-
Finansinės piramidės žvaigždės – teisme 16
Ėmė ir naudojosi
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Jame dvi kaunietės įtariamos apgaule ir stambiu mastu įgijusios svetimą turtą. Per dvejus metus verslininkėmis prisistačiusios moterys už neva pagalbą investuojant iš 30 asmenų išviliojo beveik 190 tūkst. eurų.
"Kauno diena" rašė apie dosniu investavimo pyragu žmones svaiginusias seseris dvynes – Rasą Lebedevienę ir Rūtą Remeikę. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno rajone verslininkėmis ir patyrusiomis investuotojomis aplinkiniams prisistatinėjusios moterys žadėdavo žmonėms padėti investuoti į neva didelę finansinę grąžą uždirbančius užsienio šalių fondus.
FNTT pareigūnų surinktais duomenimis, įtariamosioms įvairias pinigines sumas per banką pervedė 23 fiziniai asmenys, dar septyni asmenys perdavė investuoti skirtus grynuosius pinigus.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikantis Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Laimonas Petreikis informavo, kad pirmas posėdis įvyko.
190 tūkst. eurų – tokią sumą moterys įtariamos išviliojusios iš patiklių asmenų.
Didelės vertės svetimo turto įgijimu kaltinamos R.Lebedevienė ir R.Remeikė kaltomis neprisipažino. Moterys tikino pačios tikėjusios užsienio investicinių fondų žarstomomis dosniomis palūkanomis ir pačios investavusios pinigus.
Tačiau tyrėjams neprireikė užsienio valstybių teisinės pagalbos aiškinantis minimų fondų teisėtumą dėl vienos paprastos priežasties – į moterų nurodytą neva investuoti skirtą mažosios bendrijos "Pagirių sodžiaus" sąskaitą susidomėjusių investuotojų pervesti pinigai į investicinius fondus net nebuvo pervedami.
Tyrėjai nustatė, kad pinigai buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms – iš mažosios bendrijos sąskaitos be jokių išmokėjimą pateisinančių dokumentų buvo išgryninta per 40 tūkst. eurų, likę pinigai buvo pervedami į kaltinamųjų ar jų artimųjų banko sąskaitas, kitas įtariamųjų vadovaujamų įmonių sąskaitas, sukčiaujant iš žmonių gautais pinigais būdavo atsiskaitoma už asmeninius pirkinius, naudojama kitoms reikmėms.
Mokėsi investuoti
R.Lebedevienės ir R.Remeikės tariamo investavimo principai panašūs į finansinėmis piramidėmis vadinamas machinacijas. Vadinamosios finansinės piramidės gali gyvuoti ilgą laiką, istorija žino net kelis dešimtmečius gyvavusių tokių schemų. Jų ilgaamžiškumo garantas – nuolat didėjanti pritraukiamų klientų įnešama pinigų suma, kurios pakanka, jei kuris nors investuotojas sugalvoja atsiimti savo įnašą.
Norėdamos pagrįsti savo žodžius apie fondų pelningumą, seserys pasitelkdavo internetinių sukčių nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtas investavimo platformas, kuriose pasakojama apie greitai ir lengvai gaunamą investicinę grąžą. Tyrėjams moterys sakėsi netgi vykusios į jų minimų investavimo fondų pristatymus užsienyje, kad galėtų pačios įsitikinti pristatoma investavimo nauda.
Melagingais pažadais patikėjusių žmonių buvo prašoma norimą investuoti pinigų sumą pervesti į mažosios bendrijos "Pagirių sodžius", kuri priklausė moterų mamai, sąskaitą arba paduoti grynuosius pinigus. Abiem atvejais piniginės operacijos buvo atliekamos be jokių tai pagrindžiančių dokumentų.
Mažosios bendrijos "Pagirių sodžius" oficiali valdytoja nurodoma Donata Antanina Štopienė – R.Lebedevienės ir R.Remeikės mama. Vieša informacija apie mažosios bendrijos darbuotojus nenurodoma. Kaip ir tai, kokią veiklą "Pagirių sodžius" vykdo. Anksčiau buvo skelbiama, kad "Pagirių sodžius" teikia maitinimo, apgyvendinimo, pramogų organizavimo paslaugas.
FNTT pareigūnai išaiškino, kad investavimu moterys galimai nė neketino užsiimti ir siekė sukčiaujant pasisavinti svetimas lėšas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Pinigų medis
Siekdamos sustiprinti žmonių pasitikėjimą, investavimo meistrės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų, esą tai būdavo uždirbtas pelnas. Pareigūnai išaiškino, kad investavimu moterys galimai nė neketino užsiimti ir siekė sukčiaujant pasisavinti svetimas lėšas.
Mulkinami investuotojai "Kauno dienai" buvo pateikę tokią pelningumo statistiką: mažiausia suma, kokią buvo siūloma investuoti – 90 eurų, o metinis tokio indėlio pelningumas – 187 eurai. Investavusieji 270 eurų po metų atsiimti galėtų 590 eurų. 2 430 eurų pagal norintiems investuoti lentelę išauga iki 6 299 eurų. Investuotos beveik 66 tūkst. eurų sumos metinis pelningumas siekia daugiau nei 211 tūkst eurų.
Dosnios palūkanos, suviliojusios 30 investuotojų, priminė atkurtos nepriklausomybės pradžioje gyvavusių "Sekundės" banko, "Litimpex", Lietuvos akcinio inovacinio banko, EBSW ir kitų nuskendusių finansinių titanikų spindesį, kol prie durų nenusidriekė tūkstantinės kreditorių eilės. Milijonai litų atkurtos nepriklausomybės pradžioje prapuolė, nelaimėliais palikę tūkstančius lengvo praturtėjimo pyragu patikėjusių lietuvių.
R.Lebedevienės ir R.Remeikės investavimo į tariamus užsienio fondus braižas labai artimas žlugusioms investicinėms kompanijoms. Panašius tyrimus vykdę pareigūnai tokius investavimus apibūdina labai paprastai: iš vieno imi, moki tam, kuris reiškia nepasitenkinimą, ir taip gesini gaisrus, vis priviliodamas naujų investuotojų, apsvaigusių nuo žadamų palūkanų. Esą taip pinigai sukasi ratu iš vieno investuotojo kišenės į kitą.
Siekdamos sustiprinti žmonių pasitikėjimą, investavimo meistrės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų.
Posūkis į politiką
Teisme dėl finansinių aferų teisiamos Kauno rajono gyventojos R.Remeikė ir R.Lebedevienė ne iš karto pagarsėjo kaip investavimo virtuozės. Jos buvo žinomos kaip aktyvios Kauno rajono Pagirių kaimo bendruomenės veikėjos. R.Lebedevienė nurodoma kaip Pagirių kaimo bendruomenės centro atstovė.
Pastaruoju metu aktyvia veikla Pagirių kaimo bendruomenės centras pasigirti negalėjo. Kauno apygardos teismas šiemet sausį priėmė nutartį dėl Pagirių kaimo bendruomenės centro bankroto, vasarį nutartis įsiteisėjo, o rugsėjį priimta nutartis dėl centro likvidavimo.
"Kauno diena" rašė ir apie seserų svaiginantį skrydį politikoje. Su Arūno Valinsko vedama Tautos prisikėlimo partija į politinę padangę patekusios moterys buvo vertinamos už jų aktyvumą. R.Lebedevienė buvo viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, jos sesuo Rūta Remeikė (jos pavardė tuo metu buvo kita – red. past.) buvo Kauno rajono skyriaus pirmininkė.
Tuo metu žiniasklaidai pro pirštus neprasprūdo ir R.Lebedevienės sutuoktinis – Rolandas Michalskis. Viešai skelbta, kad tai yra "tas pats Micha, ne sykį teistas, dešiniąja Henriko Daktaro ranka vadintas ir Seimo pirmininkui valstybės valdymo klausimais neva patarinėjantis vyras".
R.Lebedevienės ir R.Remeikės byla nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Prokuroro sprendimu, nuo šios bylos atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl mažosios bendrijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo baudžiamuoju įsakymu taip pat perduotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
-
Šešėliniam degalų verslui – naujas smūgis: tarp sukčiautojų – ir pagarsėjęs veikėjas 10
Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, vienos Kaune registruotos bendrovės vadovas ir akcininkas, veikdami bendrininkų grupėje kartu su dar vienu asmeniu, pagal iš anksto aptartą planą organizavo ir vykdė neteisėtą prekybą naftos produktais.
„Kauno dienos“ žiniomis, vienas šių kauniečių – būtent tokio pobūdžio finansinės aferos organizatoriumi tituluojamas Antanas Kandrotas. Teistas ir bausmę Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje atlikęs A. Kandrotas į nusikalstamą veiką įtraukė ir dar kelis vyrus. Tik ėmęs mėgautis laisve, neleisdamas sau per daug atostogauti, tyrėjų duomenimis, faktinis „Stelažai LT“ vadovas A. Kandrotas įsisuko į tariamo bitumo verslą. Tačiau, kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu ėmėsi nelegalios prekybos naftos produktais.
„Kauno diena“ jau rašė, kad tiriant A. Kandroto bylą ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė tokią nusikalstamos veikos eigą: Vokietijoje perkami nefasuoti naftos produktai. Nurodoma, kad jie parduodami Rumunijos kompanijai, pritaikant nulinį PVM procentą. Tačiau pareigūnai įtaria, kad iš tiesų naftos produktai nelegaliai būdavo parduodami Lietuvoje. Taip išvengiama PVM ir akcizo mokesčio į biudžetą.
Panaši aferos schema pateikiama ir šiandien pareigūnų išplatintoje informacijoje. Jau minėti trys kauniečiai per kelis mėnesius iš kelių Vokietijos įmonių už beveik 4,5 mln. eurų įsigijo 5,3 tūkst. tonų naftos produktų ir realizavo be jokių apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams. FNTT duomenimis, verslininkai valstybei nesumokėjo beveik milijono eurų pridėtinės vertės mokesčio ir daugiau kaip 480 tūkst. eurų akcizo mokesčio.
Du iš įtariamųjų šioje byloje, pasak FNTT, jau yra kaltinami kitoje panašioje baudžiamojoje byloje ir baudžiamojoje byloje dėl veiklos nevykdančių bendrovių grandinės, imitavusios darbuotojų nuomos paslaugų teikimą, sukūrimo bei didelių grynųjų pinigų sumų pasisavinimo. Žala valstybei šiose bylose taip pat siekia beveik 1,5 mln. eurų.
Dar šių metų pradžioje „Kauno dienai“ narpliojant A. Kandroto ir jo bendražygių aferos schemą, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras užsiminė, kad „yra dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame nagrinėjamas tų pačių asmenų identiškas veiklos modelis“.
Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui. Ikiteisminį tyrimą byloje koordinavo Kauno apygardos prokuratūra.
Naudojasi spragomis
Panašias bylas tiriantys pareigūnai neslepia, kad šešėlinė prekyba naftos produktais Lietuvoje įsigalėjusi. Specialiai šešėliniam verslui sukuriamos įmonės. Pasinaudojus jomis kokius metus, liaudiškai tariant, jos būna „nuskandinamos, parduodamos, perparduodamos ir neva dėl nuostolių nesėkmingai baigia savo veiklą. Šiuo metu įmonė „Stelažai LT“ yra bankrutavusi bei likviduota.
Pasak prokuroro, tokių verslų kūrėjai, kaip įprasta, būna įsteigę ne vieną įmonę. Jas valdo tie patys veikėjai, rodantys, kad degalai esą išvažiuoja iš Lietuvos, vyksta atsiskaitymai ir nebūtinai grynaisiais, tačiau ir perkančios, ir parduodančios įmonės bankinių sąskaitų valdytojas būna tas pats asmuo. Jis paprasčiausiai permeta pinigus iš vienos kišenės į kitą, valdo tą verslą, būna susitaręs su nesąžiningais pardavėjais bei dalijasi gautą pelną.
„Pagrindinė problema yra ta, kad VMI, nors ir kontroliuoja, bet iki galo kaip ir neturi galimybių sukontroliuoti. Jiems pristato dokumentus ir pagal juos jie turėtų pateikti užklausas užsienio šalių administratoriams. Tai ne visada daroma, žinoma, visa tai užtrunka ir taip atsiranda lyg ir spraga“, – pastebi pareigūnai.
Gudrūs lietuviai naudojasi, žinodami mokesčių pavidalu gaunamas sumas, už kurias galima visai neblogai gyventi. Naftos verslas – viena pelningiausių nelegalių verslo šakų. Čia didžiausias PVM ir akcizas.