„Tikiuosi, kad masinis palestiniečių išvykimas iš regiono neįvyks“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „be galo svarbu spręsti (humanitarinę krizę ir nepakankamą pagalbos užtikrinimą Gazos Ruože), siekiant išvengti tikrai katastrofiško žmonių bėgimo iš karo zonos.

JT pabėgėlių agentūra UNHCR sako, kad pilietybės neturėjimas turi pražūtingą poveikį be jos likusiems žmonėms ir paragino dėti daugiau pastangų kovojant su tokia atskirtimi.

„Mažiausiai 4,4 mln. žmonių 95-iose šalyse yra nurodyti kaip be pilietybės arba nenustatytos pilietybės, – pareiškime paskelbė agentūra. – Plačiai pripažįstama, kad pasaulinis skaičius yra smarkiai didesnis dėl žmonių be pilietybės sąlyginio nematomumo nacionalinės statistikos suvestinėse.“

Pasak UNHCR, neproporcingai daug žmonių be pilietybės priklauso mažumos grupėms, ir jiems pilietybės neturėjimas yra linkęs įšaldyti ir pabloginti diskriminaciją ir marginalizaciją, su kuria jie ir taip susiduria.

„Nors pilietybės neturėjimą lemia daugybė priežasčių, daugeliu atveju tai galima išspręsti paprastais teisės aktų ir politikos pakeitimais. Aš raginu pasaulio valstybes nedelsiant imtis priemonių užtikrinti, kad niekas neliktų nuošaly“, – sakė vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi (Filipas Grandis).

Žmonių be pilietybės skaičiai paskelbti UNHCR minint devintąsias su šiomis problemomis susijusios „IBelong“ (Aš priklausau – angl.) kampanijos metines.

Nurodoma, kad Kenija, Kirgizija, Moldova, Šiaurės Makedonija, Portugalija ir Tanzanija žengė svarbius žingsnius kovai su pilietybės neturėjimu, o Kongas tapo naujausia valstybe, prisijungusia prie Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso.

Šiuo metu 97 šalys yra prisijungusios prie 1954 metų Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso ir 79 – prie 1961 metų Konvencijos dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo.

„Progresas kovoje su buvimu be pilietybės yra teigiamas, ir mes giriame šalis už tai, kad ėmėsi veiksmų. Bet to nepakanka“, – sakė F. Grandi.

„Augant globaliam priverstiniam perkėlimui, milijonai yra palikti paraštėse, su atimtomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, tarp jų dalyvauti visuomenėje ir prisidėti. Ši atskirtis yra neteisinga ir į ją reikia reaguoti“, – pažymėjo jis.

„Galiu tvirtai pasakyti, kad bet koks tolesnis karinių veiksmų eskalavimas ar net jų tęsimas turės katastrofiškų pasekmių Gazos [Ruožo] gyventojams“, – žurnalistams Japonijoje sakė F. Grandi.

F. Grandi, pabrėžęs, kad UNHCR neturi oficialių įgaliojimų palestiniečių teritorijose ar Izraelyje, sakė, kad dėl šio konflikto jaučia didelį susirūpinimą ir sielvartą kaip ir daugelis jo kolegų, įskaitant JT generalinį sekretorių.

Jis taip pat pavadino spalio 7-osios „Hamas“ išpuolius Izraelyje siaubingais ir sakė, kad konflikto išplitimo į Libaną ir kitas šalis pasekmės būtų neišmatuojamos.

Penktadienį netoli Gazos Ruožo, kur palestiniečiams labai reikia maisto ir vandens, susikaupė tarptautinės pagalbos. Su Egipto vyriausybe susijęs transliuotojas „al Qahera News“ skelbė, kad Rafos sienos perėja – vienintelis kelias į Gazos Ruožą – bus atidaryta penktadienį, bet vėliau Kairas nurodė, kad reikia daugiau laiko keliams pataisyti.

„Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, įskaitant civilius. Izraelis teigia, kad per susirėmimus žuvo apie 1,5 tūkst. „Hamas“ kovotojų, kol jo kariuomenė atgavo visų pasienio miestų kontrolę.

„Hamas“ kontroliuojamos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio smūgiai pražudė 3 tūkst. 785 palestiniečius.

Jungtinės Tautos teigia, kad daugiau nei milijonas iš 2,4 mln. Gazos Ruožo gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir kad humanitarinė padėtis kasdien blogėja.

Pasak Vyriausybės pranešimo, susitikimo metu buvo aptartos įvairios pagalbos formos, per kurias Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras padeda gyventojams, kurie dėl karo neteko namų, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą pačioje Ukrainoje. Lietuvos atstovai kvietė JT vyriausiąjį pabėgėlių komisarą imtis visų galimų papildomų priemonių, kad būtų atliepti Ukrainos poreikiai, taip pat telkti gausesnį tarptautinį personalą pačioje Ukrainoje, prie kurio galėtų prisidėti ir lietuviai.

Komisaras F. Grandi padėkojo Lietuvai už jos teikiamą paramą priimant karo pabėgėlius, teikiamą humanitarinę pagalbą, taip pat už paramą pabėgėliams per įvairias tarptautines iniciatyvas.

Pagyręs „nepaprastą darbą“, kurį atliko Humanitarinės plėtros asociacija „Jeel Albena“ (JAAHD), JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi (Filipas Grandis) pareiškė, kad ši nevyriausybinė organizacija yra „žmogiškumo, užuojautos ir atsidavimo pavyzdys“.

Grupė, kurią 2017 metais įkūrė Ameenas Jubranas (Aminas Džubranas), prestižinį apdovanojimą pelnė „už nepalaužiamą paramą perkeltiems jemeniečiams, net kai dėl besikeičiančių fronto linijų prie slenksčio vykdavo susišaudymai ir sprogimai“, – nurodoma JT Pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) pareiškime.

Šiuo apdovanojimu „atkreipiamas dėmesys į žmones, perkeltus dėl konflikto Jemene – šalyje, susidūrusioje su viena didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje“, pabrėžė F. Grandi.

Pasak JT agentūros, 37 metų A. Jubranas pats dėl kautynių turėjo palikti savo namus ir vos nežuvo.

„Teritorijos, kur dirbame, laikomos vienomis skurdžiausių ir pavojingiausių“, – pareiškime cituojamas NVO įkūrėjas.

„Kasdien jautėme pavojų, bet nepaisant to, turėjome perkeltųjų asmenų ir kitų žmonių, kuriems reikėjo mūsų pagalbos. Negalėjome jų tiesiog apleisti, nesuteikę jiems pagalbos“, – pridūrė jis.

Konfliktas įsiplieskė, kai 2014 metų rugsėjį sukilėliai iš Jemeno šiaurinėje dalyje gyvenančio šiitų zaiditų bendruomenės įžengė į sostinę Saną ir užėmė vyriausybės būstinę.

Sukilėliai susivienijo su kariniais daliniais, ištikimais jų buvusiam priešui – eksprezidentui Ali Abdullah Salehui (Ali Abdulai Salehui), priverstam pasitraukti iš pareigų dėl 2011-aisiais įsiplieskusio sukilimo.

Per konfliktą, kurį JT laiko didžiausia pasaulyje dabartine humanitarine krize, žuvo jau dešimtys tūkstančių žmonių.

Dar 4 mln. jiemeniečių paliko savo namus ir dabar jiems labai reikia apsaugos ir pagalbos, tačiau konfliktas ir jo sukeltos kančios neretai buvo ignoruojamos, pažymėjo UNHCR.

„Jeel Albena“ dirba daugiau nei 160 žmonių, padedant dar 230 savanorių; daugelis jų patys yra perkeltieji.

Raudonosios jūros uostamiestyje Chudaidoje įsikūrusi JAAHD sukūrė darbo vietų ir atidarė apie 18 tūkst. laikinų prieglaudų šalies viduje perkeltiems žmonėms, gyvenantiems neoficialiose būstuose Chadaidos ir Chadžos provincijose.

Organizacija taip pat padeda perkeltoms moterims tapti savarankiškomis ir renovuoja mokyklas, taip duodama naudos ir vietos bendruomenėms, ir pabėgėliams.

UNHCR Nanseno pabėgėlių apdovanojimu pagerbiami asmenys, grupės ar organizacijos, darantys gerokai daugiau negu jiems liepia pareiga apsaugojant pabėgėlius ir kitus perkeltuosius bei pilietybės neturinčius asmenis.

Nuo apdovanojimo įsteigimo 1954 metais jį pelnė per 60 laureatų iš įvairių šalių.

Nuo 1979 metų laureatams skiriama ir 150 tūkst. JAV dolerių (130 tūkst. eurų); šią sumą finansuoja Norvegijos ir Šveicarijos vyriausybės.

„Lietuvos Vyriausybė įsitikinusi, kad Baltarusijos režimas dirbtinai skatina nelegalią migraciją ir naudoja ją kaip politinį įrankį, siekdamas didinti spaudimą Lietuvai, griežtai kritikuojančiai plataus masto žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje", - rašoma laiškuose.

Lietuvos nuolatinis atstovas paprašė JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro bei TMO viešai įvertinti Baltarusijos vykdomą politiką ir įtraukti šio klausimo aptarimą į organizacijų darbotvarkes. Šis klausimas taip pat aptartas pirmadienį vykusio ambasadoriaus A. Krivo susitikimo su TMO generaliniu direktoriumi metu.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai sulaikė virš 1800 neteisėtai Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos kirtusių asmenų, kai tuo tarpu pernai sulaikytųjų skaičius siekė vos kiek daugiau nei 80 asmenų.