome į įmonės „Fedex“ ofisą. Atidarėme siuntą – viskas buvo išplėšta ir pavogta.
– Kaip atrodė siunta: kokio ji dydžio, kokie plėšimo bruožai?
– Tai – nedidelė dėžutė „Fedex“ įpakavime. Vidurinė dėžutė, kuri buvo viduje, buvo išplėšta ir viskas paimta.
– Tos įmonės atstovai, kurie teikia siuntų paslaugas, kada jie pamatė, kad dėžė atrodo suniokota? Tai vyko Lietuvoje ar labiau tikėtina, kad dar kitoje šalyje?
– Sunku pasakyti, nes siunta praeina ir muitinę. Tai muitinė turi atlikti patikrinimą. Šitai yra sunkiai suprantama, nes muitinėje praėjo patikrinimą, atėjo į „Fedex“ ir nežinau, kada jie tai pastebėjo.
– Jie nepasakė, ar tai muitininkai jiems pranešė, ar jie patys pastebėjo?
– Ne.
– Kas pavogta?
– Pavogta 117 laisvųjų deimantų. Ne juvelyrinių dirbinių, o deimantų, kurie buvo užsakyti klientų.
– Kuo šie deimantai ypatingi?
– Ši siunta nebuvo tokia didelė, nes kelis nuostolius mes patyrėme anksčiau. Dirbant su „Fedex“ vagystės prasidėjo kovo mėnesį. Jau yra pavogtos šešios siuntos. Mes ilgą laiką nesinaudojome „Fedex“ siuntų paslaugomis, siuntas siuntėme kitu keliu, o dabar vėl – vos tik išsiuntėme su „Fedex“. Galvojome, kad nepamatys. Vagys gali peršviesti, bet aukso gaminiai matomi, o deimantų nesimato, bet mums atėjo išvogta siunta.
– Koks nuostolis?
– Tai buvo nedideli deimantai, kurių vertė – 27-30 tūkstančių eurų. Tačiau mums dar yra ir toks nuotolis, kad klientai laukė savo užsakymų, kurių negaus. Mes neturime kaip paaiškinti. Jei klientui paaiškiname, kad siunta buvo pavogta, jie galvoja, kad mes meluojame.
– Kam šie deimantai naudojami?
– Žiedams, auskarams, apyrankėms – viskam.
– Jūs bendradarbiaujate su Izraeliu. Kaip reagavo jūsų partneriai? Kaip ir kada jiems pranešėte?
– Aš pranešiau jiems iš karto, kai mūsų administracijos darbuotoja nuvažiavo į „Fedex“, atidarė ir pamatė. Nufotografavome visą vaizdą, kaip atrodo, ir išsiuntėme. Jie buvo labai nustebę ir pasakė, kad siunčia kasdien 7-10 siuntų po visą pasaulį ir niekada nėra buvę, kad būtų pavogta siunta.
– Kas prieš tai buvo pavogta?
– Prieš tai buvo pavogti juvelyriniai dirbiniai. Pirma vagystė įvyko kovo mėnesį, paskui balandį per dieną buvo dvi vagystės – viena siunta keliavo iš Izraelio, kita – iš Paryžiaus – garsiausio ženklo siunta. O kitą dieną buvo pavogta dar viena siunta. Per dvi dienas pavogtos trys siuntos. Daugiau su „Fedex“ nebesiuntėme, nes bijojome, kadangi patyrėme daug nuostolių. Tuo tarpu Kaune atidarėme didžiulį saloną, kuriam buvo skirtas visas prekių asortimentas, o mes likome be jo. Dar buvo toks atvejis, kai prieš du tris mėnesius siuntos nuvažiavę paimti mūsų darbuotojai, vietoj jos atsivežė labai didelius maišus ir pasakė, kad negali jų įkelti, nes jie – sunkūs. Pasakiau, kad taip negali būti, nes tai – nedidelės dėžutės. Kai ji atnešė siuntos maišus, kuri keliavo iš Italijos į Vokietiją, jos vertė siekė maždaug pusantro milijono. Mes gavome tą maišą, ten buvo šešių kilogramų vertės juvelyriniai gaminiai. Paskambinau ir sakau: „Jūs gal ne tą siuntą atvežėte?“. Sako: „Ai, taip. Rytoj kurjeris atvažiuos paimti“, ir viskas. Atvažiavo kurjeris, pasiėmė, išvažiavo, net nepažiūrėjęs, ar tai siuntai nieko neatsitikę.
Kai ji atnešė siuntos maišus, kuri keliavo iš Italijos į Vokietiją, jos vertė siekė maždaug pusantro milijono. Mes gavome tą maišą, ten buvo šešių kilogramų vertės juvelyriniai gaminiai.
– Kaip reagavo teisėsauga? Jei anksčiau vyko vagystės, tai jie ir anksčiau buvo pradėję ikiteisminius tyrimus.
– Buvo pradėję, bet nutraukdavo ir mes niekaip nesupratome, kodėl nutraukia ikiteisminį tyrimą. Klausiau, aiškinausi, bet niekas konkrečiai nieko mums nepasakė.
– Kaip buvo šį kartą?
– Jie visada atvažiuodavo, fiksuodavo. Su policijos atstovais prasėdėdavome po keturias penkias valandas ir nieko iš to – vis nutyla. Bandėme skambinti ir į „Fedex“ – visur, nes matėme, kad su galva atsitrenkiame tarsi į sieną – niekas nekreipia dėmesio.
