Pasak Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, šiais metais festivalio veiklos apims net penkias kryptis: muziką, dailę, literatūrą, kiną ir fotografiją bei švietėjiškąją.
„Vertiname ir esame dėkingi Muzikų rėmimo fondui, jo direktorei Liucijai Stulgienei už sumanymą, už didelį darbą organizuojant ir garsinat šį festivalį – tai vienas stipriausių kultūrinių Druskininkų renginių, trunkantis net tris mėnesius. Perėmę organizacinį darbą sau pasakėme, kad renginio koncepcija turi plėstis, turime apimti daugiau sričių. Manau, kad festivalio dalyviai ir žiūrovai tikrai įvertins pokyčius. Planuojame, kad festivalio startas galėtų būti birželį, per Druskininkų kurorto gimtadienį, o baigiamieji renginiai – tradiciškai rugsėjo mėnesį per M. K.Čiurlionio gimtadienį“, – sakė L. Urmanavičius ir pažymėjo, kad yra parengti keli renginio scenarijai, kurie priklausys nuo karantino ribojimų.
M. K. Čiurlionis buvo smalsus ir žingeidus drąsiai išbandydavo naujoves, norime, kad įvairūs kūrybiniai eksperimentai taip pat rastų vietą festivalyje.
Druskininkų kultūros centro direktorė Rima Viniarskaitė akcentavo, kad norima sudaryti galimybes, jog Druskininkai jauniems žmonėms taptų kūrybinio starto miestu, todėl šiais metais ir ateityje festivalyje daug dėmesio bus skiriama vaikų ir jaunimo kūrybiškumo skatinimui.
„M. K. Čiurlionis buvo smalsus ir žingeidus drąsiai išbandydavo naujoves, norime, kad įvairūs kūrybiniai eksperimentai taip pat rastų vietą festivalyje. Šiais metais įvyks kūrybinės stovyklos druskininkiečiams, o jau nuo kitų metų tikimės praplėsti geografiją ir kviesime vaikus ir jaunimą iš visos Lietuvos. Druskininkai suteikė kūrybinius sparnus M. K. Čiurlioniui, tikimės, kad užaugins juos ir kitiems jaunuoliams“, – sakė R. Viniarskaitė.
Šiais metais pasikeitus festivalio koncepcijai ir atsiradus penkioms kryptims, žiūrovai turės dar daugiau pasirinkimo.
Muzikos srityje bus organizuojami įvairūs profesionalių atlikėjų koncertus, jaunųjų pianistų konkursas, šioje dalyje savo vietą atras ir folkloro žanras, nes būtent liaudies melodijų apsuptyje ir augo jaunasis kompozitorius, vėliau jas harmonizavęs taip suteikdamas joms ilgaamžiškumo.
Dailės srityje bus organizuojamos parodos, įvairūs plenerai, savo vietą atras ir meno terapija.
Atskirą dalį festivalyje atras ir literatūros festivalis, kuriame vyks įvairūs skaitymai ir susitikimai su kūrėjais, eksperimentai bei edukacijos.
Kino ir fotografijos menas bus pristatomas atskiroje programoje, planuojama surinkti atskirą kino programą, kurioje meninių ir dokumentinių filmų pagalba žiūrovai bus supažindinti su įvairiais kūrėjais, jų kūryba ir likimais. Fotografijos žanre planuojama daug kūrybinių ieškojimų bei mokymų, o vėliau – ir parodų.
Švietėjiškoje veikloje bus organizuojami įvairūs susitikimai, seminarai ir ekspedicijos. Visose šiose dalyse vyks ir tarpdisciplininiai eksperimentai, kai skirtingų žanrų kūrėjai dirbs ir kurs kartu. Dalis konkursų bus organizuojami taip, kad juose galės dalyvauti ne tik druskininkiečiai, bet ir visi kas panorės, iš bet kurios pasaulio vietos.
„Pandemija mus išmokė daugybės dalykų: išmokome išnaudoti lauko erdves, gražiausias Druskininkų vietas puikiai pritaikome renginiams, o kartais daug dalykų galime atlikti net neišėję iš namų – suorganizuoti virtualų turą, apsilankyti virtualioje parodoje ir kt. Tad įgytas žinias pritaikysime ir šio tarptautinio festivalio organizavime“, – sakė L. Urmanavičius.
R. Viniarskaitė pažymėjo, kad vasarą, ko gero, dar lauks nemažai visokių apribojimų, todėl planuojant ir organizuojant festivalio veiklas, būtina įvertinti ir bendrą pandemijos situaciją – ir organizatoriai, ir žiūrovai turės nemažai išbandymų.
Visą renginio programą greitu metu bus galima rasti Druskininkų kultūros centro tinklapyje.
Festivalio metu į Druskininkus sukviesti muzikai, mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių gilinasi į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą, jo sukurtos muzikos ir dailės paslaptis, ieško naujų sąsajų su kitų laikmečių ir kūrėjų darbais, lankosi su M.K.Čiurlionio ir jo šeimos gyvenimu susijusiose vietovėse.
Kasmet festivalio metu surengiama 40–50 koncertų, parodų, literatūrinių skaitymų, sakralinės muzikos valandų, kitų renginių. Festivalyje dalyvauja tarptautinio M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursų laureatai, kūrybos tyrinėtojai ir skleidėjai bei muzikos atlikėjai iš Kanados, Italijos, JAV, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių. Kompozitorių, rašytojų, poetų kūrybos vakaruose pristatomi premjeriniai kūriniai.
Festivalyje kasmet apsilanko iki penkiolikos-septyniolikos tūkstančių klausytojų ir žiūrovų.
