Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigia, kad Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais, praneša Finansų ministerija.

„Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau ketvirtą kartą pateikė biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai antrieji metai iš eilės, kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles. Finansų ministerija ir EK iš esmės vienodai vertina ekonomikos raidos, struktūrinio valdžios sektoriaus balanso gerinimo tendencijas. Vertinimų panašumas rodo, kad ateinančių metų biudžetas parengtas subalansavus poreikius įgyvendinti struktūrines reformas, mažinti skurdą, vykdyti įsipareigojimus NATO ir laikytis fiskalinės drausmės“, – pranešime teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse EK 2018-2020 m. laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Lietuvos biudžeto projektas atitinka EK skaičiavimus: 2018 m. ir 2019 m. valdžios sektoriaus balanso dydžiai sutampa su Finansų ministerijos projektuojamais – 0,6 proc. ir 0,4 proc. BVP. EK prognozuoja, kad 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sieks 0,6 proc. BVP, o 2019 m. – sumažės iki 0,5 proc. BVP.

EK palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisija teigia, kad reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerina mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plečia mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Kartu EK atkreipia dėmesį, kad tolimesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą.

ELTA primena, kad trečiadienį prognozes paskelbė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Jose numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 3,4 proc. Tikimasi, kad investavimas išliks tvirtas, tačiau dėl silpnėjančios išorės paklausos ir demografinių tendencijų po šių metų ekonomikos augimas nuosaikiai lėtės – 2019 m. jis sieks 2,9 proc., 2020 m. – 2,6 proc.

EBPO numato mažesnį 2018 m. valdžios sektoriaus perteklių. Organizacijos prognozėmis, jis sudarys 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2019 m. – 0,3 proc. BVP, o 2020 m. – 0,2 proc. BVP.

Ketvirtadienį biudžeto projektas turėtų būti svarstomas Seime. Visi, išskyrus vieną komitetą, projektui yra iš esmės pritarę. Audito komitetas jam nepritarė.

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad planuojamas 2019 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimo ribos. Pasak jos, naujoji mokesčių reforma, įsigaliosianti nuo 2019 m. sausio 1 d., sumažins ateinančių metų biudžeto pajamas, tačiau Vyriausybė nenumatė jokių įtikinamų kovos su šešėliu ir geresnio mokesčių administravimo priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti, ir dėl to iš esmės apribojamos valstybės galimybės spręsti esmines viešojo sektoriaus finansavimo problemas ir laikytis tinkamos fiskalinės politikos.

Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2019 m. valstybės biudžete neatskleidžiama dalis aiškiai prognozuojamų išlaidų, t. y. išmokos vaikams, įmokos į ES biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus. Šias išlaidas planuojama apmokėti iš valstybės pasiskolintų lėšų, suteikiant teisę priimti sprendimus Finansų ministerijai. Pažymima, kad toks visų valstybės išlaidų neatskleidimas biudžete neatitinka konstitucinės biudžeto doktrinos, nes sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas.