Darbo ministrė Fatima Banez (Fatima Banjes) pirmadienį pažadėjo siekti „nacionalinio pakto“ dėl Ispanijos darbo dienos priderinimo prie likusios Europos dalies, tuo pačiu siekiant ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros.
„Norime, kad mūsų darbo diena baigtųsi šeštą valandą, o kad tai pasiektume, sieksime susitarimo su kompanijų ir profesinių sąjungų atstovais“, – sakė ji parlamentui.
Nors darbo valandos Ispanijoje yra labai įvairios, tipiška darbo diena trunka nuo 9 val. iki 19 ar 20 val., arba dar vėlesnio meto. Pietų pertrauka trunka iki dviejų valandų.
Anksčiau daugelis ispanų per ilgą pietų pertrauką parvažiuodavo namo papietauti ir nusnūsti siestos.
Tačiau apklausos rodo, jog bent jau miestuose žmonės gyvena taip toli nuo savo biurų, kad tik nedaugelis spėja grįžti namo numigti.
Toks tvarkaraštis reiškia, kad daug ispanų darbuotojų po pietų grįžta maždaug 17 val., kai jų kolegos Vokietijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse jau rengiasi po darbo keliauti namo.
Kad žmonės po darbo galėtų apsipirkti, mažos bakalėjos parduotuvės dirba iki 21 val., vakarienė patiekiama vėlai, o populiarios geriausio vakaro laiko laidos trunka iki vidurnakčio.
Ketvirtadalis ispanų miegoti eina po vidurnakčio, nurodo Sociologinių tyrimų centras (CIS).
Laiką pakeitė F.Franco
Kadangi ispanai miega mažiau už kolegas likusioje Europos dalyje, darbe jie būna ne tokie atidūs, dirba ne taip našiai ir patiria daugiau nelaimingų atsitikimų, sakė profesorė Nuria Chinchilla (Nurija Činčila), vadovaujanti Ispanijos verslo mokyklos IESE Tarptautiniam darbo ir šeimos centrui.
Darbo laikas veikia ir ispanų šeimų gyvenimą, pridūrė N.Chinchilla, taip pat dirbanti vienoje nepelno organizacijoje, siekiančioje darbo valandų pakeitimo.
„Mes neturime pakankamai vaikų ar energijos jiems padėti“, – sakė ji, turėdama omenyje mažą Ispanijos gimstamumą – antrą nuo galo Europos Sąjungoje – ir didelį iš mokyklų pašalinamų moksleivių skaičių.
Nors daugelis įsitikinę priešingai, keistą ispanų dienos ritmą lemia visai ne kultūrinės normos, sakė belgų verslininkas Josas Collinas (Josas Kolinas), kuris atliko tyrimą ir rezultatus pateikė parlamentui.
Tokia tvarka atsirado po Ispanijos 1936-1939 metų pilietinio karo, kai daug žmonių, kad išgyventų, buvo priversti dirbti dviejuose darbuose: oficialiame darbe iki 15 val. ir kitame darbe po pietų, pridūrė jis.
4-ajame dešimtmetyje ispanai pietaudavo anksčiau, 13 val., o vakarieniaudavo 19 val. 30 min., sakė verslininkas, Nacionalinės ispanų darbotvarkių racionalizavimo komisijos pirmininkas Jose Luisas Casero (Chosė Luisas Kaseras).
Tada, 1940 metais, generolas Francisco Franco (Fransiskas Frankas) panaikino Ispanijoje Grinvičo laiką ir įvedė centrinės Europos laiką (CET).
Tai reiškia, kad Madridas valanda lenkia Londoną, nors yra maždaug toje pačioje ilgumoje, ir turi tokį patį laiką kaip Varšuva, esanti maždaug 2 tūkst. km labiau į rytus.
Todėl Saulė Ispanijoje atrodo tekanti ir nusileidžianti vėliau, o tai veikia žmonių įpročius.
Darbo įpročiai keičiasi
F.Banez pirmadienį sakė, kad vyriausybė išstudijuos Ispanijos grįžimo prie Grinvičo laiko poveikį. Prie Grinvičo laiko jau yra grįžusi Portugalija, kuri nustatė, kad ketverius CET metus 10-ajame dešimtmetyje gyventojai buvo labiau apsnūdę, o sąskaitos už elektrą – didesnės.
Didelėse Ispanijos kompanijose darbo įpročiai jau ėmė keistis.
„Nebėra tendencijos būti iki 21 val., o paskui dar išgerti su viršininku tikintis profesinio paaukštinimo“, – sakė banko „Banca March“ žmogiškųjų išteklių direktorius Anselmo Martinas-Penasco (Anselmas Martinas-Penjaskas).
Prieš dvejus metus šis šeimos valdomas bankas nustatė lankstesnes darbo valandas savo 1 200 darbuotojų, kad šie galėtų lengviau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
Nors sutariama, kad darbo režimą reikia keisti, skirtingos stovyklos ginčijasi, kaip tą padaryti.
Ispanijos verslo asociacija CEOE perspėjo neįvesti vienodų darbo valandų, nes tai pakenktų kompanijų konkurencingumui, o profesinė sąjunga UGT nuogąstauja, kad nurodymas darbą baigti 18 val. tiesiog nuves prie didesnio viršvalandžių skaičiaus.
