Konkursą laimėję rangovai užbaigs fasado tvarkymo darbus, o po to į savo vietą ant pastato fasado veikiausiai sugrįš ir restauruotas uostamiesčio simbolis – berniukas.

Pirmasis darbų etapas vyko 2021 m., tada buvo sutvarkytas stogas, o nuo fasado nuimtas Klaipėdos simbolis. Miesto savivaldybė prisidėjo prie šito etapo darbų net 59 900 eurų.

Antrasis etapas – pastato pamatų sutvirtinimas – vyko praėjusiais metais, nors turėjo startuoti 2022-aisiais. Bet, kaip tvirtino Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, tąkart nebuvo rasta rangovų. O iš savivaldybės buvo prašoma per 63 tūkst. pamatų sutvirtinimui.

„Tiltų g. 1 name atliktas stogo dangos remontas ir 2023 metais atlikti avarinės grėsmės pašalinimo darbai – sutvirtinti pamatai“, – teigė pastatą administruojančios bendrovės „Paslaugos būstui“ direktorė Rasa Rimaitė.

Ji taip pat patvirtino, kad jau kreiptasi į savivaldybę dėl dalinio finansavimo kitam darbų etapui.

„Kol neturime patvirtinimo dėl finansavimo užtikrinimo, negalime skelbti konkurso“, – sakė R. Rimaitė.

Paveldosaugos skyriaus vedėjas V. Juška taip pat patvirtino, kad Tiltų g. 1 administratorius pateikė paraišką Klaipėdos savivaldybės administracijai dėl šio pastato fasado tvarkymo dalinio finansavimo.

„Sudaryta darbo grupė išnagrinės visas pateiktas paraiškas ir pasisakys dėl konkretaus finansavimo skyrimo (taip pat ir Tiltų g. 1 pastato sutvarkymui)“, – tikino V. Juška.

Taip pat pažymima, kad Klaipėdos simbolis tebesaugomas bendrovės „Pamario restauratorius“ patalpose ir bus grąžintas tik ant sutvarkyto pastato fasado.

Nustebino kokybė

Kauniečiai stebi, kaip po atnaujinimo atsiveria dar vienas Kauno perlas – seserų benediktinių vienuolynas. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus pasidalijo savo įžvalgomis apie šį restauruotą objektą.

„Gal kauniečiams neįprasta spalva, bet nereikia jos gąsdintis. Tai istorinė spalva. Gal ji patiks ne visiems, bet akys tikrai pripras. Ano meto architektas tokią spalvą mėgo, todėl dabar ji buvo atkurta“, – apie tai, kad ilgus metus aptrupėjusias ir pilkas vienuolyno sienas po rekonstrukcijos pakeitė rusvo smėlio atspalvio fasadas, kalbėjo paveldo sergėtojas.

S. Stoškus tikino, kad restauracijos metu ne kartą stebėjo atliekamus darbus. Jį nustebino rangovų darbų kokybė ir dėmesys detalėms.

„Vienuolyną tvarkiusius rangovus daugelis žino iš naujų statybų, o čia buvo atliekami restauravimo darbai. Darbų kokybė man paliko įspūdį, rangovai dirbo su Dievo įkvėpimu. Tvarkant vienuolyną norėjosi padaryti viską taip, kaip reikia, o ne kuo greičiau. Kiekviena stogo skardelė išlankstyta, spalvos parinktos tokios, kokios buvo.

Žiemą reikėjo fasadą tvarkyti. Viskas buvo uždengta plėvele, sukurtas tarsi šiltnamis ir po juo buvo šildomos sienos, kad tik būtų galima tinkamai atlikti darbus. Tvarkant vienuolyną rangovams teko priimti ir nestandartinių sprendimų, nemažai dalykų padaryti rankiniu būdu, nes sename pastate ne visada gali naudoti techniką. Tačiau visas projektas įgyvendintas labai gerai. Ne kartą buvome ir į viršų užlipę, tokios geros kokybės darbų seniai nesu matęs“, – pagyrų negailėjo paveldosaugininkas.

Svaigedas Stoškus. Vilmanto Raupelio nuotr.

Naujas traukos objektas

S. Stoškus įsitikinęs, kad sutvarkytas vienuolyno fasadas tikrai patrauks praeivių dėmesį. Pasak specialisto, ne visi vietiniai žinojo šį objektą, tačiau, po restauracijos parodžius tikrąjį grožį, Kauno seserų benediktinių vienuolyno kompleksas nepaliks abejingų.

„Kaunui tai geros naujienos, nes prieš tai ši vieta buvo gerokai apleista, net ir kauniečiai ne visi žinojo, kur yra benediktinių vienuolynas. Dabar tikiu, kad Kauno seserų benediktinių vienuolynas taps dar vienu miesto traukos centru“, – įsitikinęs S. Stoškus.

Turiu nuojautą, kad tvarkydami bažnyčią rasime įdomių istorinių radinių ir bus nemažai pozityvaus triukšmo, nes bus galima dar geriau atkurti istorinį teisingumą.

Jis atviravo, kad Kauno seserų benediktinių vienuolynas turi gerą aurą, teritorijoje norisi pabūti, apsivalyti nuo blogų minčių. „Šis vienuolynas stovi tarsi ant Senamiesčio ir Naujamiesčio sankryžos, todėl tikiu, kad bus lankomas turistų. Dabar laukia ir teritorijoje esančios bažnyčios tvarkymo darbai. Turiu nuojautą, kad tvarkydami bažnyčią rasime įdomių istorinių radinių ir bus nemažai pozityvaus triukšmo, nes bus galima dar geriau atkurti istorinį teisingumą“, – vylėsi KPD paveldosaugininkas.

Atlikta daug darbų

Kauno seserų benediktinių vienuolyno komplekse sutvarkytas ne tik fasadas. Teritorijos tvarkymo darbai vyksta jau keletą metų.

Pirmieji tvarkybos darbai startavo dar 2019 m. Restauruota religinių pastatų ansamblį juosianti 351 m tvora. 200 metų senumo mūras buvo itin prastos būklės, todėl jam atnaujinti iš miesto biudžeto skirta per 37,5 tūkst. eurų.

Tvarkant tvorą, atidengti nauji elementai – langinės, arkutės ir nišos su barokiniais motyvais. Atnaujinti barokiniai vartai ir virš jų rymantys bareljefiniai angeliukai.

Jau 2020 m. restauratoriai darbus perkėlė į Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksą. Už 90 tūkst. eurų buvo sutvarkyti ir sutvirtinti klebonijos pamatai ir vietomis apiręs cokolis. Teritorijoje įrengtas drenažas, kad pastatai būtų apsaugoti nuo drėgmės.

Spalvos: fasade atkurta istorinė rusvo smėlio spalva. Regimanto Zakšensko nuotr.

Viena seniausių bažnyčių

„Turime kuo didžiuotis – viduramžiais Kaunas buvo vienu labiausiai klestinčių prekybos tranzito taškų. Istorikai turi versiją, kad būtent XV a. čia iškilo ir iki šių dienų išliko pirmoji Kauno bažnyčia, gavusi pirklių globėjo Šv. Mikalojaus pavadinimą. Ji buvo skirta į nekrikštytą Lietuvą atvykstantiems vokiečių pirkliams.

Restauruodami Kauno seserų benediktinių vienuolyno kompleksą ne tik išryškinome unikalias šio paveldo objekto spalvas, didingumą, bet ir atkreipiame dėmesį į turtingą Kauno praeitį. Šv. Mikalojaus paminėjimų ir simbolių aptinkama Kauno heraldikoje ir seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose apie miestą, todėl jis neatsitiktinai tapo oficialiu mūsų miesto globėju“, – kiek anksčiau yra pasakojęs Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Pasak jo, tarp Benediktinių, Šv. Gertrūdos, P. Eimučio ir Šauklių gatvių išsidėstęs Kauno seserų benediktinių vienuolyno ansamblis nusipelnė tokio pat dėmesio kaip ir brandžiojo baroko pažiba – Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno kompleksas. Senamiestyje įsikūręs ansamblis – klebonija, viena seniausių miesto gotikinių bažnyčių, vienuolynas, galerija, pagalbiniai pastatai (buvusi ledainė ir oficina) – yra kultūros paminklas ir valstybės saugomas objektas.

Čia taip pat galima pamatyti XVII a. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės paveikslą, ant XVII a. drobės nutapytą Jėzaus „Pietą“. Akį patraukia ir Šv. Mikalojaus bažnyčią puošiantys įspūdingi Liudo Truikio ir Vytauto Bičiūno vitražai. Itin vertingais laikomi bažnyčios tinkliniai ir žvaigždiniai interjero skliautai ir aštuonkampis bokštas.